Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.11; 2.6.10.9

2021 m. liepos 13 d.

dalyvaujant nepilnamečiui ieškovui V. M., jo atstovei pagal įstatymą D. M., jų atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

nepilnamečiui atsakovui E. Š., jo atstovei pagal įstatymą V. S., jų atstovui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M., jo atstovės pagal įstatymą D. M., patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., jo atstovei pagal įstatymą V. S., (duomenys neskelbtini) , išvadą, byloje teikianti institucija, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas jam subsidiariai lygiomis dalimis priteisti iš atsakovo E. Š. įstatyminės atstovės V. S. ir (duomenys neskelbtini), 383 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisti penkis procentus dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodo, kad jam 2016 m. lapkričio 25 d., apie 10.45 val., būnant (duomenys neskelbtini) mokykloje (dabar - (duomenys neskelbtini)), įvyko incidentas – ruošiantis kūno kultūros pamokai berniukų persirengimo kambaryje, tarp ieškovo ir atsakovo įvyko žodinis konfliktas, nes atsakovas norėjo persirenginėti būtent toje vietoje, kur pamokai ruošėsi bei persirenginėjo ieškovas. Ieškovui būnant pasilenkusiu bei rišantis sportinę avalynę, jis pajuto smūgį į veidą bei skausmą, po to pajuto, kad yra nuskeltas priekinis dantis. Tokiu būdu ieškovas patyrė sužalojimus – nuskelta daugiau nei pusė 11 danties vainiko ir įskeltas 21 danties vainikas. Dėl padaryto vieno nuolatinio danties netekimo V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymą, kaip sukėlęs penkis procentus bendrojo pastovaus darbingumo netekimą.

1.2. Taip pat nurodo, kad dėl šio įvykio ieškovo atstovė pagal įstatymą patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už dantų gydymo paslaugas, taip pat ieškovas patyrė ir neturtinę žalą – dėl įvykusio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl patirto sužalojimo patiria tęstinio pobūdžio nepatogumus, nes kas maždaug du kartus per metus privalo lankytis pas specialistus, gydymas yra tęstinis, ilgas, atliktas laikinas dantų protezavimas neužtikrina komfortabilios būsenos, nes 11 ir 21 dantys yra priekiniai dantys, kurie iš esmės atlieka kandimo funkciją, todėl jam reikia atidžiai rinktis maistą, laikinas protezavimas atliktas jau antrą kartą. Be to, ieškovas baiminasi dėl galinčių kilti pasekmių ateityje.

1.3. Kadangi įvykis įvyko būtent mokykloje, pertraukos tarp pamokų metu, ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą mano, kad dėl šio įvykio atsakomybė taikytina mokyklai, kuri neužtikrino ieškovo saugumo ugdymo procese, tinkamos priežiūros ir atsakovo įstatyminei atstovei, nes būtent ji yra atsakinga už savo sūnaus auklėjimą.

2. Atsakovas ir jo atstovė pagal įstatymą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodo, kad įvykis įvyko 2021 m. lapkričio 25 d., apie 10.45 val., Kretingos Daujoto pagrindinėje mokykloje, kur nelaimingo atsitikimo metu, ruošiantis kūno kultūros pamokai, berniukų persirengimo kambaryje, atsakovės sūnus E. Š. kabino kelnes ant pakabos, kur kelnių kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas ir tuo pat metu nuo suoliuko kėlėsi ieškovas V. M., ir tuo metu kelnėse buvęs mobilaus ryšio telefonas atsitrenkė V. M. į veidą, ko pasėkoje buvo nuskeltas priekinis dantis. Šis nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl paties ieškovo kaltės bei dėl neapdairumo, kadangi jis pats staigiai pakilo nuo suoliuko, kai tuo metu atsakovas kabino kelnes ant pakabos. Šiuo atveju jokio ginčo ar konflikto tarp vaikų berniukų persirengimo kambaryje nebuvo.

2.2. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas iš karto po nelaimingo atsitikimo kreipėsi į Kretingos PSPC, kur gydytoja suteikė ieškovo dantukui pagalbą, tačiau nėra jokių duomenų apie jo sutvarkymo kainą. Šiuo atveju ieškovas pateikė tariamą dantų gydymą po antro nelaimingo atsitikimo, kurio metu galbūt susižalojo dantis. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškinio reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas pats iš dalies kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu jam nuskilo 11 priekinis dantis. Ieškovui priekinis dantukas buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo metu, o ne nusikalstamos veikos padarymo metu. Atsakovo ir jo įstatyminės atstovės nuomone, ieškovas ir jo įstatyminė atstovė nori pasipelnyti iš nelaimingo atsitikimo metu apgadinto danties, kurio kaltininkas iš dalies yra ir pats ieškovas. Atsakovas taip pat nesutinka ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų bei su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškovo bei jo atstovės pagal įstatymą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1 Atsakovės įsitikinimu, ieškovo patirta žala atsirado ne dėl institucijos kaltės, o faktinės aplinkybės byloja, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties nukentėjusiojo kaltės ir neatsargumo. Įvykis įvyko persirengimo kambaryje, kuriame negalėjo būti ir nebuvo budinčio mokytojo. Po įvykio atsakovė laikėsi visų teisės aktų reikalavimų dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo, nedelsiant buvo pranešta abiejų moksleivių tėvams, sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti, kurioje dalyvavo ir ieškovo įstatyminė atstovė (jo mama), apklausti įvykį matę kiti moksleiviai, surašytas nelaimingo atsitikimo aktas. Be to, progimnazijos mokiniai yra supažindami su saugaus elgesio taisyklėmis bei mokinių elgesio ir lankomumo kontrolės tvarkos aprašu, jį pasirašo ir taip patvirtina, kad yra supažindinti su elgesio progimnazijoje taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovės nuomone ieškovas patyrė žalą ne dėl institucijos kaltės, o dėl ieškovo ir atsakovo neatsargių ir tarpusavio nesuderintų veiksmų, todėl ir nėra pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

