- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-485/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- A. R., V. I.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir D. Š. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-111-357/2007 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. R. ir V. I. , tretysis asmuo akcinė bendrovė DnB NORD bankas, dėl sutarčių patvirtinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjo teisių perkėlimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) patvirtinti 2005 m. vasario 1 d. sutartį tarp A. K. ir A. R. dėl žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 8,20 ha ir žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,25 ha pardavimo A. K. ; 2) patvirtinti 2005 m. vasario 2 d. sutartį, sudarytą dėl žemės sklypo ½ dalies, tarp A. R. ir A. K. , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 14,27 ha; 3) pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sandorį sudarytą tarp A. R. ir V. I. , a/k (duomenys neskelbtini) 4) taikyti restituciją, grąžinti iš V. I. A. K. nuosavybės teise priklausančius: žemės sklypą, kurio bendras plotas 8,20 ha, žemės sklypą, kurio bendras plotas 12,25 ha ir ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 14,27 ha. Vėliau ieškovas ieškinį patikslino ir prašė perkelti jam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 8,20 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,25 ha ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 14,27 ha, pirkėjo teises pagal 2005 m. kovo 7 d. susitarimą A. K. ir priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005 m. vasario 1 d. A. R. sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį su A. K. , kuria pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 8,20 ha ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,25 ha viso už 122 700 Lt. 2005 m. vasario 1 d. sutartimi A. R. sutarties sudarymo dieną gavo iš A. K. po 20 000 Lt už kiekvieną sklypą (viso 40 000 Lt) ir įsipareigojo notarine tvarka įforminti pirkimo-pardavimo sandorį iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Sutartyje buvo numatyta, kad sutartis yra ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo A. K. perduodami sklypai ir su jais susijusios turtinės teisės naudotis savo nuožiūra. 2005 m. vasario 2 d. A. R. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A. K. , kuria pardavė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 14,27 ha viso už 85 620 Lt, gavo iš A. K. 20 000 Lt už sklypą ir įsipareigojo suformuoti sklypą bei notarine tvarka įforminti pirkimo-pardavimo sandorį iki 2006 m. rugsėjo 1 d. A. R. , ketindamas anksčiau nei numatyta 2005 m. rugsėjo 7 d., išsiuntė V. I. pareiškimą, kuriuo informavo jį, kad ketina parduoti žemės sklypus, už A. K. pasiūlytą kainą, bendroje sumoje už 208 320 Lt, užsisakė pažymas valstybės įmonėje Registrų centre. 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d. sandoriais A. R. pardavė, o A. K. – nupirko sutartyse nurodytus nekilnojamus daiktus. A. R. , veikdamas slapta nuo A. K. , su V. I. 2005 m. kovo 7 d. sudarė fiktyvų susitarimą dėl žemės sklypo pardavimo. A. R. veikė nesąžiningai ir pažeidė esminius nuosavybės teisės principus bei A. K. nuosavybės teises į jam priklausančius žemės sklypus. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina faktas, kad pastarieji, veikdami skubotai, ginčo sklypus, kurių rinkos kaina 280 000 Lt, V. I. vardu įformino už 85 000 Lt. Ieškovas ginčo žemės sklypus nustojo valdyti prieš jo valią, todėl taikytini CK 4.95 straipsnyje, 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatyti daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 1 dalies ir 6.146 straipsnio reikalavimai. A. R. visą laiką A. K. tvirtino, kad tinkamai vykdys savo įsipareigojimus nustatytus 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d. sutartyse, ir tik priėmus teismo sprendimus, kuriais buvo patvirtintas 2005 m. kovo 7 d. susitarimas, A. R. informavo A. K. , kad sutartinių įsipareigojimų negalės vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. birželio 14 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino galiojančia ir patvirtino 2005 m. vasario 2 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. R. ir ieškovo A. K. dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 14,27 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo ir ieškovui A. K. pripažino šio sklypo pirkėjo teises; priteisė iš atsakovo A. R. 2 650 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K. ; kitose ieškinio reikalavimo dalyse atnaujino bylos nagrinėjimą; trečiuoju asmeniu byloje pripažino Z. I. ; pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, proceso šalis, dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų bei galimų pasekmių. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ieškovo reikalavimas, nurodė, kad reikalavimas dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties 2005 m. vasario 2 d. pripažinimo galiojančia gali būti tenkinamas. Teismo teigimu, iš bylos dokumentų matyti, kad ginčo sklypo bendraturčiu V. I. tapo 2006 m. liepos 17 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimui įsiteisėjus. Žemės sklypo savininkas A. R. , 2005 m. vasario 2 d. sudaręs sutartį su A. K. dėl ½ dalies žemės sklypo pardavimo, prieš sudarydamas notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, įvykdė įstatymo reikalavimus, nustatytus nuomininko atžvilgiu. Rašytiniai dokumentai įrodo, kad A. R. 2005 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu pranešė apie parduodamų žemės sklypų kainą, tame tarpe apie 14,27 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), vertę (b. l. 150-153). Pakartotinai 2005 m. rugsėjo 7 d. pareiškime žemės savininkas pranešė apie nuomos sutarties nutraukimą minėtame žemės sklype. Teismo teigimu, iš bylos dokumentų matyti, kad gautuose iš V. I. atsakymuose dviprasmiškai pasisakyta ir neišreikšta aiški valia pirkti minėtą žemę už nurodyta kainą (b. l. 152,154). Po nuomos sutarties nutraukimo, nuo 2005 m. kovo mėnesio atsakovas V. I. patvirtino nebesinaudojantis ½ dalimi žemės sklypo iš 14,27 ha žemės.
