- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-01
- Bylos Nr.
- e2A-557-425/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01680-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Švyturys-Utenos alus“
- Atsakovas
- UAB „Kukabara“
- Kategorijos
- 2.6.11.3Didmeninis pirkimas-pardavimas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-557-425/2017
teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01680-2016-4
2017 m. rugpjūčio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-50-842/2017 pagal ieškovės UAB „Švyturys-Utenos alus“ ieškinį atsakovei UAB „Kukabara“ dėl prievolės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Švyturys-Utenos alus“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Kukabara“ 15 108,62 Eur įsiskolinimą, 1 649,86 Eur delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys nuo 2004 metų sudarytų sutarčių pagrindų vystė bendradarbiavimo santykius, kuriuos paskutinį kartą atnaujino 2009-10-08 Tiekimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovė atsakovei teikdavo produkciją - alų. Vadovaujantis Sutarties 6.4. punktu, atsakovė turėdavo grąžinti apyvartinę tarą (statinės, dėžės). 2009-10-30 Tarpusavio skolų suderinimo aktu atsakovė yra patvirtinusi, kad minėtai datai yra negrąžinusi 119 vienetų 30 l statinių ir 102 vienetų 50 l statinių, 24 vienetų Dlight dėžių.
Paaiškino, jog toliau vyko prekių tiekimas, atsakovė taip pat mažino negrąžintos apyvartinės taros kiekį, tačiau visos taros niekada negrąžino. Pasinaudodama Sutarties 6.4 punktu, ieškovė 2012-09-20 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA901133953 ir 69 vienetus 30 l statinių, 72 vienetus 50 l statinių ir 25 vienetus Dlight plastikinių dėžių pardavė atsakovei ieškovės patvirtintame kainoraštyje nurodytomis kainomis. Vėliau skola sumažinta ieškovei papildomai atsakovei perdavus 27 vienetus 30 litrų statinių. Teigė, kad atsakovė ieškovei yra negrąžinusi 42 vienetų 30 l statinių, 72 vienetų 50 l statinių ir 25 vienetų Dlight plastikinių dėžių, dėl ko susidarė 15 108,62 Eur skola..
Ieškovė atsakovei apskaičiavo 1 649, 86 Eur delspinigių už 182 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Kukabara“ 39,25 Eur skolą, 4, 27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, jog ieškovei šalių teises ir pareigas kildinamos iš 2009-10-08 sutarties, teismas, spręsdamas dėl atsakovės prievolės, nesirėmė skolų suderinimo akto bei važtaraščių papildomuose lapuose fiksuotais užstatinės taros skolos duomenimis ir vertino, ar šalys tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Nustatė, kad nuo 2009-10-08 sutarties pasirašymo ieškovė atsakovei pateikė 681 vienetą 30 l statinių, 56 vienetus 50 l statinių ir 34 vienetus Dlight dėžių, o atsakovė ieškovei grąžino 681 vienetą 30 l statinių, 56 vienetus 50 l statinių, ir 26 vienetus Dlight dėžių (atsakovės dokumentuose įvardinamos kaip Vichy dėžės).
Konstatavo, jog atsakovė ieškovei pagal Sutartį liko negrąžinusi 8 vienetus dėžių Dlight. Nurodė, kad atsakovei teigus, kad buvo grąžinta per daug statinių, ji neliko skolinga, tačiau priešieškinio nereiškus, teismas bylą nagrinėja neišeidamas iš pareikštų reikalavimų ribų. Priteisė ieškovei iš atsakovės 39,25 Eur už negrąžintus 8 vienetus dėžių bei 4,27 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Švyturys-Utenos alus“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi.
Nurodo, jog 2009-10-08 pasirašiusios tiekimo sutartį šalys tęsė savo santykius bei vadovavosi tiekimo sutarties nuostatomis, o 2009-12-10 tarpusavio skolų suderinimo aktu šalys užfiksavo tarpusavio įsipareigojimų balansą 2009-11-30 datai. Pažymi, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas buvo sudarytas ir šalių tarpusavio įsipareigojimų balansas yra fiksuotas po tiekimo sutarties pasirašymo.
