Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-07-26 · Civilinė byla Nr. e2-24524-845/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-26
Bylos Nr.
e2-24524-845/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17946-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24524-845/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17946-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.1.; 3.1.7.5.; (S) 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir baudos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. 217,22 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 84,15 EUR palūkanų, 7,82 EUR delspinigių, 5,79 EUR už pirmąjį raginimą, 11,57 EUR už antrąjį raginimą, 11,57 EUR už trečiąjį raginimą, 23,17 EUR baudą už laiku neapmokėtą skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. liepos 23 d. pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui suteikė 600 LT kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti per 30 dienų ir sumokėti 150 LT paskolos mokestį (e. b. l. 27-32). Sutarties sudarymą tarp šalių patvirtina teismui pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog atsakovas patvirtino kredito sutarties bendrąsias sąlygas ir į pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 2 LT registracijos mokestį, o pradinis kreditorius atsakovui pervedė 600 LT kredito sumą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktas, e. b. l. 19-20). Kadangi atsakovas sutartinio įsipareigojimo grąžinti pradiniam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditą tinkamai nevykdė, su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl liko skolingas 217,22 EUR negrąžinto kredito.

2013 m. lapkričio 5 d. pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovas sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017 pagal kurią ieškovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo, gautinas sumas. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuota pranešimais bei viešu skelbimu nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos aidas“ bei vietiniame laikraštyje „Banga“ (e. b. l. 6-15,33-34). Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2008 m. liepos 23 d. vartojimo kredito išdavimo sutarties pagrindu tarp pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimtą kreditą ir sumokėti kredito mokestį tinkamai nevykdė, todėl remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 217,22 EUR skola už negrąžintą kreditą.

CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 84,15 EUR, už pavėluotą atsiskaitymą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos (bauda, delspinigiai) – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies, ar laiku nesumokėto paskolos mokesčio ar jo dalies. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 7,82 EUR delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 23,17 EUR baudą už laiku neapmokėtą skolą. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.3 punkte taip pat numatyta, kad jeigu paskolos davėjas delsia grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar delsia sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų po paskolos termino pabaigos, paskolos gavėjas privalo papildomai sumokėti paskolos davėjui vienkartinę 80 LT (23,17 EUR) baudą. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007.). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovo pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi šiuo atveju ieškovui priteisiama 23,17 EUR bauda, kuri apima 7,82 EUR delspinigių sumą.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo mokesčius už raginimų sumokėti skolą atsakovui siuntimą: 5,79 EUR už pirmąjį raginimą, 11,57 EUR už antrąjį raginimą ir 11,57 EUR už trečiąjį raginimą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punktą, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos ar jos dalies ir/ar nesumoka paskolos mokesčio ar jo dalies, o paskolos davėjas išsiunčia paskolos gavėjui raginimą grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 5,79 EUR (20 LT) dydžio raginimo mokestį už pirmąjį ir 11,57 EUR (40 LT) už kiekvieną paskesnį raginimą. Nors ieškovas prašo priteisti minėtas išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie laiškai buvo siųsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovo pateikta 2016 m. balandžio 27 d. pažyma nepatvirtina byloje reikšmingų aplinkybių, kad ieškovas patyrė prašomas priteisti išlaidas būtent už raginimų siuntimą atsakovui, todėl prašomos priteisti išlaidos nepriteistinos (CPK 185 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (324,54 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 89 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 13,25 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnis, 279 straipsnis, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 217,22 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 84,15 EUR palūkanų, 23,17 EUR baudą už laiku neapmokėtą skolą, iš viso – 324,54 EUR (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 54 euro centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (324,54 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,25 EUR (trylika eurų 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė