- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- II-18-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00164-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Nukentėjusysis
- G. E.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Henrikas Ratautas
- Kategorijos
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui E. T.,
nukentėjusiajai G. E., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, įstatyminei atstovei I. E., Vaiko teisių apsaugos institucijos - Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui M. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. K. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja S. K. teismui pateikė skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5), kuriuo prašo jos atžvilgiu priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, o įžvelgus jos veiksmuose nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, požymių, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti institucijai, priėmusiai nutarimą, dėl protokolo su administraciniu nurodymu surašymo, vadovaujantis Policijos Generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundas grindžiamas tuo, kad 2017 m. spalio 11 d. pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad S. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.37 val., vairuodama automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. L., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, dėl ko tamsiuoju paros metu artėdama prie pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad joje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir, važiuodama per pėsčiųjų perėją, kliudė dviratininkę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 30, 219, 222 punktų reikalavimus, tuo padarydama nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalį.
2017 m. spalio 26 d. dėl surašyto protokolo buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – 725,00 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 24 mėnesiams.
Su skundžiamu nutarimu pareiškėja nesutinka. Pažymėjo, kad niekada neneigė fakto, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.37 val. vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Neneigia, kad minėtu laiku kelią, važiuodami per pėsčiųjų perėją dviračiais, jai užkirto jaunuoliai, tačiau nesutinka su inkriminuojamu pažeidimu dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
Skunde pažymėjo, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. apklausos protokole nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.30 val. su drauge A. K. automobiliu BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos broliui V. L., iš Vytautas mineral SPA, esančio (duomenys neskelbtini), išvažiavo ieškoti greito maisto užkandinės. Važiavo S. Dariaus ir S. Girėno gatve ir įsuko į Vaižganto gatvę, važiavo link prekybos centro IKI. Tik pasukus į minėtą gatvę, pamatė pėsčiųjų perėją ir staiga jai iš dešinės pusės nestabdomas ir nenulipdamas nuo dviračio, dideliu greičiu pravažiavo vienas vaikinas. Ji sustabdė automobilį bei pavėluotai panaudojo garsinį automobilio signalą. Kadangi buvo pristabdžiusi, vėl pradėjo iš lėto judėti automobiliu. Staiga iš dešinės pusės pradėjo važiuoti dvi mergaitės. Viena mergaitė pravažiavo, tačiau pamatė, jog antroji mergaitė suklupo perėjoje. Tada, atsidariusi automobilio langą, garsiai paklausė - „ar tau viskas gerai?“. Mergaitė, vesdamasi dviratį per perėją, garsiai ir aiškiai atsakė - „aha“. Dar kartą paklausus - „ar tikrai viskas gerai?“, ji atsakė - „jo jo“. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad savo veiksmais žalos nepadarė, iš lėto pradėjo judėti link prekybos centro IKI, po to apsisuko ir vėl grįžo link pėsčiųjų perėjos. Pažymi, kad tikrai nenumanė, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ar padarė žalą. Buvo įsitikinusi, kad G. E. dviračio neapgadino. Surinktoje tyrimo medžiagoje nėra pridėto dviračio apžiūros akto, kur būtų aiškiai nurodyti jo apgadinimai, tačiau yra dvi dviračio fotonuotraukos iš kurių apgadinimų nesimato. Nei iš dviračio apgadinimų, nei iš visos bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog automobilio kontakto būta stipraus jei iš vis būta, kas patvirtina, jog iš tiesų pareiškėja galėjo nepajusti kontakto. Svarbu atsižvelgti į jos veiksmus po įvykio, t.y., jog ji nepasišalino iš įvykio vietos, du kartus klausė G. E. ar jai viskas gerai ir tik gavusi iš jos du kartus atsakymą, jog viskas gerai, iš lėto pajudėjo. Ji neginčija paties aukščiau nurodyto fakto, nesislėpė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų, priešingai, stengėsi nurodyti visas įvykio aplinkybes. Pažymėjo ir tai, kad G. E. su dviračiu važiavo per pėsčiųjų perėją, tuo pažeisdama KET reikalavimus. Pareiškėja turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivi (priešingų duomenų byloje nėra), taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nėra. Iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai manydama, kad jos veiksmai yra teisėti, jos veiksmuose tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nebuvo.