Paaiškino, kad ieškovė savo produkciją atsakovei tiekė ieškovei priklausančioje apyvartinėje taroje, kurią atsakovė privalėjo ieškovei grąžinti. Kadangi atsakovė apyvartinės taros sutarta tvarka negrąžino, ieškovė įgijo teisę šią apyvartinę tarą šalių suderintomis sąlygomis atsakovei parduoti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovei 2012 m. parduodant apyvartinę tarą, turėjo būti vadovaujamasi tuo metu galiojusios 2009 m. tiekimo sutarties nuostatomis, todėl reikalavimas grindžiamas aktualiomis tiekimo sutarties nuostatomis ir PVM sąskaita faktūra.
Teigia, jog vertinant ieškovės ir atsakovės informaciją apie pateiktos ir (ne)grąžintos apyvartinės taros kiekius, tikslinga vadovautis 2009-11-30 tarpusavio skolų suderinimo aktu, kaip atskaitos tašku. Paaiškina, kad byloje pateiktais tarpiniais dokumentais galima nustatyti, kiek atsakovė negrąžino apyvartinės taros.
Nurodo, jog tarpusavio skolų suderinimo akte yra aiškiai užfiksuotas šalių tarpusavio prievolių balansas tam tikru momentu ir atsakovė, teigdama neturint vadovautis minėtu aktu, nepateikė ir nesirėmė jokiais pirminiais dokumentais, kurie paneigtų teisingumą tarpusavio skolų suderinimo akte užfiksuotų šalių tarpusavio įsipareigojimų.
Tvirtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reiškiamą reikalavimą.
UAB „Kukabara“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, jog 2004-04-21 tiekimo sutartis galiojo nuo jos pasirašymo momento ir pasibaigė įsigaliojus 2009-10-08 sutarčiai, kas reiškia, kad šalys 2009-10-08 pabaigė ankstesnius teisinius santykius ir sukūrė naujus. Ieškovė nepragrįstai 2009-10-08 sutartį vadina tęstine.
Tvirtina, kad atsakovės skola ieškovei ieškinyje kildinama iš teisinių santykių, įvykusių iki 2009-10-08 sutarties sudarymo ir visai pagal kitą sandorį, todėl ieškovei manant, kad atsakovė yra skolinga už apyvartinę tarą, suteiktą pagal 2004 m. teikimo sutartį, galėjo reikšti reikalavimą remdamasi 2004 m. sutartimi ir jos nuostatomis dėl kainų, netesybų, grąžinimo terminų.
Teigia, jog tarpusavio skolų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir nesukuria jokių savarankiškų teisių ir pareigų, o atsakovė savo atsikirtimus grindė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtintais abiejų šalių.
Nurodo, kad ieškovė, tvirtindama nuo 2008 m. iki bendradarbiavimo pabaigos buvo pateikusi atsakovei 1 444 vienetus 30 l statinių, 545 vienetus 50 l statinių ir 525 vienetus dėžių, nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, tarpusavio įsipareigojimų balansą ir jo kitimą vienašališkai pati užfiksavo, nepagrįstai įkainojo ir apskaičiavo tarą ir ją pardavė vadovaudamasi 2009-10-08 tiekimo sutartimi.
