- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-06
- Bylos Nr.
- II-1061-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01035-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Gediminas Bulotas, Ramūnas Plėštis, Ramūnas Plėšty
asmeniui, kuriam nutraukta administracinė teisena, A. L.-S., jos atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo (ROIK: 24237690805).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 5 d. nutarimu (ROIK: 24237690805), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal M. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl tyčinio svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimo ar sugadinimo (ANK 115 straipsnis), nesant objektyvių ir faktinių pažeidimą kvalifikuojančių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl Institucijos priimto nutarimo pateikė skundą prašydamas jį panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Skunde nurodyta, kad 2024 m. kovo mėn. 27 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą dėl P. S. ir A. L. – S. neteisėtais veiksmais padarytos žalos jo valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškimu prašė reaguoti į P. S. ir A. L. – S. neteisėtus veiksmus, patraukiant šiuos administracinėn atsakomybėn, nes asmenys be jo leidimo, be jokio susitarimo su juo, kaip bendraturčiu, savavališkai užėmė jo naudojamą žemės sklypo dalį, sunaikino joje esančią jo nuosavybę - vaismedžius ir daugiamečius augalus (braškes), neteisėtai pasodino ant jo išdirbtos žemės sklypo dalies savo medelius, pastatė šiltnamį, ir tuo pažeidė įstatymo reikalavimus. Tačiau institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Jis nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi nutarimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Nutarime nurodoma, jog „iš surinktų duomenų matyti, kad žemės sklypo dalyje auga žolė, piktžolė, kuri perdžiūvusi, jokių kasinėjimo požymių nenustatyta, braškių daigų likučių taip pat nebuvo šalia naujai pasodintų medelių. Iš pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų nenustatyta, kad buvo iškasti augalai tyčia naikinami. Galimai, kadangi braškės yra daugiametis augalas, tai jų daigai galėjo patys užsisėti kaip pavieniai augalai vienoje ar kitoje apdirbamoje žemės sklypo dalyje. Pagal pateiktus vaizdo įrašus ir nuotraukas, žemės sklypo dalyje - darže nesimatė jokių braškių daigų iškasimo požymių, šiltnamis buvo pastatytas laisvoje žemės sklypo dalyje. Obelis galėjo nulūžti dėl vasaros metu gausingo derliaus“. Tokie Nutarimo teiginiai prieštarauja tyrimo medžiagoje esantiems įrodymams, faktinėms aplinkybėms ir net A. L. – S. bei jos vyro P. S. paaiškinimams duotiems tyrėjai. Nutarime nurodoma, kad A. L. paaiškino, jog ji nuėjusi į sklypo dalį, kurioje paėjusiais metais buvo sodinamos bulvės ir kitos daržovės, pastatė šiltnamį, o medeliai jos buvo pasodinti toje vietoje, kurioje praeitais metais buvo užsodinti krapai, agurkai, braškės. Nors, kaip nurodyta nutarime, ji teigė nei braškių, nei kitų augalų nenaikino, neišrovė, tačiau toje vietoje ištisai augusių braškių po jos veiksmų nebeliko, kadangi jos buvo ištryptos, užsodintos kitais augalais. Pažymi, kad iki tol A. L.-S. jokia žemės sklypo dalimi nesinaudojo, o šiltnamį pastatė bei medelius pasodino jo dirbamoje ir įdirbtoje žemės sklypo dalyje, kurioje buvo auginamos gėlės, daržovės, braškės ir vaiskrūmiai. Jų bendrame su A. L.