Pareiškėja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusižengimas padarytas nebuvo, kadangi ji nepasišalino iš įvykio vietos nepasidomėjusi padariniais, iš G. E. jokių priekaištų nebuvo. Ji vairavo automobilį, E. K. sėdėjo keleivio vietoje, šalia jos. Ji vairuojamu automobiliu atvažiavo pagrindine gatve nuo Vytautas Mineral Spa link centro ir ketino sukti į aikštelę prie IKI parduotuvės. Suko iš pagrindinio kelio į šalutinį. Vaikai važiavo nuo miesto pusės, t. y., jai iš priešingos pusės. Įsukinėjo į aikštelę ir kelią jai pervažiavo pirmas vaikinas. Iš paskos jo atvažiuojančių mergaičių ji nematė, iš karto atsisuko kairėn pusės į vaiką, pervažiavusį jai kelią, ir, gestikuliuodama rankomis, nusikeikė. Išsigandusi sustabdė automobilį, pasibarė ant vaikino, atsisukusi norėjo tiesiai važiuoti ir pamatė prieš automobilį merginas. Kol žiūrėjo į vaikiną, transporto priemonė buvo sustojusi truputį ant perėjos. Automobilio, kurį ji vairavo, automatinė pavarų dėžė, parkingas nebuvo įjungtas, koja buvo ant stabdžio pedalo. Tuo metu jos koja buvo beatleidžianti stabdžių pedalą, galbūt automobilis pradėjo judėti. Viena mergaitė pravažiavo, kita pasilenkė pakelti mineralinio vandens butelį ir ją kliudė. Mergaitės dviratis buvo važiuojamojoje dalyje, mergaitė buvo suklupusi, bet nežino dėl ko, gal pasikelti išmėtytų daiktų. Atsidariusi langą du kartus paklausė mergaitės ar jai viskas gerai, ši atsakė „aha“. Paklausė, ar žino, kad negalima važiuoti per perėją. Mergaitė palinksėjo ir nusivarė dviratį. Dviračio apgadinimų nematė. Pamanė, kad pakanka to, jog mergaitė pasakė, jog jai viskas gerai. Pareiškėja tiksliai nežino, ar buvo mašinos su dviračiu sąlytis, jeigu buvo, tai ties viduriu mašinos, nes atsisukusi po pabarimo vaikino, pamatė mergaitę ties viduriu jos automobilio priekio, ties valstybinius numeriu. Pareiškėja pavažiavusi apsisuko aikštelėje ir išvažiavo tuo pačiu keliu. Išvažiuodama matė, kaip visi trys vaikai stovėjo. Kai suprato, kad grįžta atgal link Vytauto Spa, apsisuko, grįžo atgal į miesto centrą, pavažinėjo ieškodamos greito maisto ir vėl pro tą vietą pravažiavo ne kartą, po Birštoną važinėjosi apie 10 minučių. Važiuodamos su drauge kalbėjosi, nepastebėjo pareigūnų nei greitosios automobilio ir grįžo atgal į viešbutį. Po įvykio buvo apklausta kitą dieną, kai pareigūnai atėjo į viešbutį. Apžiūrėjo mašiną ir ji nuvyko į komisariatą, kur ją apklausė. Kai sužinojo, kad prašoma žalos, tikėjosi, kad kreipsis į jos draudimą dėl žalos. Automobilis nebuvo apgadintas. Transporto priemonė yra jos brolio, drausta privalomu draudimu ir Kasko draudimu. Nuotraukose matomi automobilio apgadinimai šoninėje automobilio dalyje su šiuo įvykiu nieko bendra neturi, jie buvo padaryti gerokai anksčiau, yra užregistruotas policijoje įvykis, kai vairavo jos vyras ir atsitrenkė į kelio ženklą. Teisę vairuoti pareiškėja turi ne pilnai dveji metai.
Pacitavus pareiškėjos S. K. parodymus, duotus pirmos apklausos metu, nurodė, kad buvo įsitikinusi, kad bus patikrintos vaizdo kameros, todėl nesureikšmino savo parodymų. Skaitė apklausos protokolą prieš pasirašydama. Galvojo, kad, peržiūrėjus vaizdo kameras, jos parodymai bus panaikinti. Nebuvo išlipusi aš automobilio. Nemanė, kad yra būtinybė kviesti policiją. Jeigu būtų suvokusi, kad kažkas rimtesnio nutiko, nebūtų išvažiavusi, o laukusi pareigūnų. Eismo įvykį įsivaizduoja kitaip, kad kažkas turi priekaištų, o jei visiems viskas gerai, nemato būtinybės kviesti pareigūnus.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į S. K. skundą (b. l. 14-16), kuriuo prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Š., už KET 4, 5, 9, 30, 219, 222 punktų reikalavimų pažeidimą S. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą, dėl to, kad ši 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.37 val., vairuodama automobilį BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. L., Birštono mieste, šalia (duomenys neskelbtini), įsukdama iš S. Dariaus ir S. Girėno į Vaižganto g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tamsiu paros metu artėdama prie pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad joje nėra pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių, kuriems galėtų sukelti pavojų jų turtui ar sveikatai, važiuodama per pėsčiųjų perėją, kliudė automobiliu išilgai pėsčiųjų perėja važiavusios G. E. vairuojamą dviratį (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir neįsitikinusi, kad eismo įvykio metu nepadarė fizinės ar turtinės žalos, iš eismo įvykio pasišalino, tuo pažeisdama KET reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadindama I. E. priklausantį dviratį, nukentėjusiajai padarė 300,00 Eur turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Tokiais veiksmais S. K. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. spalio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas E. T. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir S. K. paskyrė administracinę nuobaudą – 725,00 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. S. K. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (nuorašą) gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje S. K. išaiškintos. Vertinant tai jog, tamsiu paros metu dviračiais važiavo mažamečiai vaikai, iš kurių vieną pėsčiųjų perėjoje vairuotoja S. K. savo vairuojamu automobiliu kliudė, dėl ko buvo apgadintas dviratis, taip pat matydama, jog perėjoje mažametis vaikas, įvykus kontaktui, griuvo, vairuotoja, vadovaudamasi KET 219 punktu, privalėjo nedelsdama sustoti ir įsitikinti ar įvykus eismo įvykiui nebuvo sužeistas žmogus, ar nesugadintas turtas, taip pat išsiaiškinti dėl kaltės, kadangi dviračio savininkė I. E. nurodė, kad dviračiui padarytą žalą vertina 300,00 Eur.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovas E. T. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir palikti galioti paskirtą nuobaudą.
Atsiliepimas
Nukentėjusiosios G. E. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismui pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 44-46), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio metu, iš kurio pasišalino administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo, buvo apgadintas dviratis, padaryta 300,00 Eur žala, kuri nėra atlyginta.
Nukentėjusiosios G. E. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą atsiliepimą. Paaiškino, kad nukentėjusioji nuo įvykio neturi dviračio, kadangi jis yra nevažiuojantis. Žalos atlyginti neprašo. Žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas per draudimo kompaniją, nebent pareiškėja pati norės atlyginti žalą.