Teismas nurodė, kad ieškovo atžvilgiu netaikytinas CK 4.79 straipsnio reikalavimas, reglamentuojantis bendraturčių pirmumo teisę pirkti nekilnojamąjį daiktą, kadangi V. I. žemės sklypo ½ dalies bendraturčiu tapo tik 2006 m. liepos 17 d. teismo sprendimo pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo A. R. kaip žemės savininko prievolė žemės naudotojo atžvilgiu galėjo atsirasti tik esant visoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio sąlygoms. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmai – 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2005 m. rugsėjo 7 d. pranešimų išsiuntimas per notarą, atitinka CK 4.79 straipsnio 2 dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio reikalavimus ir sukelia pasekmes, leidžiančias savininkui parduoti daiktą bet kuriam asmeniui. Teismo teigimu, iki 2005 m. vasario 2 d. sutarties tarp A. K. ir A. R. pasirašymo, žemės naudotojas V. I. nuomojosi žemės sklypą pagal 2004 m. liepos 7 d. sutartį, kuri 2005 m. vasario 2 d. nebuvo įregistruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiąjį asmenį – A. K. (CK 6.559 str.,1.75 str.). Iš sutarties 2.1.p. matyti, kad ieškovas sumokėjo 20 000 Lt avansą už perkamą žemės sklypą iš sutartos 85 620 Lt kainos ir 2.2. p. susitarė, kad sutartis yra nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovas A. K. nurodė, o atsakovas A. R. pripažino tą faktą, kad gavo iš pirkėjo papildomai grynais pinigais 60 000 Lt, kurie įskaityti į parduodamų žemės sklypų kainą (b. l. 36, 37). Teismas padarė išvadą, kad 2005 m. vasario 2 d. sutarties esmė atitinka šalių valią ir būtinas bei esmines pirkimo-pardavimo sąlygas, numatytas CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, 6.396 straipsnyje, 6.397 straipsnyje, 6.398 straipsnyje.
Teismas sprendė, kad šalių sutartiniams santykiams sistemiškai taikytina ir CK 6.305 straipsnio 3 dalies bei CK 1.93 straipsnio 4 dalies normos. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti – pripažinti 2005 m. vasario 2 d. žemės pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, patvirtinti 2005 m. vasario 2 d. sutarties sudarymą ir ieškovui A. K. pripažinti (perkelti) ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises. Teismas nustatė, kad kitoje ieškinio reikalavimo dalyje dėl sandorių negaliojimo ir sutarties pripažinimo, restitucijos taikymo ir pirkėjo teisių perkėlimo byloje surinktų įrodymų nepakanka priimti sprendimui iš esmės, neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, reikalinga surinkti ir ištirti naujus įrodymus susijusius su ginčo sklypo įkeitimu trečiajam asmeniui bei dalyvavimu byloje trečiuoju asmeniu 2005 m. balandžio 22 d. kredito sutartyje – 11.3 punkte (b. l. 164) nurodytos laiduotojos Z. I. . Todėl teismas konstatavo, kad šioje reikalavimų dalyje tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą, pripažinti byloje trečiuoju asmeniu Z. I. ir pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas V. I. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. dalinį sprendimą panaikinti, civilinę bylą dėl 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančią nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą ir iš dalies tenkindamas ieškinį, viršijo ieškinio ribas ir tenkino reikalavimą, nuo kurio ieškovas atsisakė pateikdamas pareiškimą dėl 2006 m. spalio 5 d. ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo. Ieškovas 2006 m. gruodžio 10 d., vadovaudamasis CPK 141 straipsniu, patikslino anksčiau pateikto ieškinio dalyką ir pagrindą, ir teismo prašė: perkelti jam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 8,20 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 12,25 ha ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 14,27 ha, pirkėjo teises pagal 2005 m. kovo 7 d. susitarimą A. K. bei priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi.
2. Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens Z. I. teisių ir pareigų. Ieškovo reikalavimai yra susiję su atsakovo V. I. ir jo sutuoktinės Z. I. teisėmis ir pareigomis, kurie yra ginčijamo žemės sklypo bendraturčiai, kadangi santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
3. Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio ir žemės nuomininko pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., CK 4.79 str.). Neteisinga teismo išvada, kad šioje byloje nėra taikytinas CK 4.79 straipsnio reikalavimas, nes atsakovas V. I. šio žemės sklypo bendraturčiu tapo tik 2006 m. liepos 17 d. teismo sprendimo pagrindu, t. y. vėliau nei ieškovas. Ieškovas A. K. pasirašęs su atsakovu A. R. 2005 m. vasario 2 d. sutartį netapo šios dalies žemės sklypo savininku, nes pirkimo-pardavimo sutartis neatitiko įstatymo reikalavimų, t. y. ji nebuvo patvirtinta notaro ir neįregistruota viešame registre (CK 6.393 str. 1 d. ir 3 d., 93 str. 1 d.), todėl ir atsakovo V. I. atžvilgiu ji nesukėlė jokių teisinių pasekmių. 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas A. K. ir atsakovas A. R. notarinę sutartį buvo įsipareigoję įforminti iki 2006 m. rugsėjo 1 d., o atsakovo V. I. nuosavybės teisė į ginčijamą sklypą atsirado 2006 m. kovo 10 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu, t. y. atsakovas tapo žemės sklypo savininku anksčiau nei ieškovas. Teismo priimtas sprendimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo yra įregistruotas viešame registre ir tiesiogiai sukelia teisines pasekmes ieškovo atžvilgiu.
4. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas V. I. neatitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, nes 2004 m. liepos 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis pagal kurią atsakovas V. I. nuomojosi šį žemės sklypą iš atsakovo A. R. iki 2005 m. vasario 2 d. sutarties sudarymo nebuvo įregistruota viešame registre ir ji nesukelia jokių teisinių pasekmių A. K. . 2004 m. liepos 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis tiesiogiai sukelia teisines pasekmes atsakovui A. R. , nes jis yra ginčijamo žemės sklypo savininkas ir jis pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnį privalėjo V. I. išsiųsti pasiūlymą apie žemės pardavimą ir jos kainą, o ne šios žemės pirkėjas. Be to, atsakovas V. I. niekada neatsisakė pirkti minėto žemės sklypo dalies ir tai nurodė 2005 m. rugsėjo 22 d. pranešime atsakovui A. R. . Todėl nepagrįstas ir teismo motyvas, kad atsakovas V. I. neišreiškė noro pirkti žemės sklypo dalies. 2004 m. liepos 7 d. nuomos sutartis nėra nutraukta, ji galioja iki 2011 m. liepos 7 d. Prasidėjus teisminiam procesui, atsakovas V. I. , siekdamas išvengti konfliktų, iki teismas priims sprendimą, laikinai nebesinaudoja šiuo žemės sklypu. Tačiau nesinaudoja ne nuo 2005 m. kovo mėn. kaip teismas nurodė sprendime, o nuo 2006 m. kovo mėn., nes atsakovo A. R. pranešimas atsakovui V. I. buvo išsiųstas tik 2005 m. rugsėjo 27 d. ir nuomos sutartį jis reikalavo nutraukti nuo 2005 m. spalio 15 d.
5. Iš bylos duomenų matyti, kad 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d. sutartys tarp ieškovo ir atsakovo A. R. buvo pasirašytos atgaline data. Atsakovas A. R. 2005 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis 2005 m. birželio 15 d. norėdamas surasti pirkėją, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, kad ji per tris mėnesius surastų pirkėją visiems trims žemės sklypams. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d., nors realiai pirkėjas buvo surastas tik po 2005 m. birželio 15 d.
6. Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, buvo šališkas. Teismas bylos nagrinėjimo metu patarinėjo ieškovui dėl pareikšto ieškinio, klausinėjo ieškovo ar šis neketina kreiptis į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl civilinės bylos Nr. 2-45-394/2006 atnaujinimo, nesant jokio juridinio pagrindo 2007 m. vasario 2 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Ieškovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad tretysis asmuo neturi subjektinio suinteresuotumo dėl V. I. apeliaciniu skundu pareikšto reikalavimo patenkinimo, todėl apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti teismui iš naujo, nes teismo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai galėjo nulemti neteisingą bylos išsprendimą ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.).