-S. žemės sklype yra daug laisvos nenaudojamos žemės, kurioje A. L.-S. galėjo statyti šiltnamį bei sodinti savo augalus. Pastaroji savavališkai, nesuderinusi su juo, užėmė jo nuo seno naudojamą, dirbamą bei įdirbtą žemės sklypo dalį, sunaikino joje buvusius daugiamečius augalus ir pastatė šiltnamį bei pasodino vaismedžius. Nors, kaip teigiama nutarime A. L.-S. teigė, jog norėjo pasiimti žemės sklypo dalį apačioje sklypo, kuris turi praėjimą į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Pažymėtina, kad ši žemės sklypo dalis nėra ir nebuvo užimta, todėl A. L.-S. joje galėjo sodinti savo augalus bei statyti savo šiltnamį. Tačiau ši ta dalimi naudotis nepanoro. Neteisėti A. L.-S. ir P. S. veiksmai bei pareiškėjo patirta žala buvo užfiksuota antstolio D. T. 2024 m. vasario 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0241-24-02 (toliau – ir Protokolas), kuris buvo pateiktas kartu su pareiškimu policijai. Šiame protokole yra ir nuotraukos, kuriose užfiksuoti P. S. ir A. L. – S. atliekantys neteisėtus veiksmus bei augalai augantys toje sklypo dalyje. Protokole pažymėta, kad apžiūros metu matyti, kad dalyje sklypo teritorijos yra dirbama žemė - pasodinti jauni vaismedžiai ar vaiskrūmiai, o šalia jų šioje žemės sklypo dalyje po žiemos laikotarpio pasirodę daugiamečių žolinių augalų-braškių lapkočiai. Prie antstolio Protokolo yra pridėtos apžiūros metu ir anksčiau nufotografuotas sklypas, kuriame aiškiai matosi augančios braškės. Pažymi, kad antstolis atliko įvykio vietos apžiūrą tuoj po pačio įvykio, todėl tai kas buvo Protokole užfiksuota akivaizdžiai skiriasi nuo daugiau kaip po metų egzistuojančios būsenos žemės sklype. Kita vertus, tuo metu - 2024 m. vasario mėn., kuris yra žiemos laikotarpis, augalai negalėjo vešliai žaliuoti. Be to A. L. – S. neneigia, kaip nurodyta ir nutarime, jog dalį savo medelių pasodino ant braškių. Tai kad įvykio vietoje augo braškės patvirtina ir tai, kad praėjus daugiau kaip metams laiko po įvykio A. L.-S. užimtoje žemės sklypo dalyje yra randami braškių daigai, kas pažymėta ir nutarime. Todėl mano, kad nutarimo teiginiai, jog trūksta A. L. – S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, yra visiškai nepagrįsti. Įvykio metu buvo sunaikinta daugiau kaip šimtas braškių sodinukų, padaryta virš 100 Eur žala.
Pareiškėjas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam priklauso 2/3 dalys sklypo, A. L.-S. priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties daug metų tame sklype buvo sodinamos daržovės. A. atsirado 2024 m., gavo paveldėjimą ir niekieno neatsiklaususi grubiai užėmė naudotą žemės sklypo dalį. Ji galėjo naudotis kita žemės sklypo dalimi. Išdirbtos žemės dalį prižiūrėjo jis ir jo motina. A. L.-S. yra jo pusseserė, santykiai tarp jų nėra artimi. Taip padalinti sklypą nusprendė seneliai, todėl A. paveldėjo dalį žemės sklypo. Apie tai, kad A. tapo žemės sklypo dalies savininke jis sužinojo iš Registrų centro. Senelių testamentas nebuvo ginčijamas. Kai pamatė, kas vyksta, atvykęs į sklypą viską nufilmavo. Bandė kalbėtis su A. dėl naudojimosi žemės sklypu, tačiau susitarti nepavyko, viskas vyko žiemos metu. Kai atvyko buvo statomas šiltnamis ir sodinami sodinukai. Būdavo bandoma tartis su A., bet kompromiso rasti nepavyko. Jam padaryta žala, sunaikintas braškynas, ilgalaikiai augalai, medžiai. Prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti.
Pareiškėjo M. V. atstovas advokatas Gediminas Bulotas teismo posėdžio metu paaiškino, kad informaciją apie tai, kad A. tapo žemės sklypo dalies savininke pareiškėjas sužinojo iš Registrų centro informacijos. A. priklauso 1/3 dalis žemės sklypo ir statinių. Buvo sprendžiami klausimai dėl atsidalinimo, buvo susirašinėjama su A. advokatu, tačiau procesas nutrūko, kadangi savivaldybė neleido formuoti dviejų sklypų ir šis jos sprendimas yra apskųstas. Į savivaldybę dėl dviejų sklypų suformavimo kreipėsi pareiškėjas, jam atsakė, kad negalima. Tuomet kreipėsi A. ir jai atsakė, kad negalima. Dabar tas sprendimas yra apskųstas, jie nežino, kokia eiga bylos. Tai, kad išdirbtame sklype buvo pasodinti medeliai ir pastatytas šiltnamis, pripažįsta ir pati A.. Visuose veiksmuose dalyvavo ir P. S.. Jo veiksmai policijos nėra įvertinti, nes pareiškėjui žala padaryta jų abiejų veiksmais. Mano, kad tyrimas atliktas neobjektyviai, nepilnai ir turi būti tęsiamas, išnagrinėtos visos aplinkybės apie tai, kas buvo šioje žemėje užfiksuota antstolio protokole. Antstolio užfiksuota, kad ten buvo braškių, nors buvo žiema, vasario mėnuo, bet niekas ten jų neskaičiavo. Policija veiksmus atliko praėjus daugiau nei metams nuo įvykio. Pareiškėjas negali naudotis nuo seno jo ir jo tėvų dirbama žeme. A. gali pasirinkti sklypo dalį, ten daug laisvos žemės. Dirbamos žemės plotas nebuvo matuotas. Tapusi savininke A. nesikreipė į pareiškėją ir neprisistatė, kad yra žemės savininkė. Pareiškėjas pasiūlė A. spręsti dalinės nuosavybės klausimą atidalinant nuosavybę. Kadangi negalima atidalinti natūra, A. buvo siūlyta sumokėti kompensaciją už jos dalį. Raštu policijai nebuvo pateiktas prašymas apklausti skunde nurodytus liudytojus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. L.-S. paaiškino, kad pareiškėjui ir jai priklausantis namas yra iš dviejų pusių, viena pusė priklauso jai, o kita jai ir pareiškėjui bendrai. Jos turimas sklypas neturi susisiekimo su (duomenys neskelbtini), todėl ji norėtų gauti priėjimą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jai priklausančią kartu su pareiškėju valdomą žemės sklypo dalį atsidalinti būtent taip, kad turėtų priėjimą į (duomenys neskelbtini) g ir galėtų prisijungti prie savo sklypo, tai pasididindama jau turimą kitoje namo pusėje esantį sklypą. Nei vienos braškės ji sodindama sodinukus nepalietė, taip pat nenulaužė obels. Obelis nulūžo nuo vėjo, o buvo kaltinama ji. Yra daug liudytojų, kad ta obelis pati nulūžo. Kadangi jų sklype žemė yra prasta, ji šiltnamį nutarė pasistatyti jai priklausančiame žemės sklype. Ji nėra įleidžiama į jai priklausančią namo bei žemės sklypo dalį, kvietė dėl to policiją, tai jai buvo pasakyta viską spręsti per teismą. M. name negyvena, ten nėra nei sienų, nei šildymo. Kartą įvyko vandentiekio avarija, tai informavo M., jis atvyko, bet į namo dalį jos neįleido. Kai dar žemė priklausė M. mamai A., bandyta buvo su ja tartis dėl pasidalijimo, bet nepavyko susitarti. Tuomet žemės sklypas ir namo dalis buvo padovanota M.. Tame darže augo A. žieminiai česnakai, agurkai, krapai ir buvo dvi ar trys lysvės braškių. Medelius pasodino tarp lysvių, neiškasė nei vienos braškės. Braškių ji ten nesodino, jos augo sklype dar kai seneliai buvo gyvi. Tais metais buvo ankstyvas pavasaris, todėl sodino medelius. Nei vienos braškės nesunaikino, nei vieno augalo. Įvykio dieną atvyko M., puolė su telefonu į veidą, o ji paklausė, ar jis nori išmokti statyti šiltnamį, kad atvyko. Ji moka už žemę, todėl turi teisę naudotis. Nežino, iš kur M. sužinojo, kad jie ten stato šiltnamį, buvo kažkokia mašina sustojusi, tai gal draugai jam pasakė. Sodino ir prižiūrėjo daržą O., mamos draugė, o M. tik atvažiuodavo į sklypą pasibūti su draugais, kad daržą prižiūrėtų ji nematė. Žodžiu bandė tartis dėl naudojimosi žeme, M. mamai keletą pasiūlymų rašė per jos advokatę kaip pasidalinti ar nupirkti iš jų, bet atstovė pranešė, kad nebeatstovauja jos, taigi derybos nutrūko. A. labai konfliktuoja, vengia ji su ja bendrauti, nes nuolat kviečia policiją, kad ją kažkas puola. Ten visur tvoros, jos niekur neleidžia į sklypą. O šalia tos dirbamos žemės yra varteliai. Visi varteliai užrakinti, ji nėra įleidžiama ir išeiti į (duomenys neskelbtini) gatvę negali.