Liudytojas T. B. teismo posėdyje nurodė, kad viskas buvo pernai metų rudenį, buvo tamsus paros metas, Birštone, prie IKI parduotuvės, Vaižganto gatvėje. Gavo iš budėtojo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis, per įvykį nukentėjo žmonės. Iš karto kartu su vyriausiuoju patruliu R. T. nuvykus į įvykio vietą rado mergaitę su dviračiu prie pėsčiųjų perėjos. Mergaitė paaiškino, kad ją kliudė automobilis. Automobilio valstybinį numerį nurodė liudytoja. Įvykio vietoje buvo daugiau liudytojų, tačiau jų pavardžių nepamena. Liudytojai aiškino, kad mergaitė važiavo dviračiu per pėsčiųjų perėją ir ją kliudė automobilis. Mergaitė nesivarė dviračio, o važiavo per perėją. Liudytojas nenustatinėjo kas vairavo automobilį, tik braižė įvykio vietos schemą. Matė automobilio apgadinimus, tačiau jų nefiksavo. Apžiūrėjo dviratį, kurio buvo pažeistas galinis ratas, atrodo, kad nesisuko. Negali atsakyti, ar dviračio ratas nesisuko dėl įvykio. Dviratį rado atremtą prie ženklo, jis nebuvo ant perėjos. Jis sudarė eismo įvykio vietos schemą. Apžiūros protokolo nerašė, nes jo nereikia surašyti prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo schemos, jis būna surašomas tik vykstat tyrimui, jei būna įskaitinis įvykis. Eismo įvykio vietoje automobilio detalių ir šukių nebuvo rasta.
Liudytojas R. T., teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus, nurodė, kad juos palaiko. Paaiškino, kad atvyko į vietą po budėtojo pranešimo. S. K. įvykio vietoje nebuvo, tik rado medikus, mergaitę, liudytojus. Buvo nedaug liudytojų, moteris ir vyras. Šie liudytojai buvo apklausti ne iš karto, nes nebuvo galimybės, tačiau jie buvo tą pačią dieną apklausti maždaug valandos bėgyje. Apžiūrėjo transporto priemonę BMV. Buvo fiksuota tai, kas buvo matoma, fiksavo tai, ką rado. Buvo fiksuotas dviratukas, matosi fotonuotraukose. Buvo matoma dviračio galinės purvasargės apgadinimas, rėmo, laikančio purvasargę apgadinimas, deformuotas galinis ratas. Ratas nesisuko, buvo įlenktas, apibraižyti dažai. Mergaitė aiškino, kad važiavo per pėsčiųjų perėją, ją kliudė automobilis ir ji nugriuvo.
Liudytoja R. J. teismo posėdyje nurodė, kad įvykį matė pati 2018 m. rugpjūčio 22 d., galėjo būti apie 21.30 val., išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, priešais IKI parduotuvę. Stabtelėjo atsisveikinti su seserim ir matė pėsčiųjų perėja dviračiais vorele, vienas po kito, važiuojančius tris vaikus. Vaikai privažiavo prie perėjos nuo autobusų stoties pusės. Privažiavo automobilis, kuris suko į aikštelę, truputį stabtelėjo ir vaikai, manydami, kad juos praleidžia, važiavo per perėją. Du vaikai pravažiavo, o trečia mergaitė nespėjo pervažiuoti per gatvę, nes jai važiuojant per perėją pradėjo važiuoti automobilis ir vieną mergaitę numušė. Liudytojai pasirodė, kad vairuotoja neteko kantrybės laukti kol per perėją pravažiuos vaikas. Mergaitė nuo dviračio nukrito, mano, kad išsigando, atsistojo, pakėlė dviratį. Pati mergaitė nuėjo iš įvykio vietos, pasitraukė dviratį. Negali pasakyti, ar mergaitė buvo pristojusi ant perėjos kažko pasiimti. Vairuotoja stabtelėjo, girdėjo kaip vieną kartą klausė pas mergaitę, ar viskas jai gerai, mergaitė atsakė, kad gerai ir automobilis nuvažiavo. Liudytoja stovėjo iš automobilio galo. Mergaitė buvo išsigandusi, drebėjo, bijojo pasakyti ar daugiau, ar mažiau skauda. Mergaitė prieštaravo, kad būtų kviesta greitoji, bet žmonės jau buvo iškvietę policiją ir greitąją. Mergaitė sakė, kad bijo gydytojų ir jiems atvažiavus nesutiko, kad ją apžiūrėtų. Vairuotojos paieškos nematė, bet vairuotoja pro įvykį pravažiavo kelis kartus, nors vyko ten sambrūzdis. Jis atpažino tą pačią transporto priemonę, kuri partrenkė mergaitę. Ant perėjos automobilio duženų neliko. Dviračio buvo įlenktas rėmas ir juo važiuoti nebuvo įmanoma. Susidūrimo garso negirdėjo.
Liudytoja J. V., dalyvaujant įstatyminei atstovei mamai Ž. V., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A., teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo dviračiais su G. E. ir dar vienu draugu. Draugas važiavo priekyje, ji – antra, G. – trečia. Per perėją draugas pravažiavo, tada mašina norėjo sukti, vairuotoja „papypsino“, o jos su drauge sustojo, apsižergė dviračius, stovėjo prie perėjos. Sustojus prie perėjos mašinai, suprato, kad vairuotojas jas matė ir praleido, todėl pradėjo važiuoti, tuomet ir mašina pradėjo važiuoti. Jai beveik pervažiuojant gatvę, į ratą priekiu įvažiavo mašina. Girdėjo dužimo garsą ir atsisukusi pamatė ant perėjos nublokštą G., kuri gulėjo viduryje gatvės su dviračiu, prie pat mašinos. Vairuotoja atidarė langą, paklausė, ar viskas gerai, pradėjo kažką šaukti. G. klausė vairuotoja, ar jai viskas gerai. G. sakė, kad viskas gerai. Mašina nuvažiavo į aikštelę, apsisuko greitai ir grįžo per tą pačią perėją ir nuvažiavo į tą pačią pusę, iš kur atvažiavo, nuo kultūros centro. Tada apsuko ratą, pravažiavo pro mus per tą pačią perėją ir greitai nuvažiavo. Jie G. atsivedė, G. pati paėjo, bet dviratis buvo sugadintas, iki tol dviratis važiavo, o po to jau nebevažiavo. Nematė duženų ant kelio. G. turėjo plastmasinį buteliuką, kuris buvo dviračio priekyje, krepšyje ir kuris važiuojant ant gatvės šiaip sau neiškrito. Nepastebėjo, ar buteliukas iškrito eismo įvykio metu. Žinojo, kad per perėją reikia varytis dviratį, o nevažiuoti.
Nukentėjusioji G. E., dalyvaujant įstatyminei atstovei I. E., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A., teismo posėdyje paaiškino, kad2017 m. rugpjūčio 22 d. 21 val. su draugais R. ir J. važiavo nuo „sušinės“ į parduotuvę IKI. Privažiavo prie perėjos, pravažiavo R.. Mašina sustojo, todėl įsitikinę, kad stovi, pradėjo važiuoti su drauge. Įsitikinę, kad automobilis stovi, pradėjo važiuoti per perėją. Draugė pravažiavo, o kai ji buvo viduryje perėjos, mašina pradėjo važiuoti ir nuo smūgio ji parkrito. Mašina sustojo. Ji atsistojo, pakėlė dviratį ir nuėjo ant šaligatvio. Buteliuką vežėsi, bet jis neiškrito prieš įvykį. Buteliukas buvo priekyje dviračio esančiame „kašike“. Buteliukas iškrito tada, kai ji parkrito. Jai nieko neskaudėjo, tik išsigando, nieko nesuvokė. Po įvykio dviračio galinis ratas nesisuko, jį reikėjo partempti. Sąlytis automobiliu buvo su dviračio galiniu ratu. Nežino, ar vairuotoja kažko klausė, nes buvo daug žmonių, nebuvo atsisukusi. Kai nuėjo ant šaligatvio, nieko jos vairuotoja neklausė, negirdėjo, neatsimena. Mašina tiesiog nuvažiavo, nesustojo. Po to ta pati mašina dar apsuko ratą pro įvykio vietą. Kai atvažiavo policija, pardėjo lyti, buvo šviesu, graži diena. Iki įvykio dviratis nebuvo apgadintas. Nuo įvykio iki šiol ji dviračio neturi, ji yra policijoje. Dviratį jai padovanojo tėvai dvyliktojo gimtadienio proga.
Nukentėjusiosios G. E. įstatyminė atstovė I. E. teismo posėdyje nurodė, kad paskambino dukra ir pasakė, kad ją partrenkė automobilis prie IKI parduotuvės. Ji parėjo namo, vyras nulipo žemyn. Dviratuką parsitempė iki kiemo ir jį pareigūnai išsivežė. Dukrai buvo nupirkę naują dviratuką prieš 2 metus, mokėjo 300,00 Eur. Iki įvykio dviratis nebuvo sugadintas. Dukra buvo išsigandusi, verkė, bijo važiuoti dviračiu. Dukrai mėlynių, nubrozdinimų nebuvo. Dukra sakė, kad trise važiavo, pirmas berniukas pravažiavo, jos sustojo prie pėsčiųjų perėjos, įsitikino, kad mašina jas praleido ir važiavo. Draugė pravažiavo, o dukrą automobilis kliudė, ji parkrito. Kalbėjo su dukra, kad negalima važiuoti per pėsčiųjų perėją. Iki šiol dėl įvykio negavo nuobaudos.
Liudytojas K. R. teismo posėdyje nurodė, kad įvykis įvyko Birštone, prie IKI parduotuvės, prie įvažiavimo į aukštelę ant pėsčiųjų perėjos. Su žmona buvo už 50 metrų nuo įvykio. Pastebėjo, kad per perėją važiuoja vaikai. Negali pasakyti ar jie vedėsi dviratį, ar važiavo, jie tiesiog judėjo per perėją. Matė, kaip tamsios spalvos BMV automobilis prie perėjos pristabdė praleisti vaikų ir netikėtai pradėjo judėti bei parbloškė mergaitę. Pirma mintis buvo, kad automobilis gąsdina mergaitę. Matė automobilio kontaktą su dviračiu, sąlytis buvo su priekine automobilio dalimi. Po sąlyčio vaikas parkrito kartu su dviračiu ir po to atsistojo. Kažką vairuotoja pasakė mergaitei, bet negali pasakyti tiksliai ką. Mergaitė atsikėlė, pasitraukė nuo perėjos, o mašina nuvažiavo, apsisuko aikštelėje ir išvažiavo. Vaikai stovėjo šalikelėje. Jis iškvietė pagalbą, nes mergaitė buvo išsigandusi, nieko nekalbėjo. Dviratis po įvykio buvo kreivas. Susidūrimo metu buvo duslesnis garsas, negu dviratis kristų ant šaligatvio, bet krito ir dviratis. Nepastebėjo, kad daiktai būtų iškritę ant šaligatvio. Paaiškino, kad yra normalus Lietuvos Respublikos pilietis ir netoleruoja chuliganiško vairavimo, mano, kad čia buvo eismo įvykis ir todėl informavo atitinkamas institucijas.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 426 straipsnio redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu, numatė, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo (toliau – AN) bylos matyti, kad 2017 m. spalio 11 d. 10.24 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Š. pareiškėjai S. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. L., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, dėl kad tamsiuoju paros metu artėdama prie pėsčiųjų perėjos neįsitikino, jog joje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir, važiuodama per pėsčiųjų perėją, kliudė dviratininkę, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 4, 5, 9, 30, 219, 222 punktų reikalavimus (AN b. l. 1).
