Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-615/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2-615/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
E. S.
Trečiasis asmuo
A. B., E. G.
Ieškovas
A. B.
Civilinė byla Nr. 2-615/2012Procesinio sprendimo kategorija: 101(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S., trečiųjų asmenų A. B. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarties, kuria teismas sumažino atsakovui bei trečiajam asmeniui E. G. paskirtas baudas, o trečiajam asmeniui A. B. paskirtą baudą paliko galioti, civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams E. S. ir E. S. dėl solidarios santuokinės prievolės, palūkanų, delspinigių ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys – A. B., E. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su skolos, atsiradusios neišmokėjus vekselyje nurodytos pinigų sumos, priteisimu.

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas sumažino bei paliko galioti paskirtas baudas, teisėtumas.

Atsakovas E. S., tretieji asmenys E. G. ir A. B. pateikė teismui prašymą nušalinti teisėją Loretą Lipnickienę nuo civilinės bylos Nr. 2-1541-603/2011 nagrinėjimo dėl jos nusikalstamos veikos, t.y. suklastojus 2011 m. spalio 6 d. nutartį dėl ieškovo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi prašymo nušalinti teisėją L. Lipnickienę nuo civilinės bylos nagrinėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra CPK 65 ir 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas A. B., atsakovas E. S., tretieji asmenys E. G. ir A. B. 2011 m. gruodžio 15 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. nutarčių taip pat prašė nušalinti nuo šio atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimo ir civilinės bylos Nr. 2-1541-603/2011 nagrinėjimo teisėją Loretą Lipnickienę, nušalinamą grįsdami taip pat tuo, kad teisėja Loreta Lipnickienė galimai ėmėsi nusikalstamos veikos, suklastojo 2011 m. spalio 6 d. nutartį (Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo A. B., atsakovo E. S., trečiųjų asmenų E. G. ir A. B. atskirajame skunde ir ieškovo A. B. prašyme atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareikšto nušalinimo teisėjai Loretai Lipnickienei civilinėje byloje Nr. 2-1541-603/2011 netenkino). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad teismas jau buvo pasisakęs dėl pateiktų nušalinimo argumentų pagrįstumo, naujų argumentų nurodyta nebuvo, todėl teismas nepasisakė iš naujo dėl nušalinimo nepagrįstumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju piktnaudžiavimas nušalinimo teise turi tęstinį pobūdį, dėl ko negalima operatyviai išnagrinėti civilinės bylos, kad atsakovas bei tretieji asmenys buvo įspėti, jog už pakartotinius nepagrįstus nušalinimo pareiškimus jiems galės būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, atsakovui E. S. bei trečiajam asmeniui A. B. skyrė 1 000 Lt dydžio baudas, trečiajam asmeniui E. G. 2 000 Lt dydžio baudą.

