Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo N. M. atstovėms R. M., advokatei Laimai Svidrienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. O. ( toliau Pažeidėjas ) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

1. Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK ) 423 straipsnio 2 dalį 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 7 d., apie 7.40 val., ties K. g., P. m., vairuodamas automobilį Mercesdes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) nepraleido pėsčiųjų perėja jam iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo N. M., jį partrenkė ir sužalojo. Po eismo įvykio N. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjęs jam padarytą žalą įvertino 200 eurų.

l.1 Tuo pačiu nutarimu apylinkės teismas N. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai, priteisė ir Pažeidėjo 200 eurų N. M..

1.2 Be to, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinę bylą Pažeidėjui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį dėl protokole jam inkriminuoto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukė, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau ši nutarimo dalis neskundžiama.

2. Pažeidėjas skundžia nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, prašo šioje dalyje nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti, arba nutarimą pakeisti, jo veiką perkvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK ) 127 straipsnio 1 dalį ir skirti nuobaudą minimo įstatymo sankcijos ribose, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

2.1 Pažeidėjas neneigia, kad nutarime nurodytu laiku buvo įvykio vietoje, tačiau nurodo, kad N. M. vairuojamu automobiliu nepartrenkė, nors matė jį einantį su dar dviem vaikais ir nugriūnantį. Teigia, kad smūgio nejuto, jo automobilis po įvykio nebuvo apgadintas, ką patvirtina ir transporto apžiūros protokolas, todėl tvirtina, kad nukentėjęs nugriuvo ir susižalojo pats, dėl neatsargumo, skubėdamas perbėgti gatvę prieš pat važiuojantį jo automobilį, o ne dėl jo ( apelianto) kaltės, todėl byla turi būti nutraukta.

2.2. Net pripažinus jo kaltę dėl nukentėjusiam padaryto sveikatos sužalojimo, skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir paskyrė neteisingą nuobaudą, nes dėl 2016 metų gruodžio mėnesį padaryto pažeidimo jo atžvilgiu turėjo būti taikomos ne ANK, o ATPK 127 straipsnio 1 dalies normos, kadangi minimame straipsnyje numatyta švelnesnė atsakomybė nei šiuo metu galiojančio ANK 423 straipsnio 2 dalyje, be to jam paskirta bauda, kurios dydis žymiai viršija jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą baudą, o neprivalomą papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pirmosios instancijos teismas skyrė savo sprendimo visiškai nemotyvavęs.

2.3 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo vairuota transporto priemonė buvo drausta privalomos civilinės atsakomybės draudimu, todėl už eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui šiuo atveju turėtų būti atsakingas ne jis, o draudimo bendrovė.

3. Atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą nukentėjusiojo N. M. įstatyminė atstovė R. M. prašo Pažeidėjo skundo netenkinti, bei priteisti papildomai iš Pažeidėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 eurų.

3.1 R. M. nurodo, kad su Pažeidėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinka, nes faktą, kad jos sūnus buvo partrenktas būtent Pažeidėjo vairuojamo automobilio, patvirtina ne tik jos sūnaus paaiškinimas, bet ir kartu su juo įvykio metu buvę 2 vaikai, o faktas, kad ant jo automobilio nėra apgadinimų, kaip nurodoma skunde, apelianto kaltės nepaneigia, nes nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nežymūs, be to, automobilis buvo apžiūrėtas ne iš karto po įvykio, kas leidžia manyti, kad Pažeidėjas pažeidimo pėdsakus po įvykio pašalino.

3.2 Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis gailisi, nes jo prieštaringi parodymai verčia abejoti jo nuoširdumu, tuo labiau, kad jis iki šiol neatsiprašė ir neatlygino nei dalies padarytos žalos. Toks jo nenuoširdumas ir skundų rašymas dar labiau kelia stresą tiek jai, tiek sūnui.

3.3 Nukentėjusiojo atstovė taip pat prašo palikti nepakeistą Pažeidėjui paskirtą nuobaudą, nes atsižvelgus į jo pakankamai trumpą vairavimo stažą ir padarytą KET pažeidimų skaičių, matyti, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, linkęs važinėti dideliu greičiu, tokiu būdu kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams.

3.4 Prašo atsižvelgti, kad jos sūnus buvo ne tik sužalotas, bet ir išgąsdintas, įvykio pasekmes jaučia iki šiol, nes bijo eiti per gatvę, likti vienas, tapo itin jautrus, dėl Pažeidėjo kaltės sužalojus sūnų ji turėjo pirkti įvairius tepalus, bintus ir kitus medicininius reikmenis, todėl prašomas priteisti žalos dydis nėra per didelis.

4. Atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba su Pažeidėjo skundu sutinka iš dalies, nes jam paskirta didesnė nei maksimali ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, todėl prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir kirti nuobaudą sankcijos ribose.

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nutarimo dalis, kuria administracinė teisena Pažeidėjo atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, neskundžiama, todėl skundą nagrinėjantis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamą nutarimą tik dėl Pažeidėjo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

6.1 Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Pažeidėjas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, bei atlikęs papildomą įrodymų tyrimą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas pažeidėjo kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas priimant sprendimą dėl jo kaltės.

6.2 Pažeidėjas nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad važiuodamas per ties K. g. esančią pėsčiųjų perėją nepajuto partrenkęs N. M., tvirtina, kad jis prieš automobilį nugriuvo ir susižalojo pats, netyčia, skubėdamas pereiti perėją prieš pat jo vairuojamą automobilį. Tačiau tokią jo versija atmetama ir pripažįstama jo gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes faktą, kad N. M. buvo parblokštas būtent Pažeidėjo vairuojamo automobilio ir tokiu būdu sužalotas, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – tiek nukentėjusiojo N. M., tiek su juo kartu ėjusių ir įvykio vietoje buvusių O. Ž., I. J. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai veido ir dešiniojo kelio srityse, galimai padaryti įvykio aplinkybėmis, taip pat R. M. paaiškinime užfiksuoti duomenys apie įvykio aplinkybes, kurias ji sužinojo iš sūnaus, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys apie asmenis mačiusius įvykį ir jų nurodomas aplinkybes ir visi paminėti duomenys patvirtina, kad N. M. buvo sužalotas būtent dėl to, kad jį einantį per pėsčiųjų perėją kliudė apelianto vairuojamas automobilis. Faktas, kad automobilio apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie apgadinimai, apelianto kaltės nepaneigia, nes iš nukentėjusiajam specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų matyti, kad jie nežymūs, todėl automobilio apgadinimai galėjo ir neatsirasti. Tokiu būdu apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl KET pažeidimo, sukėlusio kitam asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7. Apeliantas nesutinka ir su jam inkriminuotos veikos kvalifikavimu, teigia, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ANK, o pagal ATPK nuostatas. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais jo argumentais visiškai sutinka.

7.1 Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK, turi būti spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė.

7.2 Šiuo metu galiojančio ir pažeidėjui inkriminuoto ANK 423 straipsnio 2 dalyje (nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas), kurioje numatyto pažeidimo požymiai atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ( kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) numatyto pažeidimo požymius, sankcijoje numatyta nuobauda griežtesnė nei ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį už tokio pažeidimo padarymą vairuotojams buvo numatytos alternatyvios nuobaudos – arba bauda nuo 144 ir 289 eurų, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų, o šiuo metu galiojančio ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo 150 iki 300 eurų, be to, minimo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kartu su bauda gali būti skiriama ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų.