Vyriausiasis patrulis R. T. 2017 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime apie eismo įvykį, per kurį nukentėjo žmonės, nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.37 val. gautas budėtojo pranešimas, kad Birštone, S. Dariaus ir S. Girėno g., prie parduotuvės IKI esančios pėsčiųjų perėjos, automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė dviračiu važiavusią mergaitę ir pasišalino iš įvykio vietos. Mergaitei reikalinga GMP, ji labai išsigandusi, pranešė įvykio liudininkas, laukia vietoje. Atvykę į įvykio vietą rado ant šaligatvio stovinčią G. E., apgadintą jos dviratį, įvykį mačiusius piliečius. G. E. paaiškino, kad, važiuojant per pėsčiųjų perėję, jos dviratį kliudė automobilis, dėl ko ji pargriuvo ant žemės. Įvykio vietoje nustatyti įvykį matę liudininkai, kurių teigimu automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė pėsčiųjų perėjoje važiavusią mergaitę, nepasiliko eismo įvykio vietoje, o pasišalino. Apie eismo įvykį automobilio vairuotojas nepranešė. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, nufotografuota įvykio vieta, surašyti apklausos protokolai. G. E. perduota motinai I. E.. Mergaitė sužalojimų nepatyrė, apgadintas dviratis. Nustatyta, kad automobilis BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. L., apie įvykį informuotas policijos komisariato budėtojas (AN b. l. 2).
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.37 val. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: lengvasis automobilis BMV 320 d, priklausantis V. L., kurio apgadintas dešinės pusės veidrodis, įlenktos dešinės pusės durys, dešinės pusės galinis sparnas, priekinės radiatoriaus grotelės; dviratis (AN b. l. 3).
AN byloje prie eismo įvykio schemos pridedamose fotonuotraukose (AN b. l. 4-6) užfiksuoti dviračio apgadinimo požymiai. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu I. E. pateikė dviratį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (AN b. l. 7-9).
2017 m. rugpjūčio 22 d. Vaiko perdavimo ir priėmimo aktu G. E. perduota motinai I. E. (AN b. l. 10).
Vyriausiasis patrulis R. T. 2017 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl rasto pasišalinusio automobilio nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 4.55 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį BMW 320d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.30 val. Birštone, S. Dariaus ir S. Girėno bei Vaižganto gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje kliudė važiavusią dviratininkę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Automobilis buvo užrakintas, vairuotojo nebuvo. Ant automobilio matėsi priekinių radiatoriaus grotelių, dešinės pusės veidrodžio, dešinės pusės priekinių durelių rankenos, dešinės pusės galinių durų bei tos pačios pusės galinio sparno apgadinimai (AN b. l. 11). Surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kadangi buvo tamsu – fotografuota vėliau. 2017 m. rugpjūčio 23 d. surašytuose transporto priemonės techninės apžiūros aktuose (AN b. l. 12, 17) nurodyta, jog apžiūrėjus automobilį BMW 320d, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie techniniai defektai – dešinės pusės veidrodis, dešinės pusės priekinių durelių rankena, įlenktos dešinės pusės galinės durys, priekinės automobilio radiatoriaus grotelės, dešinės pusės galinis sparnas. Transporto priemonė eksploatuoti tinkama.
Vyresnioji tyrėja R. Š. 2017 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė (AN b. l. 16), kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 8.20 val. kartu su tyrėju Ž. M. nuvyko į Birštono Vytautas Mineral SPA, adresu (duomenys neskelbtini), kur automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas minėtas automobilis BMW, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Suradus S. K. ji neneigė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.30 val. Birštone, prie prekybos centro IKI važiavo automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus asmens blaivumą S. K. nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Taip pat buvo paprašyta S. K. kartu nueiti prie jos automobilio ir jį apžiūrėti. Apžiūrėjus transporto priemonę buvo surašytas transporto priemones apžiūros aktas.
2017 m. rugpjūčio 23 d. 11.40 val. apklaustos metu S. K. parodė (AN b. l. 18), kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.30 val. su drauge A. K. automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos broliui V. L., iš Vytautas Mineral SPA, Birštone važiavo nusipirkti kebabų. Važiuojant pagrindine Birštono gatve prie prekybos centro IKI nutarė įsukti į automobilių stovėjimo aikštelę. Tik pasukus matė, kad yra pėsčiųjų perėja ir staiga jai iš dešinės pusės nestabdydamas ir nenulipdamas nuo dviračio, stovėdamas pravažiavo vienas vaikinas. Ji tuo metu sustabdė ir panaudojusi garsinį signalą suriko - „ką čia darai?“. Kadangi buvo pristabdžiusi, vėl pradedant važiuoti pamatė stovinčias dvi merginas su dviračiais. Jos buvo dešinėje pusėje ir jai pradėjus važiuoti automobiliu tuo pačiu metu pradėjo važiuoti ir merginos. Pirmoji dviratininkė pravažiavo, o antrai važiuojant per perėją priešais automobilį matė, kad kliudė automobilio priekio viduriu dviračio galą. Mergina suklupo, todėl automobilį sustabdė, atsidarė langą ir paklausė „ar viskas gerai?“. Ši atsakė „aha“. Dar pasitikslino ir kai mergina patvirtino tą patį, įvažiavus į šią aikštelę apsisuko ir išvažiavo toliau ieškoti kebabų. Alkoholio vartojusi nebuvo. Policijos nekvietė dėl to, kad nematė jog dviratininkė būtų sužalota. Taip pat nematė, kad būtų apgadintas dviratis. Automobilio apgadinimo nematė, nes buvo tamsu. Dėl šio įvykio gailisi.
