- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2YT-2573-1060/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00265-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., B. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., B. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai
1. Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo motinos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1 – 3).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina D. K.. Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. vasario 24 d. duomenimis D. K. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: 0.5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra D. K. priklausantis gyvenamasis namas, registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš mirdama motina D. K. testamento nepaliko. Pareiškėjas daug metų gyveno kartu su savo mama, jai priklausančioje sodyboje. Iš šios sodybos niekada nebuvo išvykęs gyventi kitur, kito gyvenamojo būsto įsigijęs nebuvo. Tėvas, D. K. sutuoktinis, A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties motina kitos šeimos sukūrusi nebuvo, ji gyveno kartu su pareiškėju, jie vedė bendrą ūkį, pirko bendrai baldus, žemės ūkio padargus, elektros bei buities prietaisus ir pan. Susilpnėjus mamos sveikatai visus buities bei ūkio darbus, mamos sodybos priežiūrą perėmė pareiškėjas. Kai mamai reikėjo slaugymo ji išvyko pas savo dukrą A. B., išvykdama su savimi pasiėmė tik keletą savo rūbų. Visi motinai priklausę kilnojamieji daiktai, po jos mirties atiteko pareiškėjui, kadangi po jos mirties liko gyventi jai priklausančioje sodyboje, kurioje gyvena iki šiol. Po motinos mirties naudojasi ir jai priklausančiu žemės sklypu: ariamoje žemės dalyje augina daržoves, prižiūri bei puoselėja sodą, kurio dalį yra atnaujinęs naujais sodinukais, vietoje senų obelų, kurias išpjovė. Po motinos D. K. mirties, pareiškėjas gyvendamas jai priklausančioje sodyboje, rūpinasi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, yra atlikęs ne vieną einamąjį remontą namo viduje, pakeitęs namo stogą ir pan. Gyvenamasis namas be patogumų, mokama tik už suvartotą elektros energiją, tačiau tai patvirtinančių kvitų nėra išlikę. Moka už šiukšlių išvežimą. Pareiškėjas savo motinos D. K. palikimą faktiškai pradėjo valdyti iš karto po jos mirties. Motinos laidotuves organizavo visi vaikai. Kapavietę taip pat sutvarkė kartu. Kitų asmenų, priėmusių D. K. palikimą nėra, paveldėjimo byla neužvesta. Mama buvo susilaukusi šešių vaikų: A. B., A. K., V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), J. K., mirusio (duomenys neskelbtini). Kadangi kitos galimybės gauti motinos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymus nėra, todėl kreipiamasi į teismą.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad iki mamos mirties tik kartais žiemos metu yra gyvenęs (duomenys neskelbtini), nes gyvenamasis namas nepritaikytas žiemai, paprastai visada gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), ten yra jo asmeninių interesų centras, ten ūkininkauja, prižiūri žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ji remontuoja, prie jo pastatė papildomus ūkinius pastatus (2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 09:41:29 – 09:47:15).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pareiškėjas kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), po to gretimame (duomenys neskelbtini). Motina D. K. 18 metų kartu gyveno su ja, todėl mano, kad dalis ūkio, likusio po motinos mirties priklauso jai, prašė jai priklausančio turto dalį paskirti jai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24, 94 – 95).
5. Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilna išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 27 – 28, 62 – 63).
6. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atliepime nurodė, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po D. K. mirties, jai atkūrus nuosavybės teises į 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti minėtą žemės sklypą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. K. po savo motinos D. K. mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, 64 – 65, dokumento Nr. DOK-13406 priedas).
Atsiliepimas
7. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodyta, kad byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos interesais, todėl tolimesnį dalyvavimą nagrinėjamoje byloje laiko netikslingu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10 – 12, 60 – 61).
8. Suinteresuotas asmuo B. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 54 – 55, 94 – 95).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. K. yra mirusiosios D. K. sūnus. D. K. buvo susilaukusi 7 vaikų: A. K., A. B., B. P., V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) (dokumento Nr. CBP-1497 priedas, elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34, 40, 41, 42). D. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Po jos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas 0.5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos 2017 m. spalio 16 d. pažymoje apie ūkį Nr. PŽ-149, nurodyta, kad D. K. vardu užregistruotas ūkis su gyvenamuoju namu ir ūkio asmeninio naudojimo žeme, (duomenys neskelbtini). Po D. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas faktiniu valdymu perėmė motinai D. K. priklausiusį turtą. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Jis po motinos D. K. mirties ir toliau liko gyventi jai priklausančioje sodyboje, rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, atliko ne vieną einamąjį remontą namo viduje, pakeitė namo stogą ir pan. Tai patvirtina Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma apie faktinę gyvenamąją vietą Nr. JF-J-271, kurioje nurodyta, kad A. K. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, jog pareiškėjas mokėjo už suvartotą elektros energiją, atliekų tvarkymą. Jis turi motinos D. K. mirties liudijimą, kas patvirtina pareiškime nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas po motinos mirties toliau liko gyventų jos namuose, pradėjo valdyti visus jos daiktus, organizavo su kitais jos vaikais laidotuves. Pareiškime nurodytas aplinkybes iš dalies pagrindžia ir suinteresuoto asmens A. B. atsiliepimas, kuriuo iš dalies sutinkama su pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas po motinos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), jis pats padėjo pareiškėjui statyti pagalbinius statinius, seserys su pareiškėju (duomenys neskelbtini) negyveno (2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 09:47:15 – 09:53:43). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po motinos D. K. mirties priėmė jos turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
2. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
3. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos A. T. praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).
4. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po D. K. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra D. K. sūnus. Pareiškėjas būdamas pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kiti pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą: A. B., B. P., V. K., miręs (duomenys neskelbtini), O. K., mirusi (duomenys neskelbtini), P. K., miręs (duomenys neskelbtini), J. K., miręs (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą palikimo nepriėmė. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu iš dalies sutinka, mano, jog dalis motinos palikimo priklauso jai. Dėl nurodytų aplinkybių suinteresuotam asmeniui A. B. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pasiūlyta kreiptis į teismą pareiškimu su savarankišku reikalavimu, tačiau suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, teismo posėdyje nedalyvavo.
5. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu A. K. iš kart priėmė motinos D. K. palikimą, jis ir toliau liko gyventi motinai priklausiusiame name, rūpinosi sodyba, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remontą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priėmė palikimą. Tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo A. B. ir liudytojas A. K., kurie nurodė, kad pareiškėjas gyveno mamai priklausančiame name. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimomis A. K. pareiškime nurodytas aplinkybes.
6. Taigi, nors A. K. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, niekam per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, patys savarankiškų reikalavimų nepareiškė) laikoma, kad A. K. po motinos D. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
7. Iš pareiškėjo A. K. priteisiamos 15,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,54 Eur (penkiolikos eurų ir penkiasdešimt keturių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.