3.2. Jei visgi teismas manytų, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą ieškovui žalą, tai prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo reikalaujamos priteisti turtinės žalos. Be to, pažymi, kad ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2019 metų liepos mėn., t. y. po beveik trijų metų po įvykio ir ši aplinkybė patvirtina ieškovo siekį neteisėtai ir nesąžiningai pasipelnyti.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė pagal įstatymą bei jų atstovė advokato padėjėja, palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sumažina turtinės žalos atlyginimą ir prašo priteisti 293 Eur, o ne 383 Eur, kaip buvo prašoma patikslintu ieškiniu. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė papildomai pažymėjo, kad atsakovų pozicija yra gynybinė ir akivaizdu, kad dėl nepakankamos vietos persirengimo kambaryje, tarp vaikų įvyko žodinis konfliktas, pasistumdymas berniukų persirengimo kambaryje. Akivaizdu, kad atsakovo kaltės forma – tiesioginė tyčia. Tai įrodo specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad vieno smūgio pasėkoje buvo sužaloti du dantys. Ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, gydymas dar nėra pasibaigęs, anksčiau dantų tvarkyti nebuvo galima, nes nebuvo susiformavęs žandikaulis.

4.1. Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. paaiškino, kad prieš kūno kultūros pamoką, progimnazijos persirengimo kambaryje, ėjo užsiimti vietą, šios vietos norėjo ir E. Š., jie apsistumdė pečiais, bet tuo viskas ir baigėsi. Abu norėjo sėsti į tą pačią vietą, nors persirengimo kambarys pakankamai erdvus, tačiau suoliukų jame buvo mažai, gal kokie keturi, visiems neužtekdavo, nes paprastai daug mokinių rengdavosi. Kai rišosi batą, sėdėdamas ant suoliuko, pajuto stiprų smūgį į veidą, pajuto skausmą, kietą daiktą burnoje, tai buvo nuskeltas dantis. Jis nematė iš kokio daikto gavo į veidą, nematė kaip E. Š. kabinosi kelnes, nes buvo pasilenkęs ir rišosi sportinius batus, bet, galvoja, kad E. Š. tas kelnes galėjo laikyti už juosmens ir trenkti jomis per veidą, bet tiksliai nematė ir negali pasakyti. Nemano, kad E. Š. jam trenkė su kumščiu į veidą. Kad telefonu buvo nuskeltas dantis, jam pasakė E. Š.. Mano, kad E. Š. jam gal ir tyčia trenkė, bet tiksliai tuo nėra įsitikinęs. Jis nebandė stotis, jis sėdėjo ant suoliuko, todėl E. Š. ir kiti vaikai viską meluoja. Neneigia, kad E. Š. pats pasakė, kad jokių pretenzijų jam neturi. Kitų vaikų jis persirengimo kambaryje nematė. Iškart po įvykio, jis nuėjo pas seselę ir jam ji liepė tą dantį susivynioti į servetėlę. Klasės auklėtoja R. S. paprašė parašyti paaiškinimą dėl įvykio. Paaiškinime nenurodė, kad konfliktavo su E. Š., nes nemanė, kad tai yra reikšminga. Grįžus namo, nuvažiavo pas odontologą ir jam tą dantį priklijavo. Po danties priklijavimo jautė diskomfortą, jam skaudėjo, jis dabar turi atsargiai valgyti, kąsti, kad vėl kas nenutiktų dančiui, be to, turi du kartus per metus važiuoti pas gydytoją danties apžiūrai. Po šio įvykio vienas dantis buvo nuskeltas, o antras įskeltas. Taip pat patvirtino, kad po šio įvykio, kitoje mokykloje, žaisdamas su klasiokais žaidimą, kurio metu reikėjo paliesti smakrą, jam klasiokas, liesdamas smakrą, nepataikė, ir netyčia trinktelėjo į dantis, dėl ko ta priklijuota danties dalis vėl nulūžo. Patvirtino, kad jam buvo išaiškintos visos mokyklos taisyklės, kad negalima stumdytis, muštis. Į berniukų persirengimo kambarį auklėtoja neužeidavo, kartais ateidavo kūno kultūros mokytojas, persirengimo proceso niekas nestebėdavo ir nemano, kad tai yra reikalinga, nes būtų nepatogu, jei kas nors žiūrėtų, kaip vaikai persirenginėja.

