- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2-36117-1014/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- Uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 1 400 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų,13,67 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2019 m. spalio 15 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Rytrama ir ko“ pagal atsakovė UAB „Didneriai“ užsakymus 2019 m. birželio 25 d. Nr. 32725 ir 2019 m. liepos 9 d. Nr. 32787, suteikė jai krovinių pervežimo paslaugas. Už minėtas paslaugas buvo išrašytos sąskaitos – faktūros: 2019 m. birželio 28 d. Serija RYT/KO Nr. 19434 – 850 Eur ir 2019 m. liepos 17 d. Serija RYT/KO Nr. 19495 – 550 Eur, bendrai sumai – 1 400 Eur. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės, o taip pat kitų pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų – faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau minėtų sąskaitų neapmokėjo.
2019 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Rytrama ir ko“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Didneriai“ įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovei.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai šiems santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija. Šių santykių šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o užsakovas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė – nugabeno krovinį sutartu maršrutu, tačiau atsakovė ieškovei užmokesčio už krovinio gabenimą nesumokėjo. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas vežimo paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 1 400 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Palūkanų dydį už pavėluotą prievolių vykdymą taip pat reglamentuoja Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Remdamasi minėto įstatymo nuostatomis ieškovė paskaičiavo atsakovei 8 procentų palūkanas – 13,67 Eur. Kadangi toks ieškovės reikalavimas pagrįstas įstatymo nuostatomis, todėl tenkintinas pilnai.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Reikalavimo faktinį pagrindą nurodo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur sumą yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8 procento metines procesines palūkanas. Ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini pilnai, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 453,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 16 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 300 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 316 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Didneriai“, juridinio asmens kodas 122287098, ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) skolą, 13,67 Eur (trylikos eurų ir 67 euro centų) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 458,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 316 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali preliminaraus sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo atsakovė turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.