Teigia teismui pagrįstai nustačius, kad atsakovė ieškovei negrąžino 4 vienetų Dlight dėžių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir UAB „Kukabara“ 2004-04-21 sudarė Tiekimo sutartį Nr. 1-1847 dėl prekių tiekimo. 2009-10-08 šalys sudarė Tiekimo sutartį Nr. 1-1847 (toliau – 2009-10-08 sutartis), kurios įsigaliojimo dieną neteko galios visos sutartys ir susitarimai, sudaryti ankščiau dėl sutartyje minimų prekių tiekimo. Minėta sutartimi UAB „Švyturys-Utenos alus“ įsipareigojo tiekti alų, alaus kokteilius, gazuotą/negazuotą vandenį, gaivinančius energinius gėrimus, sidrą, alkoholinius kokteilius, o UAB „Kukabara“ įsipareigojo atsiskaityti už tiekiamas prekes ir grąžinti tarą sutartyje nustatyta tvarka. Šalys sutarė, kad UAB „Kukabara“ laiku negrąžinus užstatinės taros, UAB „Švyturys-Utenos alus“ šią tarą parduoda užstatine kaina, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą. UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2012-09-20 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA901133953 UAB „Kukabara“ negrąžinus užstatinės taros: 25 vienetų Dlight dėžių, 69 vienetų 30 l statinių ir 72 vienetų 50 l statinių, tačiau UAB „Kukabara“ neatsiskaitė ir liko skolinga 18 420,28 Eur. UAB „Kukabara“ grąžinus 27 vienetus 30 l statinių, 2014-10-13 UAB „Švyturys-Utenos alus“ išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AA911291626 3 311,66 Eur sumai, kuria sumažino UAB „Kukabara“ skolą iki 15 108,62 Eur.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo šalys, pasirašydamos 2009-10-08 sutartį, atnaujino nuo 2004 metų besitęsiančius santykius. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu santykių vertinimu, nes pačios šalys neginčija, kad iki 2009-10-08 sutarties pasirašymo jos bendradarbiavo. Išanalizavus 2004-04-21 ir 2009-10-08 tiekimo sutarčių tekstus matyti, jog iš esmės 2009-10-08 sutartimi šalys pakeitė prekių apmokėjimo, taros pateikimo ir grąžinimo tvarką, šalių atsakomybę, kas duoda pagrindo teigti, jog 2009-10-08 sutartimi ieškovė ir atsakovė nesukūrė naujų teisinių santykių, tik pakeitė iki minėtos sutarties sudarymo galiojusias tam tikras bendradarbiavimo sąlygas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 str.). Minėtą išvadą patvirtina ir tai, jog byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų kardinaliai pasikeitus šalių tarpusavio sutartiniams santykiams po 2009-10-08 sutarties sudarymo.
Apeliantė negrąžintos apyvartinės taros kiekiui apskaičiuoti atskaitos tašką ima 2009-11-30 tarpusavio skolų suderinimo aktą. Iš šio akto matyti, kad UAB „Kukabara“ patvirtino minėtu laikotarpiu buvusią įmonės skolą – 1 633,11 Eur (5 638,81 Lt), tačiau akto skiltyje dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ nurodyto negrąžintos apyvartinės taros kiekio savo duomenų pagal UAB „Kukabara“ apskaitą nenurodė. Tarpusavio skolų suderinimo aktas yra svarbus dokumentas, atliekant įmonės kasmetinę inventorizaciją pagal Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles, bei laikytinas pagrindu inventorizuoti įmonės skolas (Taisyklių 60-61 p.). Tačiau minėtas rašytinis dokumentas (2009-11-30 tarpusavio skolų suderinimo aktas) šiuo atveju negali būti pagrindu pripažinti atsakovei iš tiesų negrąžinus akte nurodytus apyvartinės taros kiekius. Tokią išvadą pagrindžia tai, jog atsakovė neigia buvusi skolinga apeliantei, 2009-11-30 tarpusavio skolų suderinimo akte nenurodyta, kokiu pagrindu atsirado tokie negrąžintos apyvartinės taros kiekiai, apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytus apyvartinės taros kiekius (CPK 12 str., 178 str.). Juo labiau, nenustatyta, jog ginčo šalys sudarydamos 2009-10-08 sutartį, būtų užfiksavusios atsakovės negrąžintos apyvartinės taros kiekį pagal 2004-04-21 tiekimo sutartį. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog ūkine komercine veikla besiverčiantys asmenys turi pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir, kad nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą, remiantis sutarties sąlygomis, asmuo prisiima tokių įrodymų nepateikimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apskaičiuojant negrąžintos apyvartinės taros kiekius remtis 2009-11-30 tarpusavio skolų suderinimo aktu nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Ginčo šalys tiek savo reikalavimą, tiek atsikirtimą į jį iš esmės grindžia buhalterinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, krovinių važtaraščiais, apyvartinės taros grąžinimo aktais. Patikrinus byloje pateiktus rašytinius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, jog nuo 2009-10-08 tiekimo sutarties sudarymo ir verslo santykių nutrūkimo atsakovė UAB „Kukabara“ negrąžino 8 vienetų Dlight dėžių, ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Nesant kitų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitokius negrąžintos apyvartinės taros kiekius nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme (CPK 12 str., 178 str.).
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu teiginiai laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 329 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „Kukabara“ patirtos 450 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Švyturys-Utenos alus“ (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ (j. a. k. 110796493) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Kukabara“ (j. a. k. 125696036) naudai.