4.2. Ieškovo atstovė pagal įstatymą D. M. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sūnus dėl nuskelto danties juto skausmą, nepatogumą, laukia papildomos medicininės procedūros, vietoje nuskelto danties reikės dėti implantą. Jai sūnus pasakojo, kad jis persirengimo kambaryje rišosi batą ir pajuto smūgį, po ko nuskilo dantis, o kitas dantis yra įskilęs. Gydytoja jai sakė, kad tai vieno smūgio pasekmė. Mano, kad jei buvo nuskeltas dantis, tai kažkas už tai turi būti atsakingas, dėl to prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas E. Š., jo atstovė pagal įstatymą V. S. ir jų atstovas advokatas Alius Galminas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Teismo posėdžio metu atsakovas E. Š. paaiškino, kad buvo kūno kultūros pamoka, vaikai rengėsi persirengimo kambaryje. Jis stovėdamas kabinosi džinsus, kurių kišenėje buvo jo mobilaus ryšio telefonas, ir tuomet stojosi V. M., ir taip gavosi, kad V. M. kliuvo su telefonu, kuris buvo kelnių kišenėje, ir dėl to V. M. nuskilo priekinis dantis. Viskas buvo netyčia, jis jam netrenkė specialiai, jokio konflikto tarp jo ir V. M. nebuvo. Po įvykio jis kartu su V. M. nuėjo pas seselę, po to atėjo klasės auklėtoja, visi rašė pasiaiškinimus. Nuo smūgio telefonas nesudužo, V. M. lūpa nebuvo praskelta. Jis nesupranta ir negali paaiškinti kaip tai galėjo nutikti.

5.2. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pagal įstatymą V. S. paaiškino, kad jai po įvykio paskambino iš mokyklos, tačiau ieškovo mama neskambino, jokių pretenzijų dėl ieškovui nuskelto danties nereiškė, apie antro danties įskylimą sužinojo, kai buvo kreiptasi į teismą. Ji mano, kad tai įvyko nelaimingas atsitikimas, ir dėl to, niekas nėra kaltas. Ji yra įsitikinusi, kad ieškovo mama po beveik trijų metų pareiškusi ieškinį, siekia pasipelnyti, pasinaudodama nelaimingu atsitikimu.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Romanas Lupeika prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Pažymi, kad ieškinyje netinkamai nurodytos faktinės aplinkybės, jos buvo paneigtos teisminio nagrinėjimo metu. Tarp vaikų nebuvo jokio kontakto nei fizinio, nei žodinio. Ieškovas persirenginėjo fizinio pamokai ir jis užkliuvo savo dantimis telefoną, dėl ko nuskilo dantis. Nesutinka, kad mokykla netinkamai organizavo vaikų persirengimą. Šis persirengimo kambarys, kaip ir visa mokykla turi teisės aktų reikalavimus atitinkantį sveikatos institucijų patvirtintą higienos pasą. Jokių pažeidimų persirengimo kambaryje niekada nėra buvę. Šiuo atveju jokios mokyklos kaltės nėra, nes vaikas neatsargiai stojosi nuo suoliuko ir užkliuvo kitą daiktą – mobilaus ryšio telefoną, buvusį E. Š. kišenėje. Mokykla iškart po įvykio atliko tyrimą, apklausė vaikus ir nei vienas vaikas nepatvirtino ieškinyje nurodytų aplinkybių. Ieškovai neįrodinėjo mokyklos kaltės klausimo, be to neįrodytos ir prašomos priteisti faktinės išlaidos gydymui, be to, prašoma priteisti neturtinė žala yra pernelyg didelė ir neatitinka teismų praktikos.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas L. Š. paaiškino, kad jis mokosi progimnazijoje, ir pažįsta abu berniukus, vienas iš jų – E. Š., yra jo klasiokas, o kitas – V. M., yra jo buvęs klasiokas. Su abiem klasiokais sutaria gerai. Prisimena, kad prieš kūno kultūros pamoką, jie rengėsi persirengimo kambaryje. Matė, kaip E. Š. kabinosi kelnes, o V. M. tuo metu stojosi. Kadangi E. Š. džinsų kišenėje buvo telefonas, tai V. M. su tuo telefonu kliuvo ir nuskilo dantis. Tvirtina, kad tarp E. Š. ir V. M. jokio konflikto nebuvo, jie nesiginčijo, nesistumdė. Po įvykio paaiškinimą parašė pats, niekas jam nieko nediktavo. Taip pat prisimena, kad po įvykio, ji žaidė su V. M., kai jis netyčia užkliuvo ir V. M. iškrito dantis. Paklausė V. M., ar viskas gerai, į ką jis pasakė, kad tai priklijuotas dantis, kad jau ir taip turėjo iškristi.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, kad ji buvo septintos klasės auklėtoja, o ieškovas ir atsakovas buvo jos auklėtiniai. Vaikai informavo ją, kad įvyko nelaimingas atsitikimas persirengimo kambaryje, kad V. M. yra nuskeltas dantis. Vaikai tikrai nesimušė, viskas įvyko netyčia. Ji, siekdama išsiaiškinti įvykio aplinkybes, po įvykio nuėjo pas progimnazijos medicinos seselę, ir ji jai sakė, kad V. M. papasakojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Po įvykio paskambino V. M. mamai, vaikai, kurie tuo metu buvo persirengimo kambaryje ir matė įvykį, taip pat ir E. Š. bei V. M. parašė paaiškinimus. Jai V. M. pasakė, kad viskas įvyko netyčia, apie jokį konfliktą neminėjo. Buvo užpildyta U forma dėl nelaimingo atsitikimo, šį aktą pasirašė V. M. mama, jokių pretenzijų tuo metu ji niekam nereiškė. Nemano, kad visi vaikai būtų nusiteikę prieš V. M. ir meluotų, nes ir po įvykio visi bendraklasiai bendravo su V. M., dalyvavo kartu klasės išvykoje.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. paaiškino, kad ji yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistė ir ji dirba progimnazijoje. Prisimena, kad pas ją atėjo V. M. ir atsinešė nuskeltą dantuką, kurį ji supakavo į servetėlę. V. M. nurodė paskambinti tėvams, pranešti klasės auklėtojai. Ji V. M. paklausė, kas nutiko, į ką jis jai pasakė, kad vienas berniukas norėjo pasikabinti kelnes, o kitas stojosi, kelnių kišenėje buvo telefonas, su kuriuo buvo pataikyta į dantį, ir šis nuskilo. Apie tai, kad buvo koks nors konfliktas tarp vaikų, kokie nors tyčiniai, smurtiniai veiksmai, V. M. jai neminėjo.