Tuo tarpu praėjus daugiau nei savaitei po S. K. apklausos, 2017 m. rugsėjo 4 d. ji Birštono policijos komisariatui pateikė paaiškinimą dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykio (AN b. l. 19-21), kuriame nurodė policijos pareigūnams dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykio buvo davusi tikrai neišsamų paaiškinimą, todėl prašo prie tiriamos bylos pridėti jos patikslintą paaiškinimą. Faktą, kad yra kaltinama pažeidusi KET jai patvirtino įvykį tirianti vyresnioji tyrėja R. Š., kuri paskambinusi aiškino, kad privalu nukentėjusiajai sumokėti 300,00 Eur patirtą žalą, kad jai galėtų skirti minimalią 600,00 Eur baudą be teisės vairuoti atėmimo. Tyrėja sakė, kad ji turi atvykti į Birštono policijos komisariatą pasiimti surašyto protokolo. Minėjo, kad įvykio vieta yra filmuojama. Filmuotoje medžiagoje turėtų būti matoma, kad kontakto su jos vairuojamu automobiliu ir dviračiu nebuvo. Jei būtų buvęs kontaktas, tuomet ant jos automobilio turėtų būti apgadinimai, būdingi tokiam eismo įvykiui, o būtent sugadintas priekinis bamperis. Jos automobilyje nėra vienos radiatoriaus apdailos grotelių juostelės kuri buvo išlūžusi jau seniai. Jei ji būtų išlūžusi kontakto metu tai įvykį įforminę pareigūnai būtų užfiksavę. Taip pat filmuotoje medžiagoje turėtų aiškiai matytis, kad dviratį per pėsčiųjų perėją vairavusi mergina, prieš pat jos vairuojamą automobilį iš rankų išmetė plastikinį gėrimo butelį ir pati stabtelėjo jo paimti. Mergina nuo dviračio nukritusi nebuvo, kaip ir ant žemės nebuvo nukritęs dviratis. Tikėtina ir neatmestina aplinkybė, kad numetant butelį buvo norima išgauti galimai susidūrimo garsą, o paskui įbauginti ir „išgauti naudos“ iš automobilio vairuotojo. Pasirinkta vieta ir laikas tam labai tinka. Buvo tamsus paros metas, mieste nė vieno žmogaus, o pėsčiųjų perėja įrengta sankryžoje, kuomet vairuotojas imasi visų būtinų atsargumo priemonių, važiavimo greitis būna sumažintas iki minimalaus. Be to, nors paros metas ir buvo vėlus, jau sutemę, tačiau mieste degė žibintai ir ji, ir kartu važiavusi keleivė, matė, kad dviratis, kurį vairavo mergina, buvo senas, aiškiai matėsi rūdžių ir apgadinimų žymės, todėl apgadinimai ant dviračio galėjo būti padaryti jau tikrai seniai. Kai merginai iškrito butelis, tuo metu sustojau ir ji. Kadangi nepajuto jokio susidūrimo, todėl iš automobilio net nelipo. Tik atsidariusi automobilio langą pasakė merginai, kad ji pažeidžia KET, kad taip elgdamasi kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be abejonės, jei būtų pajutusi susidūrimą, būtų išlipusi pažiūrėti ar jos automobilis nėra apgadintas. Apgadinimo atveju būtų kvietusi policijos pareigūnus, kad viskas būtų įforminta ir kalta dviratininkė atsakytų už savo neteisėtus veiksmus.
Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 01 d. įsigaliojus ANK, pasikeitė ir tam tikrų administracinių nusižengimų nuostatų taikymas. Vadovaujantis Policijos Generalinio komisaro 2016-12-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyta, kad ANK 423 straipsnyje atsakomybė už KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numatyta tik tais atvejais, kai tokią veiką padaro neturintis teisės vairuoti arba neblaivus, apsvaigęs ar vengęs tikrinimo asmuo. Kitais atvejais asmens veika, kuri lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), kvalifikuojama pagal ANK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už asmens padarytą KET pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis. Be to tais atvejais, kai eismo įvykio metu žala padaryta transporto priemone, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi būti laikoma, kad yra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas (administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta), kai administracinis nurodymas negali būti surašomas. Todėl analizuojamu atveju, įžvelgus pareiškėjos veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje, sudėtį, turi būti surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, o ne priimamas nutarimas ir galimai skiriamas teisės vairuoti atėmimas. Paaiškino, kad be visa ko, įvykį tirianti vyresnioji tyrėja, turi išsiaiškinti, dėl kurio dalyvio pažeistų KET galimai įvykio eismo įvykis. Surinktoje medžiagoje be abejonės turi būti matoma, kad jos veiksmuose nėra nė vieno KET pažeidimo, o dviratininkė važiavo šaligatviu ir važiavo per pėsčiųjų perėją, taip pažeisdama KET 57 straipsnio ir 64 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Prašė jos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, o įžvelgus veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 608 straipsniu, surašytą protokolą siųsti registruotu laišku pagal pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą.