A. L.-S. atstovas advokatas Ramūnas Plėštys teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimas atliktas tinkamai, surinkta pakankamai duomenų. Kolega neteisingai teigia, kad nebuvo surašytas protokolas. Tai šiuo atveju surinkus duomenis ir buvo nuspręsta nutraukti administracinę teiseną, nes nepakanka duomenų protokolui surašyti dėl ANK 115 straipsnio pažeidimų. Tyrėja nenustatė ir subjektyviosios pusės, tai yra tyčios. Kad sunaikintas svetimas turtas, neįrodyta. Antstolio protokolu neužfiksuota, kiek daigų sunaikinta, pareiškėjas pats mėtosi, kad gal apie 200, padaryta žala siekia apie 100 Eur. Todėl tyrėja teisingai konstatavo, kad nėra užfiksuota, kokia žala. Nėra surinkta pakankamai duomenų, kad nekiltų abejonių dėl svetimo turto sunaikinimo. Kad nulūžusį medį nulaužė A. nėra įrodyta, jis galėjo ir nuo vėjo ar vaisių svorio nulūžti. Visa ši istorija turi priešistorę, kada jis atstovavo dar A. dėdę ir tetą, kurie paliko jai savo žemės dalį. Buvo keliamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, visos derybos žlugdavo dėl pareiškėjo mamos iniciatyvos. Buvo tariamasi per advokates, bet viena nesugebėjo sudėlioti mechanizmo padalijimo, o kita visai atsisakė teikti paslaugas ir galutiniame rezultate nebuvo susitarta. Visos iniciatyvos dėl atidalinimo buvo ne A., o M. ir tada jis kreipėsi į savivaldybę. Bet savivaldybė pasakė, kad negalima suformuoti dviejų sklypų. Tada jie su A. kreipėsi į savivaldybę. Gavo tokį patį atsakymą, kuris apskųstas administraciniame teisme. Koks bus teismo verdiktas, nėra aišku. Visa sklypo dalis, ten yra 20 arų, aptverta. A. sklypo dalis jungiasi su jos ir M. valdomu sklypu tvora. Šiltnamį A. pasistatė tame žemės sklype, nes buvo žiema, niekas neaugo. Tyrėja nustatė, kad nenustatyta A. tyčia ir todėl buvo priimtas nutarimas nutraukti teiseną, mano, jog sprendimas priimtas teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatas administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Skundžiamu nutarimu pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl 2024 m. vasario 24 d., apie 17.00 val., įvykusio įvykio, kurio metu M. V. buvo padaryta turtinė žala dėl to, kad žemės sklypo bendrasavininkė A. L.-S., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 24 d., apie 17.00 val., bendros nuosavybės teise priklausančioje žemėje pastatė šiltnamį, sodino savo medelius ir sunaikino pareiškėjo sodinukus, vaismedžius, vaiskrūmius, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant asmens kaltės pagal ANK 115 straipsnį klausimą, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymį, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.
Visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime).
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.).
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir veiksmų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas.