Kiekvienas besikreipiantis teisminės gynybos į teismą asmuo turi pareigą paruošti atitinkantį įstatymo reikalavimus ieškinį (CPK 135 str.). Ieškinyje privalomai turi būti suformuluotas ieškinio pagrindas, tai yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir pats reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie reikalavimai įstatyme įtvirtinti tam, kad ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir šalis, prieš kurią nukreiptas reikalavimas, aiškiai ir nedviprasmiškai suprastų, kokias teises ieškovas laiko pažeistomis, prašo jas ginti ir kad atsakovas atitinkamai galėtų naudotis įstatymo nustatytomis gynybos priemonėmis prieš pareikštą reikalavimą.
Ieškinio dalyką ir pagrindą turi teisę pakeisti tik ieškovas, ir jam tokia teisė suteikta tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. K. pareiškė ieškinio reikalavimą patvirtinti jo su A. R. sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir panaikinti atsakovo A. R. ir V. I. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 5).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 6.309 straipsnio trečiąją dalį, teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą, sutarties šalis turi teisę tik tuo atveju, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma. Nei pareikštu ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Priešingai, atsakovas A. R. sutiko su ieškiniu ir tiek pirmosios instancijos, tiek apeliaciniame teisme nurodė, jog jis sutinka ginčo žemės sklypus parduoti ieškovui A. K. . Todėl esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti ieškovo patikslinti ieškinį, o tokį ieškinį priėmęs – atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo (CPK 138 str.).
Ieškovas A. K. padavė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo (t. 1, b. l. 84-87). Juo prašė perkelti ieškovui pirkėjo teises į tris žemės sklypus pagal 2005 m. kovo 7 d. susitarimą, sudarytą tarp atsakovų A. R. ir V. I. . Iš šio pareiškimo matyti, kad ieškovas prašė nagrinėti jo ieškinį kitu pagrindu, nei buvo nurodyta pradiniame ieškinyje, tai yra ne patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, o perkelti ieškovui pirkėjo teises pagal jau sudarytą sutartį dėl tų pačių žemės sklypų.
Teismas, priėmęs tokį ieškovo pareiškimą, nesiaiškino jo pozicijos dėl ieškinio pagrindo, nesprendė įstatymų nustatyta tvarka, ar ieškovas atsisako savo pradinio ieškinio, o, priešingai, nagrinėjo visus reikalavimus kartu, nors jie, kaip minėta, vieni kitiems prieštaraujantys ir kartu nagrinėjami negali būti. Todėl teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, kad dėl pareikštų reikalavimų ieškovas turi patikslinti ieškinį, iš dalies nusprendė teisingai, nes turi būti pašalinti minėti prieštaravimai. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismas be pagrindo dėl pareikštų reikalavimų priėmė dalinį sprendimą.
Pagal CPK 261 straipsnio pirmąją dalį, dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Iš šios įstatymo normos matyti, kad dalinis sprendimas galimas tuomet, kai reikalavimai tarpusavyje nesusiję ir vieno jų atžvilgiu surinkti visi įrodymai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Pagal CK 4.79 straipsnio pirmąją dalį, pirmenybės teisę pirkti parduodamo daikto dalį turi šio daikto bendraturtis. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu pripažinta galiojančia ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. R. ir A. K. . Kita ½ dalis šio žemės sklypo šiuo metu nuosavybės teise priklauso V. I. (t. 1, b. l. 155, 69). Kaip minėta, ieškovas A. K. pareiškęs reikalavimus, šiuo metu teismo nenagrinėtus, kuriais jis ginčija V. I. nuosavybės teisę į žemės sklypus, tarpe jų ir į ½ dalį ginčo žemės sklypo. Nuo šio ginčo išsprendimo priklauso ir V. I. teisių realizavimas, tai yra tik išsprendus minėtą ginčą, galima konstatuoti, ar jis pagal CK 4.79 str. 1 d. turėjo pirmenybės teisę pirkti ginčo sklypą, ar tokios teisės neturėjo, ir šis imperatyvus įstatymo reikalavimas jo atžvilgiu neturėjo būti taikomas.
Dėl minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas naikintinas ir išskirtas reikalavimas perduotinas nagrinėti teismui kartu su kitais reikalavimais.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė pateikė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį, iš kurios matyti, kad yra priimtas ir bus nagrinėjamas teismo posėdyje A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-45-394/2006 pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui A. R. dėl pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo. Šio prašymo išsprendimas taip pat turės reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl iš naujo bylą nagrinėjantis teismas turėtų atsižvelgti ir į šias aplinkybes.
Perduodant bylą nagrinėti iš naujo, turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. dalinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.