Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-502-1127/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-25
Bylos Nr.
II-502-1127/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00398-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pareiškėjas
G. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-502-1127/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00398-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10.; 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vakarei Abramaitytei,dalyvaujant pareiškėjui G. V.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas), kai protokolas nesurašomas, G. V. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2025 m. vasario 13 d. 08.29 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę Volkswagen LT, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota ir kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalį. G. V. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

G. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su jam paskirtu įspėjimu. Mūrinių garažų teisėti savininkai turi išskirtinę teisę į teritoriją priešais garažo vartus įvažiavimui į garažą. Todėl tai nėra bendro naudojimo teritorija, o garažo savininkas yra teisėtas šios teritorijos valdytojas, įgijęs šią teisę pirkimo sutartimi. Teritorija aplink garažus buvo apibrėžta garažo inventorizacijos byloje. Automobilinis kemperis Volkswagen LT, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), yra važiuojantis ir eksploatuojamas, su laikinaisiais (prekybiniais) numeriais, vykdomas parodomasis važiavimas.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodoma, kad vadovaujantis surinkta įrodymų visuma, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, esamą teisinę praktiką, G. V. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl veikos, numatytos ANK 414 straipsnio 1 dalyje, laikantis visų reikalavimų. Pateiktame Pareiškėjo skunde nepaminėta, kokie padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai ar buvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, nutarimą priėmusios institucijos. Institucijos vertinimu, Pareiškėjo padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, už kurią numatyta administracinė atsakomybė.

Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Teritorija tarp gatvės ir garažo vartų nėra bendro naudojimo, kaip tvirtinama protokole, o yra skirta garažo savininko naudojimui. Jis, kaip vienintelis teisėtas garažo savininkas, išskirtinai naudoja įvažiavimą savo reikmėms, nepažeisdamas teisės aktų. Įvažiavimo žemės servitutas nėra nustatytas, nes žemės sklypo ribos nėra suformuotos dėl savivaldybės pripažinto aplaidaus delsimo. Tačiau įvažiavimui skirta garažų teritorija yra aiškiai apibrėžta Registrų centro garažų teritorijos eksplikacijoje ir punktyrine linija savivaldybės prie bylos pateiktame plane, todėl, anot Pareiškėjo, turėtų būti traktuojama kaip faktinis žemės servitutas iki sklypo suformavimo bei nurodymo jame. Todėl prašo pripažinti, kad tai nėra bendro naudojimo žemė kaip traktuojama Institucijos; su rašytiniu paaiškinimu kartu pateikti priedai – teritorijos eksplikacija, kolektyvinis garažų savininkų prašymas suformuoti sklypą; savivaldybės pareigūno atsiprašymas, savivaldybės raštas; automobilių su laikinaisiais numeriais eksploatavimo keliuose tvarka, automobilio draudimas ir fotofiksacija (b. l. 35-45).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 metais buvo kreiptasi į savivaldybę kolektyviniu prašymu suformuoti sklypą aplink garažo teritoriją, tačiau prašymas buvo ignoruotas, pamestas. Šiais metais priminus buvo gautas atsiprašymas, kad raštas yra pamestas. Šiuo metu teisiniai reikalavimai formuoti sklypą yra pasikeitę, todėl nėra galimybės teikti to prašymo. Galima teikti prašymą savivaldybei laikinai naudotis žeme remonto metu. Buvo kreiptasi į savivaldybę laišku, nusiųsti dokumentai, per nustatytą terminą savivaldybė neatsakė. Priminus jie nurodė, kad prašymą reikia teikti per tam tikrą sistemą, su tam tikrais reikalavimais. Nubaudęs pareigūnas šito dalyko neinformavo. Į savivaldybę buvo kreiptasi tam, kad sužinotų, kaip gauti leidimą naudotis ta žeme ir buvo atsakyta, kad tokio leidimo negaus ir taip buvo suklaidintas. Taigi situacija liko nepakitus. Pareiškėjo manymu, įvažiavimas į garažą yra neatsiejamas nuo garažo, nes jis negali naudotis garažu, neturėdamas įvažiavimo. Savivaldybės pareigūnas prašyme dėl naudojimosi valstybine žeme remonto metu nurodė, kad pareiškėjas turės mokėti mokestį. Jis susilaikė nuo pakartotinio mokesčio teikimo, kadangi jis neturėtų mokėti mokesčio už įvažiavimą priešais savo garažą, kuris yra neatsiejamas kaip nekilnojamo turto objekto dalykas. Automobilis stovi tiesiai priešais garažo vartus, tarp kiemo keliuko ir garažo vartų, tame perimetre, kur yra jo garažas. Garažų masyvas Registrų centre yra apibrauktas kaip garažų teritorija. Garažų teritorija yra skirta įvažiavimui į garažą ir bandymui. Automobilis yra kemperis. Žiemos metu kemperis niekur nevažiuoja, jis buvo pastatytas sezono laikotarpiu. Transporto priemonė nebuvo išregistruota, ji buvo atvežta į Lietuvą su laikinaisiais numeriais, laikinieji numeriai nustoja galioti per tris mėnesius nuo jų išdavimo ir automatiškai išregistruojamas automobilis. Prieš pasibaigiant laikiniesiems numeriams, automobilis buvo varytas į techninę apžiūrą, techninė apžiūra rado tam tikrų priekaištų, kurių nepavyko pataisyti žiemos metu. Šiuo metu automobilis yra važiuojantis. Laikinieji numeriai yra dviejų rūšių: laikinasis registravimas mašinai ir laikinieji prekybiniai numeriai, kurie naudojami bandymui ir demonstraciniais tikslais. Laikinieji prekybiniai numeriai bandymui yra išduoti praeitais metais įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir priklauso šitas automobilis. Jis šios įmonės (duomenys neskelbtini). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas yra skirtas eismui keliams, o ta vieta, kur stovi automobilis, nėra kelias automobiliams. Ten yra įvažiavimas į kiemą ir šalia garažų teritorija. Šita garažo teritorija yra apibrėžta tiek objekto kadastrinėje byloje, tiek bendrajame plane. Tai yra kiemas, garažo teritorija. Įvažiavimas prieš garažą nėra bendro naudojimo, jis yra skirtas įvažiuoti į tą garažą. Savivaldybė argumentuoja, kad nėra suformuoto sklypo, todėl tai yra bendro naudojimo objektas. Pareiškėjo manymu, garažo teritorija yra skirta automobiliams taisyti ir bandyti, todėl jis ir stovėjo. Kemperis buvo planuojamas naudoti kaip pagalbinė patalpa remonto metu, tačiau prasidėjus žiemai, nespėjo padaryti remonto. Šiuo metu paaiškėjo, kad galima gauti leidimą naudotis valstybine žeme paprasto remonto metu.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė Pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad nusižengimo data yra 2025 m. vasario 12 d., o 2025 m. sausio 9 d. buvo pokalbis su pareigūnu. Pareigūnai gavę pranešimą vyksta į vietą tam, kad patikrintų, ar duomenys atitinka pažeidimą, jo sudėtį. Manė, kad tą dieną ar kitą, pareigūnai buvo susitikę su Pareiškėju ir bandė išsiaiškinti aplinkybes, kurios ir nulėmė nutarimo priėmimą. Pareigūnai priimdami procesinį sprendimą, vadovaujasi oficialiais duomenimis, vienas iš tokių šaltinių yra Regitros duomenų bazė. Jos bazėje nurodyta, kad transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, registracijos galiojimo data buvo iki 2022 m. birželio 6 d., kad buvo pakeitimai, jog transporto priemonė galėtų dalyvauti viešame eisme, Institucija neturėjo tokių duomenų. Manė, kad jeigu būtų buvę laikinieji numeriai, nebūtų pagrindinės sąlygos, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad transporto priemonė drausta, tačiau draudimo pradžia 2025 m. gegužės 3 d., o skundžiamas nutariamas priimtas 2025 m. vasario 18 d. Pažeidimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl sklypo suformavimo. Papildomai paaiškino, kad bendro naudojimo teritorija, tai yra ta teritorija, kai be apribojimo kiekvienas norintis asmuo galėtų ten patekti ir naudotis ta teritorija. Tai reglamentuoja tiek Civilinis kodeksas, tiek kiti teisės aktai. Pateiktuose teismui dokumentuose pažymėta, kad transporto priemonė Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota 2022 m. gegužės 7 d., registracija pasibaigė 2022 m. birželio 6 d., registracija atnaujinta nebuvo.

2025 m. birželio 20 d. pareiškėjas el. paštu teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir kasacinio teismo nutartį, tačiau jie teismo rezoliucija nepriimti, kadangi pateikti teismui jau išėjus priimti procesinį sprendimą.