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus M. V. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise dalis (t. y. 2/3 dalys) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Turtą jis įgijo pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį. Kita dalis šio nekilnojamojo turto (t. y. 1/3 dalis) nuosavybės teise priklauso A. L.-S.. Šį turtą A. L.-S. įgijo pagal 2023 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartį. Jis su žemės sklypo bendrasavininke nėra nustatęs naudojimosi tvarkos. Jis vienas naudojosi dalimi žemės sklypo, žemės sklype jis sodino augalus ir vaismedžius, prižiūrėjo ir rūpinosi jo motinos pasodintais daugiamečiais augalais, vaismedžiais bei vaiskrūmiais. 2024 m. vasario 24 d. atvykęs į žemės sklypą pamatė, kad jo naudojamoje žemės sklypo dalyje kaimynystėje gyvenantys P. S. ir A. L.-S. savavališkai be jo leidimo kasa žemę jo naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurioje pasodinti daugiamečiai augalai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, taip pat trypia minėtus augalus taip juos naikindami ir žalodami, stato toje dalyje šiltnamį bei sodina savo medelius (b. l. 14-21). M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad braškynas po A. L.-S. veiksmu, t. y. pastatyto šiltnamio ir pasodintų sodininkų, buvo sunaikintas. Taip pat buvo sunaikinti ilgalaikiai augalai, medžiai. 2025 m. birželio 3 d. apklaustas M. V. paaiškino, kad jis vienas naudojosi žemės sklypo dalimi sodindamas augalus ir vaismedžius, prižiūrėdamas ir rūpindamasis motinos A. V. pasodintais daugiamečiais augalais ir vaismedžiais bei vaiskrūmiais, taip pat buvo užsodintos šilauogės ir gervuogės. Jis 2024 m. vasario 24 d. atvyko į jam priklausančio žemės sklypo dalį ir pastebėjo, kad šiame žemės sklype ant jo išdirbtos žemės statomas šiltnamis, o toje vietoje, kur pasodintos braškės yra kasomos duobės ir sodinami vaismedžiai (pasodinti 6 medžiai), tokiu būdu buvo ištryptos ir sunaikintos braškės, nulaužtas jo vaismedis ir užimta jo dirbama prižiūrima žemės sklypo dalis. Braškės yra ilgametis augalas, jos buvo užsodintos prieš kelis metus, iki įvykio buvo atsodinamos, sodinukų galėjo būti apie 200 vnt. Tame žemės sklype taip pat buvo sodinamos įvairios daržovės ir kiti augalai, kadangi įvykio metu buvo vasario mėn., tai apart braškių tuo metu nieko pasodinta nebuvo. Buvo ruošiama žemė daržovėms sodinti ir kitiems augalams. Be to 2024 m. vasario 24 d. jis pastebėjo, kad buvo nulaužtas per pusę obels medis, 2024 m. vasario 23 d. jis atvykęs į žemės sklypą nepastebėjo, kad medis būtų nulaužtas. Apklausos metu konkretizavo, kad A. L.-S. užėmė be leidimo ir derinimo jo dirbamos žemės sklypo dalies plotą, jame pastatė savavališkai šiltnamį, ant braškių pasodino vaismedžius, ištrypė ir sunaikino braškių sodinukus, nulaužė vieną obels medį (b. l. 37-38). Taigi M. V. teigia, kad A. L.-S. pastatydama šiltnamį ir pasodindama 6 medelius žemės sklype sunaikino braškyną, sunaikino ilgalaikius augalus, nulaužė obelį. 2024 m. liepos 29 d. apklausta A. L.-S. paaiškino, kad ji ne kartą siūlė atsidalinti sklypą, tačiau jos siūlymus visuomet atmesdavo. Ji 2024 m. vasario 24 d., 15.00 val., su savo sutuoktiniu P. S. bendrojo naudojimo žemėje pradėjo statyti šiltnamį bei pasodino keletą vaismedžių laisvoje (neužsodintoje) žemės dalyje. Po to ji pastatė šiltnamį dirbamoje žemėje, tačiau žemė buvo laisva, niekuo neužsodinta. Ji matė braškių krūmelius, tačiau jų nelietė. Jie jokių sodinukų nenaikino. Taip pat ji su vyru nenulaužė obels, medis pats lūžo praeitą vasarą nuo derliaus pertekliaus (apie tai žinojo pareiškėjas ir šio motina) (b. l. 26-27). 2025 m. birželio 3 d. A. L.-S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. vasario 24 d. ji su savo sutuoktiniu žemės sklype esančiame darže pastatė šiltnamį. Šiltnamį statė laisvoje žemės dalyje, kurioje praeitais metais buvo užsodintos bulvės. Tuomet ji šalia pasodino 6 vyšnių medelius: 2 medelius pasodino toje vietoje, kur praeitais metais buvo pasodinti krapai, 2 medelius – toje vietoje, kur praeitais metais buvo pasodinti agurkai, 2 medelius – kur anksčiau buvo braškės (sodindama nematė braškių daigų). Medis nulūžo vasarą nuo per didelio derliaus. Ji nesutinka, kad ji sunaikino braškių daigus, bei kitus augalus. Sodindama medelius ji neištraukė nei vieno braškių daigo (b. l. 39-40). Teismo posėdžio metu A. L.-S. paaiškino, kad ji sodindama medelius nei vieno braškių daigo nepalietė, medeliai buvo sodinami tarp braškių lysvių, obelis nulūžo praeitais metais. Taigi A. L.-S. neigia, kad ji pastatydama šiltnamį ir pasodindama 6 medelius žemės sklype sunaikino braškyną, sunaikino ilgalaikius augalus, nulaužė obelį.