10. Išvadą teikianti institucija, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė bylą nagrinėti, nedalyvaujant skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. mokymo sutartį Nr. 1343, 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę pagal pagrindinio ugdymo programą.

12. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 25 d, 10.45 val., pertraukos tarp pamokų metu, berniukų persirengimo kambaryje, (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus g. 12, Kretingos m., įvyko įvykis, kurio metu moksleiviui E. Š. kabinant kelnes, kurių kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas, ant pakabos, ieškovui V. M. buvo nuskeltas priekinis dantis.

13. Iš gydymo įstaigų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad V. M. 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – Kretingos PSPC). Gydytoja odontologė V. Š. objektyviai nustatė, kad nuskeltas 11 danties pusę vainiko, arti pulpos rago; dantis nejautrus, 11 danties lūžusi dalis priklijuota, paaiškintos galimos komplikacijos, ateityje rekomenduotas protezavimas, dantis paliktas stebėjimui. 2016 m. gruodžio 2 d. Kretingos PSPC pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą taip pat nurodyta, kad V. M. į Kretingos PSPC atvyko 2016 m. lapkričio 25 d., 14.50 val.. Diagnozė – 11 danties vainiko lūžis. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. UAB „Klinike“ gydytojos odontologės L. N. įraše nurodyta, kad V. M. atvyko 2017 m. sausio 1 d. dėl prieš 1,5 mėnesio įvykusios 11, 21 dantų traumos, konsultacijai ir tolimesniam gydymui Pacientas teigia, kad trauma įvyko mokykloje 2016 metais. Įvykio metu nuskeltas 11 danties vainikas ir 21 danties vainikas. Objektyviai – 11, 21 dantų vainikuose matoma kietųjų danties audinių skilimo linijos, 11 dantis priklijuotas lūžgalis, jis patamsėjęs, jautrus horizontaliai perkusijai, temperatūriniams dirgikliams nejautrus. 21 dantis nejautrus, temperatūrai jautrus normaliai. Paskirtas 11 danties gydymas, kuris tęsėsi 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. sausio 30 d. Paskutinio įrašo metu taip pat nurodyta atvykti po trijų mėnesių kontrolei. 2017 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad V. M. kreipėsi į odontologinę kliniką apžiūrai ir tolimesniam dantų gydymui. Atliktos būtinos gydymo procedūros. Prognozė – būtinas 11 danties sekimas rentgeno kontrole kas 6-12 mėnesių.

14. 2017 m. vasario 17d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 370/2017 (03) konstatuota, kad remiantis V. M. apžiūros, tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, darytina išvada, kad V. M. padarytas daugiau kaip pusės 11 danties vainiko nulūžimas ir 21 danties vainiko skilimas. Pagal pateiktus medicininius dokumentus sužalojimai padaryti ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 25 d. (nurodyta kreipimosi į Kretingos PSPC data), kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytam įvykio laikui. Sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu paveikus 11 ir 21 dantis, kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms įvykio aplinkybėms. Dėl padaryto vieno nuolatinio danties netekimo V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip sukėlęs penkis procentus bendrojo pastovaus darbingumo netekimo.

15. Ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl minėto įvykio, atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio E. Š. atstovės pagal įstatymą V. S. ir (duomenys neskelbtini) subsidiariai lygiomis dalimis 383 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 293 Eur.

16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui buvo padaryta žala sveikatai, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl E. Š. kaltės nustatymo bei civilinės atsakomybės taikymo atsakovams. Nepilnamečio ieškovo atstovė pagal įstatymą mano, kad atsakovas E. Š. kaltas dėl įvykio, kad jis tyčia padarė nukentėjusiajam sužalojimus, todėl atsakovo E. Š. įstatyminė atstovė motina yra atsakinga už savo sūnaus auklėjimą, o mokykla neužtikrino ieškovo saugumo ugdymo procese. Atsakovai su šiais argumentais nesutinka, motyvuodami tuo, kad atsakovo E. Š. kaltės nėra, nes tai buvo nelaimingas atsitikimas, E. Š. neturėjo tyčios sužaloti V. M., todėl nėra atsakingas už jo sužalojimą, be to, ieškovo atstovė pagal įstatymą, prašydama taikyti civilinę atsakomybę atsakovams, neįrodė nei vieno iš atsakovų kaltės.

17. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 ir kt.).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali būti atsakomybės subjektas. Už vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Aptarta teisės norma nustato, kad tėvų ir globėjų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei. Šiuo atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų ir globėjų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų ir globėjų kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnis). Taigi, pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų ir globėjų kaltė yra. Tačiau jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra.

19. Mokymo įstaigos, kurioje būdamas nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalos, atsakomybė taip pat kyla tik šios įstaigos esant kaltei, kuri yra preziumuojama. Kartu pažymėtina tai, jog ta aplinkybė, kad nepilnametis padaro žalos mokymo įstaigos prižiūrimas, nereiškia, kad tokio nepilnamečio tėvai už žalą neatsakys. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokymo įstaigos priežiūros padarinys. Todėl galima bendra vaiko iki keturiolikos metų ir mokymo įstaigos atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Mokymo įstaigos civilinė atsakomybė išlieka ir vaikui sulaukus pilnametystės. Mokymo įstaiga taip pat neįgyja regreso teisės išieškoti iš žalos padariusio asmens (CK 6.280 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad žalos ieškovui padarymo metu atsakovui E. Š. dar nebuvo keturiolikos metų, vadovaujantis CK 6.275 straipsnio nuostatomis, už jo padarytą žalą civilinė atsakomybė galėtų kilti jo tėvams ar mokymo įstaigai, kurioje ieškovas patyrė sužalojimą – (duomenys neskelbtini), arba, nustačius tiek tėvų, tiek mokymo įstaigos kaltę dėl netinkamai įgyvendintų pareigų, susijusių su keturiolikos metų, neturėjusio atsakovo priežiūra ir auklėjimu, bendra nepilnamečio vaiko tėvų ir mokymo įstaigos atsakomybė.

21. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, išanalizavęs ieškovo bei jo atstovės pagal įstatymą, bei jų atstovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, bei atsakovų atsiliepimo į ieškinį argumentus, išklausęs ieškovo bei jo atstovės, atsakovo bei jo įstatyminės atstovės, taip pat liudytojų L. Š., tiesiogiai mačiusio įvykį, vaikų klasės vadovės, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, suteikusios pirminę pagalbą ieškovui, duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinęs kitus byloje pateiktus duomenis, taip pat išanalizavęs ir sistemiškai palyginęs kiekvieną byloje esantį įrodymą, sprendžia, kad atsakovo atstovė pagal įstatymą ir mokymo įstaiga įrodė, kad dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovas (nuskeltas dantis), jų kaltės, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti nėra (CK 6.275 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, o atsakovai ir jų atstovai paneigė kaltės prezumpciją, todėl atsakovo E. Š. atstovė pagal įstatymą bei atsakovė (duomenys neskelbtini) turi būti atleisti nuo jiems prašomos taikyti civilinės atsakomybės ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Teismas tokią išvadą padarė, remdamasis žemiau nurodytais argumentais.

22. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo byloje dėl to nėra, kad pertraukos tarp pamokų metu, berniukų persirengimo kambaryje, (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kurio metu moksleiviui E. Š., kabinant kelnes, kurių kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas, ant pakabos, ieškovui V. M. buvo nuskeltas priekinis dantis.

23. Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. bei atsakovas E. Š. skirtingai pasakojo įvykio aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo įvyko žodinis konfliktas dėl persirengimo kambaryje esančios vietos, nes atsakovas norėjo persirenginėti būtent toje vietoje, kur pamokai ruošėsi bei persirenginėjo ieškovas. Ieškovui būnant pasilenkusiu bei rišantis sportinę avalynę, jis pajuto smūgį į veidą bei skausmą, po to pajuto, kad yra nuskeltas priekinis dantis. Ieškovas mano, kad atsakovas galbūt tyčia pasiėmęs kelnes už jų juosmens, iš apačios perbraukė jam per veidą, o kelnių kišenėje esančiu mobiliuoju ryšio telefonu jam buvo nuskeltas dantis. Teismo vertinimu, ieškovo iškelta įvykio versija, visų pirma, pagrįsta tik prielaidomis, nes teisminio nagrinėjimo metu jis visos įvykio sekos paaiškinti negalėjo, teigdamas, kad jis nematė nei kaip atsakovas kabinosi kelnes, nei su kokiu daiktu jam buvo trenkta, o antra, tokia versija mažai tikėtina, ir loginiame kontekste sunkiai paaiškinama. Be to, tokią ieškovo versija paneigia byloje esanti įrodymų visuma. Atsakovas E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis kabino kelnes, kurių kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas ant pakabos, ir tuo pat metu nuo suoliuko staigiai pakilo ieškovas V. M., kurio metu kelnių kišenėje buvęs mobilaus ryšio telefonas atsitrenkė V. M. į veidą, ko pasėkoje buvo nuskeltas jo priekinis dantis. Šie atsakovo teiginiai, iš esmės atitinka jo rašytiniame paaiškinime nurodytoms įvykio aplinkybėms, t. y., kad jis norėjo užsikabinti savo džinsus ir kišenėje buvo telefonas ir kai kabino užkliuvo. Atsakovo tiek rašytinius paaiškinimus, tiek paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, patvirtino tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai. Liudytojas L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis vyko mokykloje, berniukų persirengimo kambaryje, jis matė, kad E. Š. bandė pasikabinti kelnes, kurių kišenėje buvo telefonas, o V. M. tuo metu stodamas išsimušė savo dantį. Liudytojo L. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis matė, kaip E. Š. ant pakabos kabinosi kelnes, o V. M. pakišo veidą ir su dantimis pataikė į telefoną. Teismas netikėti atsakovo E. Š. duotais paaiškinimais, taip pat liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes parodymais ir rašytiniais paaiškinimais, neturi teisinio pagrindo, nes atsakovo bei liudytojų paaiškinimai tiek duoti atliekant mokyklai tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, tiek ir teisme yra nuoseklūs ir neprieštarauja faktinei situacijai, o ir byloje nėra jokių duomenų, jog tarp atsakovo ir liudytojų buvo kokie nors susitarimai dėl parodymų davimo ar jų derinimo. Be to, tiek atsakovo, tiek liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka ir neprieštarauja paties ieškovo iškart po įvykio rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, kad jie buvo persirengimo kambaryje, jis (V. M.) sėdėjo ant suoliuko, E. Š. kabinosi savo džinsus ant pakabos, kuri buvo arti jo galvos, džinsų kišenėje buvo telefonas, kuris atsitrenkė jam į dantis ir jis nuskilo. Liudytoja V. B., visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kai ji paprašė V. M. paaiškinti įvykio aplinkybes, jis jai pasakė, kad vienas berniukas norėjo pasikabinti kelnes, o kitas stojosi, kelnių kišenėje buvo telefonas, su kuriuo buvo pataikyta į dantį, ir šis nuskilo, apie tai, kad buvo koks nors konfliktas tarp vaikų, kokie nors tyčiniai, smurtiniai veiksmai, V. M. jai neminėjo. Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime, tai patvirtino ir pedagogė, vaikų klasės auklėtoja R. S.. V. M. asmens sveikatos istorijoje iš Kretingos PSPC su 2016 m. lapkričio 25 d. gydytojos odontologės V. Š. įraše užfiksuota, kad pacientas mokykloje nusiskėlė dantį, atsinešė lūžusią dalį. Objektyviai: 11 dantis nuskilęs pusę vainiko, arti pulpos rago. Taigi ieškovas iškart po įvykio nei mokyklos pedagogams, nei visuomenės sveikatos priežiūros specialistei, suteikusiai jam pirminę pagalbą, nei gydytojai odontologei, suteikusiai jam pagalbą – priklijavusiai 11 danties lūžusią dalį, nei savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl įvykio, neužsiminė, kad tarp jo ir atsakovo būtų kilęs koks nors konfliktas, kad atsakovas jo atžvilgiu būtų panaudojęs kokius nors tyčinius smurtinius veiksmus, t. y. tyčia jam smūgiavęs, ir su kelnėmis, kurias laikė už juosmens, iš apačios brūkštelėjęs per veidą, dėl ko kelnių kišenėje, esančiu telefonu jam nuskėlė dantį. Ši ieškovo versija atsirado po beveik trijų metų, ieškinio pareiškimo teismui metu. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2016 m. gruodžio 12 d. nelaimingo atsitikimo (lengvo) tyrimo akte (U forma) Nr. 21, aprašant įvykio aplinkybes, nurodyta – „neatsargus judesys“, nukentėjusįjį traumavę veiksmai – „telefonas“, nelaimingo atsitikimo priežastys – „neatsargus judesys“, su šiuo aktu ieškovo atstovė pagal įstatymą D. M. buvo supažindinta, su jame nurodytomis aplinkybėmis, nelaimingo atsitikimo priežastimi sutiko ir jokių pastabų dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo akto pretenzijų nei atsakovo motinai, nei mokyklai nepareiškė beveik trejus metus. Nors ieškovo atstovė advokato padėjėja L. Balskuvienė akcentavo, kad 2017 m. vasario 17d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 370/2017 (03) patvirtina atsakovo tiesioginės tyčios ir atitinkamai jo kaltės buvimą, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma, ekspertinis tyrimas bei pateiktos specialisto išvados, buvo padarytos remiantis V. M. apžiūros, tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei ekspertui paties ieškovo nurodomų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis. Antra, specialisto išvada patvirtina tik V. M. padaryto sužalojimo mastą, lokalizaciją, galimą sužalojimo padarymo laiką, būdą, joje nurodyti daikto požymiai, kuriuo galimai buvo padarytas sužalojimas, tačiau pateikta išvada neatskleidžia paties įvykio mechanizmo, dėl kurio iš esmės ir skiriasi ieškovo bei atsakovo pozicijos. Trečia, teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvada (ekspertizės aktas) gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant tiek priežastinį ryšį, tiek kaltę asmens, kaltinamo padarius teisei priešingus veiksmus, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų byloje, ir ji neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, specialisto išvadoje pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai (CPK 185 straipsnis).