7.3 Iš nagrinėjamos administracinės bylos matyti, kad pažeidėjui inkriminuota veika padaryta 2016 m. gruodžio 7 d. t.y. galiojant ATPK normos, tuo tarpu protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo apeliantui surašytas 2017 m. kovo 9 d., o skundžiamas nutarimas priimtas 2017 m. kovo 27 d., kuomet jau buvo įsigaliojęs ANK, tačiau apylinkės teismas, pripažindamas Pažeidėją kaltu pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, visiškai nepasisakė dėl galimybės kvalifikuoti apeliantui inkriminuotą veiką pagal pažeidimo padarymo metu galiojančias normas, nors, kaip minėta, pažeidimo padarymo metu dėl jo padaryto pažeidimo buvo numatyta švelnesnė atsakomybė, be to, skundžiamu nutarimu paskirta bauda, kuri žymiai griežtesnė nei maksimali tiek ATPK 127 straipsnio 1 dalies, tiek ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bauda.

7.4 Dėl to skundžiamo nutarimo dalis dėl Pažeidėjo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams naikinama, apelianto veiką perkvalifikuojant pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir skiriama nuobauda šio straipsnio sankcijos ribose, taikant pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK normas.

7.5 Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad Pažeidėjas per savo turimą 5 metų vairavimo stažą ne kartą baustas už KET, daugiausiai už greičio viršijimą, neteistas, pateikė duomenis, kad dirba P., gyvenamą vietą deklaravęs P. r. savivaldybėje. Atsižvelgiama ir į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skiriama ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

8. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu N. M. naudai iš Pažeidėjo taip pat priteista 200 eurų padarytai žalai atlyginti, tačiau nutarime toks sprendimas visiškai nemotyvuotas.

8.1 ATPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu asmeniui padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo, turi teisę kartu spręsti klausimą, kad kaltininkas atlygintų ir turtinį nuostolį. Tačiau teismų praktikoje asmeniui, kuriam skiriama administracinė nuobauda, įpareigojimas atlyginti turtinį nuostolį gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo, dėl civilinės atsakomybės subjekto nekyla jokių abejonių.

8.2 Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad Pažeidėjo administraciniu teisės pažeidimu yra padaryti nuostoliai, tačiau šiuo atveju prašoma atlyginti turtinė žala padaryta eismo įvykiu, valdant transporto priemonę.

8.3 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ( toliau Įstatymas) nustato privalomą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Taigi eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam asmeniui turi atlyginti ne vairuotojas ar transporto priemonės savininkas, o atsakingas draudikas arba tam tikrais atvejais Nacionalinis draudikų biuras.

8.4 Skundą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti duomenys ir apie tai, kad transporto priemonės, kuria Pažeidėjas padarė pažeidimą, valdytojo civilinė atsakomybė nagrinėjamo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filiale (draudimo sutarties NR. (duomenys neskelbtini) , galiojo nuo 2015-12-24 iki 2016-12-24), todėl ši draudimo bendrovė ir turi atlyginti Pažeidėjo, vairavusio transporto priemonę ir jo sukelto eismo įvykio metu tretiesiems asmenims padarytą žalą. Dėl to skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neturėjo teisinio pagrindo spręsti žalos priteisimo iš Pažeidėjo klausimo. Šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas, iškilus ginčui, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka tarp nukentėjusiojo atstovės ir draudimo bendrovės, o Pažeidėjas šiame ginče būtų tik tretysis asmuo.

8.5 Tokiu būdu skundžiamo nutarimo dalis, kuria iš J. O. N. M. naudai priteista 200 eurų žalos atlyginimui, naikinama.

9. Byloje taipogi gautas nukentėjusiojo atstovės R. M. prašymas priteisti jai iš pažeidėjo 200 eurų jos patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 200 eurų.

9.1 Šioje vietoje pažymima, kad ATPK, kurio normos šiuo atveju taikomos nagrinėjant Pažeidėjo skundą, apskritai nebuvo numatytas proceso išlaidų priteisimas iš kaltininko. Be to, šiuo metu galiojančio ANK 666 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

9.2 BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

9.3 Nagrinėjamu atveju byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal Pažeidėjo apeliacinį skundą, kuris iš esmės tenkinamas, todėl proceso išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo principą. Dėl to nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą prašymas priteisti jai iš Pažeidėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą pakeisti:

J. O. veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 220 eurų baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria iš J. O. N. M. priteista 200 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo atstovės prašymą dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.