Teismas vertindamas pareiškėjo argumentus pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Taigi žemės sklypu proporcingai savo daliai galėjo naudotis tiek A. L.-S., tiek M. V., o esant nesutarimams dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos turėjo kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kad būtų nustatyta, kuria konkrečia žemės sklypo dalimi naudojasi kiekvienas iš bendrasavininkų. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. A. L.-S. 2024 m. vasario 24 d. žemės sklype pastatė laikiną statinį – šiltnamį ant dirbamos žemės. Antstolio D. T. 2024 m. vasario 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad žemės sklypo dalis yra dirbama ir joje auga daugiamečiai žoliniai augalai – braškės. Žemėje pasodinti jauni vaismedžiai ar vaiskrūmiai, o šalia jų po žiemos laikotarpio pasirodę daugiamečių žolinių augalų – braškių lapkočiai. Tarp sklypą juosiančios tinklinės tvoros ir šiltnamio auga vaiskrūmiai – agrastai bei šilauogių krūmai. Be kita ko, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas nulūžęs medis, pastatytas šiltnamis bei prie šiltnamio pasodinti nauji medeliai (barškių lapai matomi netoli medelių) (b. l. 59-78). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2025 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2025 m. birželio 3 d. apžiūrėtas A. L.-S. mobilaus ryšio telefonas „Samsung S-22 Ultra“. Telefono nuotraukų galerijoje matomos išsaugotos nuotraukos. 2024 m. vasario 25 d., apie 17.51 val., padarytose nuotraukose matyti, kad žemės plote yra pastatytas šiltnamis, užfiksuoti pasodinti medeliai. Nuotraukose matyti, kad šiltnamis yra pastatytas laisvoje žemės dalyje. Medeliai pasodinti kitoje apdirbamos žemės ploto dalyje, medelių sodinimo vietoje matomos šalia augančios žolės, braškių daigų nesimato. 2024 m. kovo 2 d. nuotraukos darytos apie 11.01 val., kuriose matoma, kas nufotografuoti medeliai, šalia augančių braškių daigų nėra. 2024 m. liepos 30 d., 8.11 val., nuotraukoje matoma, kad yra užfiksuotas šilauogių krūmas su šilauogėmis. 2024 m. liepos 30 d., 8.12 val., nuotraukoje užfiksuotas agrastų krūmas. 2024 m. liepos 30 d., 8.13 val., nuotraukoje užfiksuotas žemės plotas su augančiais braškių daigais. 2024 m. liepos 30 d., 8.18 val., kurioje užfiksuota nulūžusi obels medžio šaka (b. l. 42). Teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje esančius duomenis nėra pagrindo susitikti su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi antstolio D. T. 2024 m. vasario 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo konstatuota, kad matomas sunaikintas braškynas, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad medeliai pasodinti tarp braškių, o ne ant jų ar jas išraunant, taip pat antstolis neužfiksavo ir kitų sunaikintų ilgalaikių augalų, kuriuos nurodė pareiškėjas. Be to pareiškėjas nurodydamas sunaikintus ilgalaikius augalus jų neįvardina, nenurodo, koks augalas buvo sunaikintas ir kiek augalų buvo sunaikinta. Pareiškėjas nurodė tik braškyną, tačiau antstolis užfiksavo, kad yra matomi braškių lapkočiai, taigi galima teigti, kad pareiškėjo argumentai, kad buvo sunaikintas braškynas yra nepagrįsti. Nors pareiškėjas nurodo, kad sodinant medelius ir statant šiltnamį buvo sunaikinti braškių sodinukai, tačiau pareiškėjas negali nurodyti kiek tiksliai buvo sunaikintų braškių sodinukų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo užfiksuoti sunaikinti braškių sodinukai. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nematyti, jog žemės dalyje, kurioje yra pasodinti A. L.-S. medelių sodinukai būtų braškių lysvės. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo žiemos metas, tačiau nebuvo sniego ir aiškiai matyti kur ne kur išsibarsčiusius braškių daigus, tačiau nėra užfiksuota, kad ten galėjo būti daugiau nei 100 daigų, braškynas būtų susodintas tvarkingomis lysvėmis, aiškiai būtų matomos braškyno ribos, braškynas, jeigu jis ten buvo įveistas, būtų tvarkingai prižiūrėtas, kaip šalia esanti dirbama žemė, kurios ribos aiškiai matyti. Taigi teismo vertinimu užfiksuoti daugiametėje žolėje pavieniai daigai nepatvirtina, kad ten galėjo būti daugiau nei 100 daigų, ar kad jie buvo sunaikinti. Be to, iš to paties antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo aiškiai matyti, kad šalia medelių rasta braškių daigų, taigi šios aplinkybės patvirtina A. L.