2017 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio vyresnioji tyrėja R. Š. nurodė (AN b. l. 28), kad Birštono mieste yra vaizdo stebėjimo sistema, tačiau dėl gedimų nekaupia įrašų atmintyje, todėl nėra galimybės peržiūrėti vaizdo įrašų.
Pareiškėja S. K. 2017 m. spalio 25 d. Birštono policijos komisariatui pateikė dar vieną paaiškinimą dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykio (AN b. l. 34-37), kuriame papildomai nurodė, kad analizuojant jai surašytą protokolą jo fabuloje nėra nurodyta, kad buvo sugadinta nors viena transporto priemonė, kas patvirtina aplinkybę, jog eismo įvykio nebuvo, kaip ir nebuvo pasišalinimo iš jo. Analizuojamu atveju įžvelgus jos veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje, sudėtį turi būti surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, o ne priimamas nutarimas ir galimai skiriamas teisės vairuoti atėmimas.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatas 2017 m. spalio 26 d. žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog S. K. 2017 m. rugpjūčio 22 d. 21.37 val. vairuodama automobilį BMW 320 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. L., Birštone, šalia (duomenys neskelbtini), įsukdama iš S. Dariaus ir S. Girėno g. į Vaižganto g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, tamsiu paros metu artėdama prie pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad joje nėra pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių, kuriems galėtų sukelti pavojų jų turtui ar sveikatai, važiuodama per pėsčiųjų perėją, kliudė automobiliu išilgai pėsčiųjų perėja važiavusios G. E. gimusios (duomenys neskelbtini) vairuojamą dviratį, ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir pilnai neįsitikinusi, kad eismo įvykio metu nepadarė fizinės ar turtinės žalos, iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykio metu apgadindama I. E. priklausantį dviratį (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai padarė 300,00 Eur turtinę žalą. S. K. savo veiksmais pažeidė KET 4, 5, 9, 30, 219, 222 punktų reikalavimu, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Kad S. K. padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos sąmoningai pasišalino neįsitikinus, kad eismo įvykio metu sugadino I. E. turtą, grindžiama pirminiais S. K. parodymais, kitų liudytojų – G. E., J. V., K. R., R. J., duotais tiriant administracinio nusižengimo bylą policijos komisariate bei nagrinėjant pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme, kurie buvo logiški bei nuoseklūs, sutapo detalėse ir vieni kitiems neprieštaravo bei A. K. parodymais, duotais policijos pareigūnams, kurios apklausti teisme dėl darbo pobūdžio užsienyje teismas neturėjo galimybės, vienok, teismo manymu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų pakanka padaryti išvadai, kad S. K., neapžiūrėjusi nei savo vairuoto automobilio, nei eismo įvykyje dalyvavusio dviračio bei neįsitikusi, kad dėl to nesužalota nepilnametė G. E., pasišalino iš eismo įvykio vietos (AN b. l. 40-42).
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. L. (AN b. l. 29-30). Minėtos transporto priemonės savininkas pretenzijų S. K., kuri vairavo jo automobilį ir padarė eismo įvykį, neturi (AN b. l. 31). Į administracinio nusižengimo bylą pateiktas skelbimas iš internetinio puslapio patvirtina, jog dviratis (duomenys neskelbtini) kainuoja apie 260,00 Eur (AN b. l. 32), dviračio pirkimo dokumentų nukentėjusiosios įstatyminė atstovė neturi ir pateikti teismui negali, nurodyta, kad dviratį įsigijo turguje už 300,00 Eur.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde nesutinka dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykęs įvykis yra eismo įvykis. S. K. 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie įvykio aplinkybes apklausiama policijos komisariate aiškiai nurodė, kad matė, jog kliudė automobilio priekio viduriu dviračio galą, dėl ko mergina suklupo. Praėjus daugiau nei savaitei po S. K. apklausos, ji pateikė naują paaiškinimą motyvuodama tuo, kad buvo davusi neišsamų paaiškinimą. Naujame paaiškinime pareiškėja nurodė priešingai, jog kontakto su jos vairuojamu automobiliu ir dviračiu nebuvo. Jei būtų buvęs kontaktas, tuomet ant jos automobilio turėtų būti apgadinimai, būdingi tokiam eismo įvykiui, o būtent sugadintas priekinis bamperis. Jos automobilyje nėra vienos radiatoriaus apdailos grotelių juostelės kuri buvo išlūžusi jau seniai. Be to, nurodė, kad prieš pat jos vairuojamą automobilį mergina iš rankų išmetė plastikinį gėrimo butelį ir stabtelėjo jo paimti, nuo dviračio nukritusi nebuvo, nebuvo nukritęs ir dviratis. Tikėtina, kad numetant butelį buvo norima išgauti galimai susidūrimo garsą. Tuo tarpu pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad tiksliai nežino, ar buvo mašinos su dviračiu sąlytis. Sutinka, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykis buvo, tačiau nesutinka, kad tai laikytina kaip eismo įvykis.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas apibrėžia, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nors S. K. neigia, jog įvykęs įvykis galėtų būti pripažintas eismo įvykiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios, jos įstatyminės atstovės, nesuinteresuotų bylos baigtimi pilnamečių liudytojų, stebėjusių įvykį atsitiktinai gatvėje Birštono mieste, parodymais, institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 27) patvirtina, kad dviračiui (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuojant pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta nepilnametė, nustatyti priekinio ir galinio purvasargių defektai, galinio purvasargio laikiklio defektas bei sulenktas galinis dviračio ratas.
