- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1764-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24157-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., O. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. G., O. L., antstolė S. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. G. (V. G.) priklauso ½ turto, banko sąskaitose esančių lėšų ir pajamų, kurias jo sutuoktinė O. L. gauna iš darbinės ar kitos veiklos.
2. Pareiškime nurodė, kad antstolė vykdo Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, dėl skolos išieškojimo iš V. G. (V. G.) išieškotojo V. T. (V. T.) naudai. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė turi turto, todėl 2016 m. lapkričio 17 d. antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininkui V. G. (V. G.) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine O. L. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės O. L., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų; grąžino pareiškėjui 41 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl O. L. turtas ir gaunamos pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, gali būti pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Teismas vadovaudamasis CK 3.88 straipsniu pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės lėšų esančių banko sąskaitose atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kurioje jo prašymas atmestas ir nustatyti, kad skolininkui V. G. (V. G.) priklauso ½ dalis sutuoktinės O. L. lėšų esančių jos banko sąskaitose. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas neteisingai aiškino CK 3.88 straipsnio nuostatas. Minėtame straipsnyje yra nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe yra piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje vieno iš sutuoktinių vardu, todėl mano, kad lėšos esančios O. L. banko sąskaitoje yra bendra jungtinė nuosavybė, jos priklauso darbinėms pajamoms ir turėtų būti dalinamos bei pripažintos bendra jungtine nuosavybe. Ginčo tarp sutuoktinių dėl turto priklausomybės nėra. Nurodė, kad teismas pažeidė jo kaip išieškotojo interesus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai sprendė, jog piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje vieno iš sutuoktinių vardu nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tvarką, reglamentuotą CK 3.87, 3.88, 3.117 straipsniuose ir CPK 667 straipsnyje. Pareiškėjas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad CK 3.88 straipsnyje yra nustatyta, jog bendrąja sutuoktinių nuosavybe yra laikomos vieno iš sutuoktinių vardu banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos. Tokios nuostatos CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nėra. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant ar pajamos (piniginės lėšos) yra bendroji sutuoktinių nuosavybė yra būtina nustatyti šių pajamų kilmę ir jų įgijimo laikotarpį (iki ar po santuokos sudarymo), o ne minėtų pajamų (piniginių lėšų) laikymo vietą (laikoma grynais pinigais ar vieno iš sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje). Galima situacija, kad vieno iš sutuoktinių vardu atidarytoje banko sąskaitoje gali patekti piniginės lėšos, gautos iš CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nurodytos veiklos, tačiau galimas atvejis, kai vienam iš sutuoktinių priklausančioje banko sąskaitoje yra laikomos piniginės lėšos šio sutuoktinio įgytos iki santuokos sudarymo, esančios jo asmenine nuosavybe, todėl pripažinimas ½ dalimi vieno iš sutuoktinių banko sąskaitoje visų esančių piniginių lėšų bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nesiaiškinant šių lėšų kilmės ir įgijimo laikotarpio, sąlygotų CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Byloje nei pridėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01328 nėra pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti O. L. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę ir jų įgijimo laikotarpį.
10. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Atskirojo skundo argumentai šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.