-S. nurodytas aplinkybes, kad medelių sodinukus ji sodino ne ant braškių, o tarp jų, kurios augo šioje vietoje dar būnant seneliams gyviems. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad buvo nulaužta obelis, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. L.-S. būtų nulaužusi obels šaką, taip pat byloje nėra paneigiančių įrodymų, kad obels šaka galėjo nulūžti dėl vasaros metu gausingo derliaus. Teismas, įvertinęs pateiktą vaizdo medžiagą, nenustatė, kad A. L.-S. pastatydama šiltnamį ir pasodindama 6 vaismedžių sodinukus žemės sklype sunaikino braškyną, sunaikino ilgalaikius augalus, nulaužė obelį.
ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinio turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalia išdirbto žemės sklypo esančias braškes A. L.-S. sunaikino tyčia. Kaip jau minėta, braškių lysvės nėra aiškiai matomos, iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jame pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad braškės auga daugiamete pernykšte žole užžėlusiame plote, nėra aiškiai išskirtos braškių lysvės, braškyno ribos. Tai, kad tarp daugiametės žolės matyti pavieniai augančių ar kažkada augusių braškių lapkočiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai buvo braškynas, kurį sodindama medelius sunaikino A. L.-S.. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, braškės yra daugiametis augalas. Braškės dauginasi ūgliais, kurie auga savavališkai ir chaotiškai. Taigi savavališkai pridygusių braškių auginių galima rasti visame daugiamete žole apaugusiame plote, kuris nereiškia, kad tai yra braškynas. Pareiškėjas nenurodė, kiek braškių daigų buvo visame plote, iš jo paaiškinimų nenustatyta, kad pareiškėjas pats tuos braškių sodinukus užveisė visame plote, todėl šalia medelių rasti faktinių aplinkybių konstatavimo metu keli braškių lapkočiai nepatvirtina, kad toje vietoje tikrai buvo braškynas ir kad jis buvo sunaikintas. Juo labiau, kad tiek iš antstolio protokole esančių nuotraukų, tiek iš A. L.-S. paaiškinimų nustatyta, jog medeliai buvo sodinami tarp braškių, o ne vietoj jų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje A. L.-S. atliko veiksmus (pastatė šiltnamį ir pasodino 6 medelius), tačiau jie nėra tokie pavojingi, jog būtų pagrindas kilti administracinei atsakomybei. Be to, A. L.-S. veiksmais nekilo tokio pobūdžio žala, kuri pagrįstų administracinės atsakomybės taikymą jai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tarp pareiškėjo ir A. L.-S. kyla nesutarimų dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Šie nesutarimai gali būti sprendžiami taikiai, o šalims taikiai nesusitarus, jie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taigi teismas nenustatė A. L.-S. kaltės dėl ANK 115 straipsnyje nurodyto pažeidimo, A. L.-S. kaltės nenustatė ir institucija, priimdama skundžiamą nutarimą.
ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, dėl ko Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24237690805) yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes, todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
A. L.-S. atstovas advokatas Ramūnas Plėštys teismo posėdžio metu prašė priteisti A. L.-S. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Spręsdamas dėl prašymo atlyginti A. L.-S. turėtas proceso išlaidas teismas pažymi, kad, vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir mutatis mutandis taikomu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, proceso išlaidos atlyginamos nutraukus administracinio nusižengimo teiseną. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, taigi A. L.-S. turėtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24237690805) nepakeistą ir M. V. skundo netenkinti.
Priteisti A. L.-S. iš valstybės 250 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.