Kaip minėta pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. savo veiksmais pažeidė KET 4, 5, 9, 30, 219, 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime analogiškai nurodyta, kad S. K. pažeidė KET 4, 5, 9, 30, 219, 222 punktų reikalavimus. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 punktas). Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (KET 219 punktas). Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (KET 222 punktas). Nors S. K. viename iš savo paaiškinimų nurodė, kad KET 4, 5 ir 9 punktai yra bendro pobūdžio ir jų pažeidimas neužtraukia asmeniui administracinės atsakomybės, tačiau tai nešalina atsakomybės dėl jos padaryto ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.
Byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, kaip svarūs įrodymai, vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pirminiai paaiškinimai, kuriuose pati pareiškėja nurodė, kad dėl įvykio gailisi. Vėlesni S. K. teikti rašytiniai paaiškinimai ir paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu vertintini kritiškai, kaip gynybinė taktika bei siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės, todėl pareiškėjos parodymai nelaikytini tikrais ir patikimais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad kontakto su jos vairuojamu automobiliu ir dviračiu nebuvo, kad jos automobilyje nėra vienos radiatoriaus apdailos grotelių juostelės kuri buvo išlūžusi jau seniai, kad prieš pat jos vairuojamą automobilį mergina iš rankų išmetė plastikinį gėrimo butelį ir stabtelėjo jo paimti, nuo dviračio nukritusi nebuvo, nebuvo nukritęs ir dviratis, paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. J., J. V. ir K. R. paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, nekintantys ir neprieštaraujantys kitoms faktinėms bylos aplinkybėms ir kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti S. K. padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Be to, viename iš savo paaiškinimų S. K. teigia, kad gavusi registruotu laišku surašytą protokolą pamatė, kad įvykio aplinkybės ištirtos atmestinai (AN b. l. 37), tuo tarpu iš 2017 m. spalio 11 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja protokolą priimti atsisakė (AN b. l. 1) ir šis atsisakymas patvirtintas tiek vyresniosios tyrėjos R. Š., tiek ir vyrėjo V. S. parašais.
Pažymėtina, jog S. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, matyti, kad padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Šis KET pažeidimas rodo asmens siekį išvengti gresiančios atsakomybės. Nei S. K. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. S. K. praeityje administracine tarka nebausta (AN b. l. 33). Pareiškėjos vairavimo stažas nedidelis, kaip teigia ji pati – neturi 2 metų vairavimo stažo. S. K. gyvena su sutuoktiniu, augina du mažamečius vaikus. Teismas atsižvelgia į tai, jog S. K. neigia paties eismo įvykio supratimo faktą, kad aiškinantis bylos aplinkybes keitė savo parodymus motyvuodama tuo, jog buvo įsitikinusi, kad bus patikrintos vaizdo kameros, todėl nesureikšmino savo pirminių parodymų, iki šiol neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos už dviračio sugadinimą. Šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl eismo įvykio įžvelgiama ne tik S. K., tačiau ir nukentėjusiosios nepilnametės G. E. kaltė – nes pastaroji taip pat pažeidė KET taisykles per pėsčiųjų perėją ne vesdamasi dviratį, o prieš tai, kaip pripažino ji pati, buvo sustojusi apžergusi dviratį ir juo važiuodama pėsčiųjų perėja, dėl ko, vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi, atlikusi tyrimą institucija informaciją apie šią veiką ir ją padariusį asmenį turėjo perduoti savivaldybės administracijos direktoriui.
Pažeidėja teismui pateiktame skunde prašė įžvelgus jos veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti institucijai priėmusiai nutarimą, dėl protokolo su administraciniu nurodymu, surašymo, vadovaujantis Policijos Generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). ANK 610 straipsnio redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu, numatė, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda; asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame ANK specialiosios dalies straipsnyje; asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; ANK specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto konfiskavimas; asmuo yra padaręs du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų; asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. padarė turtinę žalą apgadindama dviratį, kuri iki šiol neatlyginta, todėl nagrinėjamu atveju pagal teisinį reglamentavimą pažeidėjai nebuvo surašytas administracinis nurodymas. Be to, pareiškėjos minamame Policijos Generalinio komisaro 2016-12-29 rekomendacinio pobūdžio rašte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinama kaip taikyti ANK 423 straipsnio nuostatas, tuo tarpu pareiškėjai atsakomybė kyla pagal ANK 426 straipsnį.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjos padaryto administracinio teisės nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę (nedidelis vairavimo stažas, vairavimo įgūdžių nebuvimas), nusižengimo padarymo aplinkybes (atidumo stoka), galėjusias kilti itin skaudžias pasekmes ir S. K. elgesną įvykus eismo įvykiui bei viso administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. K. neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajai turtinės žalos. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad jos vairuotas automobilis apdraustas vairuotojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir Kasko draudimu. Teismas dėl turinės žalos atlyginimo klausimo nagrinėdamas pareiškėjos skundą nepasisako, neperžengdamas skundo nagrinėjimo ribų, to neprašė ir nukentėjusiosios atstovė, nepateikusi teismui dviračio įsigijimo dokumentų, nurodydama, kad kreipsis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę. Šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas, iškilus ginčui, turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-14-350/2017).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylos duomenimis matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 39) nukentėjusiajai G. E. suteikta 100 procentų garantuojama valstybės antrinė teisinė pagalba. ANK 666 straipsnyje reglamentuota, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad G. E. suteikta valstybės garantuojamas antrinė teisinė pagalba sudaro 149,50 Eur (b. l. 96). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme vyko pagal pareiškėjos S. K. skundą, kuris netenkinamas, todėl vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, jog yra pagrindas S. K. atlyginti nukentėjusiosios G. E. atstovavimo išlaidas valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2017 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir S. K. skundo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos S. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas 149,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 ct). Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“ banke, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB Luminor banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui administracinę bylą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apdylinės teismo Prienų rūmus.