Skundas netenkinamas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo bei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo paaiškinimus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį.

G. V. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 13 d. 08.29 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę Volkswagen LT, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuri ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota ir kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme.

ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonių savininkams ar valdytojams už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai transporto priemonių savininkas ir valdytojams. Vienas jų apibrėžtas šio straipsnio 7 dalyje – jis privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė). Taigi, šiuo atveju, minimas įstatytas siejamas su transporto priemonių savininkų (valdytojų) teisėmis bei pareigomis, taigi pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė šio teisės akto reikalavimų.

To paties įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamame nutarime nurodytu metu pareiškėjas laikė transporto priemonę nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nors institucija nefiksavo šių aplinkybių nuotraukomis, tačiau pats G. V. tokių aplinkybių neginčija. Pareiškėjas nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis, kad automobilis yra negalimas eksploatuoti ir laikomas bendro naudojimo vietoje, vertindamas, kad transporto priemonė yra važiuojanti bei eksploatuojama, o teritorija, esanti ties įvažiavimu į garažą, priklauso jo savininkui, taigi nėra bendro naudojimo. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minimos transporto priemonės Volskwagen, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data Lietuvoje yra 2022 m. gegužės 7 d., transporto priemonės išregistravimo data – 2022 m. birželio 6 d., pažymėta, kad yra draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme (b. l. 10). Duomenys tikrinti 2025 m. vasario 18 d., kas patvirtina, jog būtent nusižengimo fiksavimo metu – 2025 m. vasario 13 d. minima transporto priemonė buvo išregistruota ilgiau kaip tris mėnesius ir jai ilgiau kaip tris mėnesius draudžiama dalyvauti viešajame eisme, taigi atitinkamai negalima eksploatuoti. Pareiškėjo teismui pateikti duomenys – Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarties kopija, nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia, kadangi automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu jau po nusižengimo fiksavimo (2025 m. balandžio 2 d.).

Kaip minėta, G. V. nesutinka ir su nustatyta aplinkybe, kad transporto priemonė buvo laikoma bendro naudojimo vietoje, vertinant, kad mūrinių garažų teisėti savininkai turi išskirtinę teisę į teritoriją priešais garažo vartus įvažiavimui į garažą.

Sąvokos „bendrojo naudojimo vieta“ apibrėžimas ANK nėra pateiktas, tačiau aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio skundą, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 939 buvo išdėstytos pastabos dėl ANK pakeitimų, susijusių ir su ANK 414 straipsnyje numatyta sąvoka ,,bendrojo naudojimo vieta“. Nutarime nurodyta, kad Įstatymo projekte Nr. XIIIP-4533 siūlomos sąvokos „bendrojo naudojimo vietos“ turinio atskleidimas, vardijant konkrečias vietas ar teritorijas, neatitinka teisėkūros aiškumo principo ir nesukuria pridėtinės vertės, nes nėra galimybės pateikti baigtinio tokių vietų (teritorijų) sąrašo. Atsižvelgiant į nurodytą, manytina, kad pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė, t. y. naudojimasis tokia vieta negali pažeisti bendruomenės viešojo intereso (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-238-576/2023).

Byloje, kaip minėta, nebuvo pateiktos foto nuotraukos, fiksuojančios teritoriją, kurioje buvo laikomas automobilis. Pareiškėjo teigimu, transporto priemonė buvo laikoma prie jam priklausančio garažo, garažų masyve. Iš viešai prieinamų duomenų (duomenys neskelbtini) matyti, kad teritorija, kurioje yra G. V. garažas ir stovėjo minimas automobilis, nėra užtverta, nėra kelio ženklų, kurie ribotų kitų asmenų patekimą. Bylos duomenys (teritorijos planai, 2025 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės parengtas atsakymas) ir paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog minima teritorija yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, todėl darytina išvada, kad šia teritorija gali laisvai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis bet kuris asmuo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, Institucija pagrįstai sprendė, kad automobilis buvo pastatytas bendro naudojimo vietoje.

Pareiškėjas, nurodo, kad ši vieta turėtų būti traktuojama kaip faktinis žemės servitutas iki sklypo suformavimo, tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir teismas dėl šių argumentų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo skundas atmetamas, o skundžiamas institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo G. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė