Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.1; 2.4.7

2024 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (7 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2023-07-30 nusikalstamos veikos – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2023-08-21 nusikalstamos veikos – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2023-09-14 nusikalstamos veikos – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl 2023-09-19 nusikalstamos veikos – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2023-09-26 nusikalstamos veikos – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK178 straipsnio 5 dalį dėl 2023-11-07 nusikalstamos veikos – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2023-11-07 nusikalstamos veikos – 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2023-11-08 nusikalstamos veikos – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinių ieškovių UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Vitaga“ ir Ko, UAB „IKI Lietuva“, UAB „Rimi Lietuva“ ir APB „Apranga“ civilinius ieškinius nuspręsta tenkinti visiškai ir iš M. Ž. priteisti: 1) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 369 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) UAB „Vitaga“ ir Ko 199,90 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) UAB „IKI Lietuva“ 529,13 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) UAB „Rimi Lietuva“ 213,95 Eur turtinės žalos atlyginimą; 5) APB „Apranga“ 319 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Ž. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis:

1.1. 2023-07-30, apie 15.02 val., iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės „Senukai“, esančios Liepų g. 81, Klaipėdoje, pagrobė nedidelės 369 Eur vertės akumuliatorinį suktuvą „Makita“.

1.2. 2023-08-21, apie 12.57 val., iš UAB „Vitaga“ ir Ko parduotuvės „SPORT4U“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėdoje, pagrobė 109,95 Eur vertės džemperį „Adidas“ bei 89,95 Eur vertės kelnes. Taigi jis pagrobė UAB „Vitaga“ ir Ko priklausantį nedidelės 199,90 Eur vertės turtą.

1.3. 2023-09-14, apie 11.28 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Priestočio g. 24, Klaipėdoje, pagrobė 4 vnt. arbatos likerio „Tetratea“, kurio vieneto vertė 34,95 Eur, bendra vertė 139,80 Eur, ir 34,95 Eur vertės arbatos likerį „Tetratea forst fruit“. Taigi jis pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės 174,75 Eur vertės turtą.

1.4. 2023-09-26, apie 12.58 val., iš UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvės „Rimi“, esančios Vingio g. 31, Klaipėdoje, pagrobė 2 vnt. viskio „Monkey Shoulder“, kurio vieneto vertė 25,99 Eur, bendra vertė 51,98 Eur, 33,99 Eur vertės viskį „Maker`s Mark“, 32,49 Eur vertės viskį „Gentelman Jack“. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023-09-26, 14.05 val., grįžęs atgal į tą pačią parduotuvę „Rimi“, pagrobė 32,49 Eur vertės viskį „Gentelman Jack“ ir 2 vnt. viskio „Jack Daniels“, kurio vieneto vertė 31,50 Eur, bendra vertė 63 Eur. Taigi jis pagrobė UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės 213,95 Eur vertės turtą.

1.5. 2023-11-07, apie 11.26 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „Iki“, esančios Taikos pr. 28, Klaipėdoje, pagrobė 39,95 Eur vertės šampaną „Moet&Chandon“, 42,95 Eur vertės šampaną „G.H.MUMM Champagne grand“, 48,95 Eur vertės šampaną „G.M.MUMM Champagne ice“ ir 20,95 Eur vertės viskį „Jack Daniels“. Taigi jis pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės 152,80 Eur vertės turtą.

1.6. 2023-11-07, apie 17.15 val., iš APB „Apranga“ parduotuvės „Aprangos galerija“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėdoje, pagrobė nedidelės 319,00 Eur vertės striukę „Armani Exchange“.

1.7. 2023-11-08, apie 10.41 val., iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „Iki“, esančios Šaulių g. 11, Klaipėdoje, pagrobė 2 vnt. pyragėlių su špinatų įdaru, kurių vieneto vertė 0,95 Eur, bendra vertė 1,90 Eur, 2 vnt. Klaipėdos batono, kurio vieneto vertė 1,39 Eur, bendra vertė 2,78 Eur, 37,95 Eur vertės viskį „Woodford reserve“, 129,00 Eur vertės viskį „Hibiki Japanese harmony“, 29,95 Eur vertės romą „Canerock rom infused with spicies“. Taigi jis pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį nedidelės 201,58 Eur vertės turtą.

Be to, M. Ž. nuteistas už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, t. y. jis:

1.8. 2023-09-19, apie 15.00 val., iš UAB „Decathlon Lietuva“ parduotuvės „Decathlon“, esančios Baltijos pr. 26A, Klaipėdoje, atvirai, matant parduotuvės apsaugos darbuotojai, pasikėsino pagrobti 160 Eur vertės bėgimo batus „Asics“ ir 60 Eur vertės megztinį „Puma“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir UAB „Decathlon Lietuva“ 220 Eur vertės turto nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, suveikus parduotuvės apsaugos varteliams, buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojos.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-04-11 nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai individualizavo bausmę, nes paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prašo skirti švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę, t. y. areštą arba laisvės apribojimą. M. Ž. prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų padarymo, gailisi, stengiasi pasikeisti, teigia, kad padarė išvadas.