24. Visos pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai, teismui leidžia spręsti, kad įvykis įvyko abiejų moksleivių tarpusavyje nesuderintais judesiais, dėl ko įvyko momentinis kontaktas, t. y. tarp V. M. veido ir E. Š. kelnių, kurio kišenėje ir buvo mobilaus ryšio telefonas, ko pasėkoje V. M. nulūžo 11 danties vainikas ir įskilo 21 danties vainikas (pagal specialisto išvadą). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad susiklosčius tokiai situacijai tiek atsakovas E. Š., tiek ieškovas V. M. turėjo objektyvias galimybes numatyti, kad vienu ir tuo pačiu metu įvykio dalyviai atliks skirtingus valinius veiksmus, dėl kurių gali atsirasti padariniai. Nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad E. Š. turėjo ir galėjo numatyti, jog jam kabinantis kelnes, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas, būtent tuo metu V. M. stosis iš savo sėdimos vietos ir, stodamas atsitrenks dantimis į E. Š. kelnių kišenėje, esantį mobilaus ryšio telefoną, ir tokiu būdu susižalos, t. y., jog gali kilti įvykis ir padariniai (bus sužaloti bendraklasio priekiniai dantys). Esant tokiems aptartiems duomenims, remiantis teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, teismas sprendžia, kad nenustatyti nei E. Š. neteisėti veiksmai, nei jo kaltė, dėl kurių ieškovas patyrė jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad aptarta įvykio situacija suponuoja išvadą, kad ieškovas, atlikdamas pirmiau minėtus valinius veiksmus, taip pat neturėjo objektyvios galimybės numatyti, jog būtent tuo pačiu momentu, kai jis stosis iš savo sėdimos vietos, atsakovas kabins kelnes ir su jose kelnių kišenėje, esančiu mobilaus ryšio telefonu, jam bus sužaloti dantys. Taigi ir ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas, t. y. kad jis peržengė paprasto neatsargumo ribas, buvo nerūpestingas, ar neatidus, numatė ar privalėjo numatyti žalingus padarinius, kurie gali jam kilti, ir leido (padėjo) šiems padariniams atsirasti ar jiems padidėti, lėmęs minėto įvykio padarinių kilimą. Teismo vertinimu ir įsitikinimu, nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, ir šioje byloje nėra kitų objektyvių duomenų, leidžiančių teismui daryti priešingas išvadas.

25. Minėta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės, o jei nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.275 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

26. Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko persirengimo kambaryje, kuriame nebuvo budinčio mokytojo. Atsakovės atstovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokytojai nestebi besiruošiančių fizinės kultūros pamokai ir persirenginėjančių paauglių vaikų, ir budintis mokytojas stebėjimo funkcijai šiuo atveju nėra ir negali būti priskirtas. Šios aplinkybės ieškovo atstovės, neginčijo. Taip pat nustatyta, kad po įvykio mokykla laikėsi visų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 113, patvirtintų moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų, t. y. nedelsiant buvo pradėtas tyrimas, pranešta tiek ieškovo V. M., tiek E. Š. tėvams, sudaryta komisija nelaimingam įvykiui tirti, kurioje taip pat dalyvavo ir ieškovo mama D. M., apklausti įvykį matę kiti mokiniai, užpildytas U formos aktas Nr. 12 „Dėl nelaimingo atsitikimo“. Iš kart po įvykio ieškovą apžiūrėjo mokykloje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, kuri ieškovą apžiūrėjo, supakavo nuskilusio danties gabaliuką ir nusiuntė moksleivį pas stomatologą dėl tolimesnės pagalbos. Be to, mokyklos mokiniai, taip pat ir ieškovas su atsakovu, buvo supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis bei mokinių elgesio bei lankomumo kontrolės tvarkos aprašu, jį pasirašė ir taip patvirtino, kad elgesio progimnazijoje taisyklės joms yra žinomos. Ieškovas bei jo atstovė pagal įstatymą, bei jų atstovė, reikalaudami subsidiariai priteisti iš progimnazijos žalos atlyginimą, negalėjo nurodyti pagrįstų argumentų, kaip šiuo nagrinėjamu atveju pasireiškia mokyklos ar joje dirbančių pedagogų kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, o savo teiginio, kad greičiausiai berniukų persirengimo kambarys yra per mažas, ir dėl to nebuvo užtikrintas vaikų saugumas, net neįrodinėjo. Byloje nėra jokių duomenų, o ir teismas tokių nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi kokius nors, taip pat ir persirengimo kambarių įrengimui, keliamus sveikatos saugos reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. V-773 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-284, redakcija), patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HG 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Atsakovės atstovas patvirtino, kad progimnazija turi išduotą leidimą - higienos pasą, patvirtinantį, kad progimnazijos veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, ir šių teiginių ieškovo atstovės neginčijo.

27. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė Kretingos (duomenys neskelbtini), vykdydama savo veiklą, teisės aktų jai nustatytas pareigas įgyvendino tinkamai. Atsakovės darbuotojų elgesys atitiko tokiai institucijai keliamus reikalavimus, progimnazijos darbuotojai elgėsi rūpestingai, dėmesingai ir atidžiai, laiku užfiksuotas sveikatos sužalojimas, nedelsiant suteikta pirminė medicinos pagalba, informuoti šalių tėvai, dėl įvykio apklausti įvykį matę moksleiviai, paimti jų paaiškinimai, atliktas tyrimas. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepažeidė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, ir tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė veikė neatsakingai, aplaidžiai, nepakankamai skyrė dėmesio vaikų priežiūrai, neužtikrino ieškovo saugumo. Teismas konstatuoja, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) dėl nelaimingo atsitikimo kaltės nėra, o nenustačius kaltės fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – kaltės.

28. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė ir atsakovo E. Š. motinos kaltės, nes tuo metu, kai moksleiviai persirenginėjo berniukų persirengimo kambaryje, atsakovo mama niekaip negalėjo įgyvendinti tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu, nes akivaizdu, kad atsakovo motina V. S. numatyti tokios situacijos, kad jos sūnui persirengimo kambaryje kabinant kelnes, kelnių kišenėje, esantis mobilaus ryšio telefonas, pataikys į tuo pačiu metu besistojančio bendraklasio dantis ir juos sužalos, buvo objektyviai neįmanoma. Taigi ieškovui žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms atsakovo motina negalėjo daryti įtakos.

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

30. Teismas konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teismui pripažinti atsakovo atstovės pagal įstatymą ir atsakovės progimnazijos kaltės turtinei ir neturtinei žalai atsirasti (CPK 185 straipsnis). Nenustačius jokių nepilnamečio atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat jo įstatyminės atstovės ir atsakovės progimnazijos kaltės fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams, nes nėra būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės. Nenustačius aptartų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų, kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti analizė (priežastinis ryšys, žala) tampa nereikalinga (CK 6.245-6.249 straipsniai).

31. Dėl ieškovo atstovės pagal įstatymą argumentų, kad jei vaikui yra padaryta žala, tai ji bet kokiu atveju turi būti atlyginta, pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Legrona“ v. Lietuvos Respublikos valstybė, bylos Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, teismas nenustatė visų būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui ir jo atstovei pagal įstatymą, neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, patikslintas ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

33. Netenkinus ieškinio pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).

35. Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovo atstovės pagal įstatymą išlaidos, turėtos teisme, nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams pagal pateiktus jų dydį pagrindžiančius įrodymus.

36. Atsakovo E. Š. atstovė pagal įstatymą V. S. pateikė duomenis, kad turėjo 800 Eur, o atsakovė (duomenys neskelbtini) – 400 Eur, bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokatų paslaugas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, advokatams rengiant atsiliepimus į ieškinį, teikiant konsultacijas, dalyvaujant teismo posėdžiuose, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-5 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsakovo atstovei pagal įstatymą V. S. iš ieškovo V. M. atstovės pagal įstatymą D. M. priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. M. atstovės pagal įstatymą D. M. priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. M., gimusio 2003 m. gegužės 20 d., atstovės pagal įstatymą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. Š., (duomenys neskelbtini), atstovės pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės pagal įstatymą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.