2.2. Pažymi, kad paskirtos bausmės atlikimas neigiamai paveiktų ne tik patį apeliantą, bet ir sutrukdytų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nurodo, kad šiuo metu dirba A. Ž. individualioje įmonėje ir iš darbinės veiklos gaunamų pajamų galėtų padengti teismo patenkintus civilinius ieškinius.

3. Nuteistasis M. Ž. apygardos teismui pateikė prašymą, papildomai nurodydamas, kad šiuo metu jis gydosi priklausomybių centre, taip pat turi sužadėtinę, kuri laukiasi jų kūdikio, jie planuoja susituokti. Be to, nuteistasis serga hepatitu C ir jam paskirtas gydymas truks apie 3–4 mėnesius. Jei jam bus palikta pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tuomet jis bus priverstas nutraukti gydymą, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje galimybės gydytis nuo šios ligos nėra. Jo požiūris į gyvenimą yra pasikeitęs, jis nebenusikalto. Prašo paskirti jam intensyvią priežiūrą arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo (jo tėvo) A. Ž. atsakomybei.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. Ž. ir jo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą. Prokurorė prašė netenkinti nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio l ir 2 dalių nuostatomis, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė motyvus dėl parenkamos bausmės rūšies ir dydžio.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama M. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7. Skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. paskirta galutinė 9 mėnesių 10 dienų reali laisvės atėmimo bausmė. Prašydamas paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, įvertinus skundo turinį, nuteistasis nurodo, kad reali laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra per griežta, atsižvelgiant į tai, jog jis dėl nusikalstamų veikų padarymo gailisi, šiuo metu dirba ir pažada atlyginti padarytą žalą. Su tokiais nuteistojo argumentais negalima sutikti.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. To paties straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. Ž. yra nuteistas už septynių baudžiamųjų nusižengimų padarymą (BK 178 straipsnio 5 dalis) ir pasikėsinimą padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinio skundo argumentai, jog M. Ž. keičia savo mąstymą ir elgesį, daugiau nebenusikalsto, nešvelnina jo padėties bausmės parinkimo ir taikymo prasme. Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimus dėl M. Ž. paskirtų bausmių pagrįstumo ir bausmės vykdymo atidėjimo, taip pat laidavimo instituto taikymo, vertinamos tos aplinkybės, kurios buvo aktualios nuosprendžio priėmimo metu. Nuteistasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje ne kartą teistas (daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat už svetimo turto įgijimą apgaule; paskutinį kartą (iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo) buvo teistas Telšių apylinkės teismo 2023-10-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo 2023-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 45 parų arešto ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudos bausme, šias nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos vienam mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos). Be to, praeityje jis daug kartų baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį („Smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas“), turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis atlikęs Telšių apylinkės teismo 2023-04-07 nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą) paskirtą arešto bausmę ir 2023-07-28 būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos savo elgesio nekeitė, nepateisino teismų jam anksčiau parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas, be to, šioje baudžiamojoje byloje vieną iš inkriminuotų jam nusikalstamų veikų (2023-07-30 epizodas) padarė praėjus vos dviem dienoms po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tokiu būdu demonstruodamas savo ciniškumą įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų atžvilgiu. M. Ž. nuo tokio neteisėto elgesio neatgrasė ir nesustabdė net baudžiamasis persekiojimas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024-06-27 nutartimi M. Ž. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024-04-16 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (nuo 2023-06-01 galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (10 veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (nuo 2023-06-01 galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą laikotarpiu nuo 2022-11-14 iki 2023-06-06 galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, buvo atmestas. Taigi M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų intensyvumas tiksliai įrodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Priešingai, jos buvo planuojamos, padarytos tiksliai suvokiant savo veiksmų neteisėtumą. Nuo tokio jo elgesio nukentėjo kiti asmenys. Būtent šios aplinkybės ir įrodo bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. Ž. šiuo metu yra pavojingas visuomenei. Jis yra jauno amžiaus, veiklus, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, jog jis būdamas laivėje neatsisakys savo nusikalstamo elgesio. Jo rizika nusikalsti ir daryti analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas išlieka, todėl būtent su laisvės atėmimu susijusi bausmė leis įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, leis pasiekti prevencinį tikslą, apribos jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks jį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat ji užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Tai, kad po šioje baudžiamojoje byloje minimų nusikalstamų veikų padarymo M. Ž. pradėjo dirbti, taip siekdamas civilinėms ieškovėms kompensuoti joms padarytą žalą, teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau nešvelnina jo situacijos atsakomybės ir bausmės prasme. Teismo vertinimu, taip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, kuris jaučia kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir savo teigiamu elgesiu siekia įrodyti, jog gali pasitaisyti ir ateityje nebenusikalti. Įvertinus M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų sistemiškumą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, jo asmenybę ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinės teismas parinkdamas bausmę M. Ž. teisingai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir tinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę. Apylinkės teismo M. Ž. paskirta bausmė atitinka protingumo bei teisingumo principus, įstatymo reikalavimus, bausmės paskirtį.

11. M. Ž. teigiamai apibūdina ir tai, kad jis siekia gydytis nuo priklausomybės ligų, taip pat siekia sukurti šeimą (susituokti su sugyventine, kuri laukiasi jų kūdikio), tačiau šios aplinkybės taip pat neduoda jokio teisinio pagrindo sušvelninti M. Ž. paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą, juo labiau taikyti laidavimo institutą. Pažymėtina tai, jog paties nuteistojo gyvenimiškai įprasta šeiminė situacija ir jo priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, tačiau, nepaisant jo paties ir jo šeimos narių interesų, jis vis tiek rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, užuot stojęs į doros kelią ir pakeitęs ydingus įpročius.

12. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokio teisinio pagrindo M. Ž. sušvelninti paskirtą bausmę ar jos vykdymą atidėti nesuteikia ir jo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jam diagnozuotas hepatito C virusas. Nuteistojo liga pati savaime nėra išimtinė aplinkybė, kuriai esant, būtų besąlygiškas pagrindas sušvelninti bausmę, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. M. Ž. sveikatos būklė nėra tokio sudėtingumo, kad jis negalėtų vykdyti šiuo metu jam paskirtos bausmės.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį buvo šališkas ir neobjektyvus. Nubaudimo tikslas yra viena iš bausmės paskirčių ir su tuo negalima nesutikti. Tačiau pastebėtina, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo privalo būti nubaustas. Bausmės paskirtis yra taip pat ir prevencinė. Bausmė turi atgrasyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, švelnesnės bausmės neatgrasė M. Ž. nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Todėl įvertinęs tai, jog M. Ž. elgesio švelnesnės bausmės nepakeitė, apylinkės teismas pagrįstai jam paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kaip jau minėta, su tokia apylinkės teismo išvada negalima nesutikti, nes ji yra teisinga ir pagrįsta. Iš pirmosios instancijos teismo aptartų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių matyti, kad skirdamas M. Ž. su laisvės atėmimu susijusią bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir bausmę individualizavo tinkamai.

14. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Analizuojant M. Ž. paskirtų bausmių griežtumą pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų, BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis yra 27 paros. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje (7 veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė po 30 parų arešto, o už pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, teismas paskyrė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. Ž. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo atsakomybę lengvinančią (jis prisipažino padaręs 2023-07-30, 2023-09-14, 2023-09-26, 2023-11-07 (2 veikos), 2023-11-08 nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas) aplinkybes, už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė daug mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus paskyrė arešto bausmes, jų dydžius nustatydamas artimus sankcijos vidurkiui.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, kurios reikšmingos BK 75 straipsnio nuostatų taikymui arba netaikymui, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam M. Ž. minėtas nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Pažymėtina tai, kad M. Ž. atlikti nusikalstami veiksmai buvo nevienkartinio pobūdžio. Šioje baudžiamojoje byloje yra nukentėję penki juridiniai asmenys, kas tik patvirtina teismo išvadą, kad M. Ž. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o buvo planuojamas. M. Ž., net ir atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tokios veikos neatsisakė. Visos šios aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą manyti, kad M. Ž. pavojingumas visuomenei yra išlikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis būdamas laisvėje gali ir toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo manyti, kad jis šiuo metu yra atsiribojęs nuo savo nusikalstamo elgesio, savo nusikalstamos praeities. Kaip anksčiau minėta, tai, kad jis siekia dirbti, atlyginti savo nusikalstamais veiksmais civilinėms ieškovėms padarytą žalą, gydytis nuo priklausomybės ligų, sukurti šeimą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. Ž. už padarytas tyčines turtines nusikalstamas veikas bausmės rūšis – laisvės atėmimą ir areštą – ir nustatydamas šių bausmių dydžius, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę. Simbolinės, nuteistojo M. Ž., kuris, kaip minėta, praeityje ne kartą buvo teistas, pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prieš teismo posėdį pateikė teismui pažymą (t. 4, b. l. 173, 174–175). Pateiktoje pažymoje nurodoma, kad iš M. Ž. valstybės naudai priteistina 166,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šio prašymo teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą. Nors nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad nuteistasis nuo 2024-07-18 atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Klaipėdos apylinkės teismo 2024-04-16 nuosprendžiu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo M. Ž. turėtos išlaidos, susidariusios už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo M. Ž. į valstybės biudžetą netenkinti.