Šalies argumentai

Atsakovas E. S., tretieji asmenys E. G. ir A. B. pateikė teismui prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo. Nurodė, kad nušalinimą teisėjai Loretai Lipnickienei pareiškė giliu savo įsitikinimu, todėl piktnaudžiavimo šiuo atveju nebuvo ir bauda turi būti panaikinta. Nepanaikinus baudos, prašė ją sumažinti iki minimumo, kadangi jie yra bedarbiai ir neturi turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo tenkino iš dalies. Teismas atsakovui E. S. paskirtą 1 000 Lt baudą sumažino iki 500 Lt, A. B. paskirtą 1 000 Lt baudą paliko nepakeistą, trečiajam asmeniui E. G. paskirtą 2 000 Lt baudą sumažino iki 1 500 Lt. Teismas nurodė, kad tariamą sąžiningą naudojimąsi nušalinimo teise paneigia vėlesni atsakovo bei trečiųjų asmenų veiksmai byloje: atsakovas E. S., tretieji asmenys E. G. ir A. B., teikdami prašymą dėl baudos panaikinimo, tuo pačiu prašymu vėlgi pareiškė nušalinimą Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Artūrui Šumskui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkei Almai Urbanavičienei ir teisėjai Loretai Lipnickienei, kuris buvo netenkintas, be to ieškovas A. B., atsakovas E. S., tretieji asmenys E. G. ir A. B. atskiruoju skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties taip pat reiškė nušalinimą Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Artūrui Šumskui ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkei Almai Urbanavičienei, kuris teismo buvo netenkintas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad, atsakovas E. S., tretieji asmenys E. G. ir A. B. pagrįstai buvo pripažinti piktnaudžiavę procesine nušalinimo teise.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas E. S. yra bedarbis, tačiau disponavo pakankamai dideliu turtu, paskirtą baudą sumažino iki 500 Lt. Kadangi trečiasis asmuo A. B. nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas jam paskirtą 1 000 Lt baudą paliko nepakeistą. Pasisakydamas dėl trečiajam asmeniu E. G. baudos skyrimo, teismas nurodė, kad jai jau buvo paskirta 1 000 Lt dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise šioje byloje. Pabrėžė, kad teismui pateikta jos turto deklaracija, kurioje nurodyta, kad E. G. 2010 m. rugpjūčio 1 d. – 2011 m. liepos 31 d. laikotarpiu neturėjo jokio privalomo registruoti turto ar pajamų, nepaaiškina, kodėl, būdama darbingo amžiaus, ji nedirba ir negauna pajamų. Teismas atkreipė dėmesį, kad E. G. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau ji nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 dalies 4 punkte įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba. Todėl atsižvelgęs į tai, kad 1 000 Lt bauda neužkirto kelio E. G. vėl reikšti nepagrįstus nušalinimus, įvertinęs E. G. turtinę padėtį, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirtą 2 000 Lt baudą teismas sumažino iki 1 500 Lt.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. S., tretieji asmenys A. B. ir E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja A. Urbanavičienė, nusikalstamai tyčia kerštaudama už jai ir teisėjai L. Lipnickienei pareikštus pagrįstus nušalinimus, nepagrįstai nurodė, kad apeliantams baudos buvo paskirtos pagrįstai. Teisėjos veikla yra nusikalstama, nes 2011 m. lapkričio 25 d. teismas negalėjo nagrinėti ieškinio dėl jame esančių trūkumų (neišspręstas žyminio mokesčio klausimas), ką patvirtina ir pati teisėja L. Lipnickienė. Teisėja po 2011 m. lapkričio 25 d. atgaline data (2011 m. spalio 6 d.) surašė nutartį dėl ieškovui nurodymo sumokėti žyminį mokestį iki 2011 m. spalio 20 d., tačiau duomenų apie tokios nutarties išsiuntimą šalims iki 2011 m. spalio 20 d. byloje nėra ir negalėjo būti, nes teisėja suklastojo nutarties priėmimo datą. Dėl minėtų teisėjos veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2) Teisėjai L. Lipnickienė, A. Urbanavičienė ir A. Šumskas bendrininkauja ir daro apeliantams psichologinį spaudimą, nes A. Šumskas kartu su teisėju Z. Birštonu bei kitais 2011 m. kovo 23 d., organizuojant apeliantams, buvo demaskuoti girtaujantys Vilniaus apygardos teismo patalpose.

3) Skundžiamoje nutartyje nurodyti teisėjos A. Urbanavičienės argumentai, kad ji baudą laiko pagrįsta dėl vėlesnių nei 2011 m. lapkričio 25 d. atliktų apeliantų veiksmų, parodo jos žemą kvalifikaciją, suinteresuotumą pakenkti materialiai, patvirtina, kad A. Šumskas daro jai įtaką dėl keršto.

4) Teisėja A. Urbanavičienė nusikalstamai bendrininkavo su ankstesne teisėja A. Tilindiene ir jau daugiau nei 3 m. vilkina šios bylos nagrinėjimą, siekdamos paveikti ankstesnę ieškovę E. G., kuri atsisakė ieškinio ir reikalavimo teisę perdavė ieškovui A. B..

5) Teisėja A. Urbanavičienė, siekdama asmeninės naudos (siekdama išvengti drausminės atsakomybės), nepasisakė dėl to, kad šiuo atveju nebuvo vienos iš sąlygų skirti baudą – pakartotinumo.

6) Teisėjai L. Lipnickienė, A. Urbanavičienė ir A. Šumskas pažeidė teisę į tinkamą procesą ir garantuotą teismą, be to, jie neprotingai ir neadekvačiai reaguoja į pagrįstai reiškiamus nušalinimus dėl etikos normų nesilaikymo, kas dar labiau parodo, kad jais negalima pasitikėti.

7) Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl daryto garso įrašo 2011 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu, kuris akivaizdžiai prieštarauja teisėjų A. Urbanavičienės ir L. Lipnickienės prielaidoms. Teisėjai L. Lipnickienei nenusišalinus ar jos nenušalinus, byla bus išnagrinėta neteisingos sudėties, dėl ko bylos nagrinėjimas bus dar užvilkintas.

8) Teisėja A. Urbanavičienė neteisingai suprato ir išaiškino CPK 95 straipsnio 2 dalį, nes šioje teisės normoje nekalbama apie teisėjo nušalinimo klausimą, kas ir nulėmė neteisingą baudos paskyrimą bei skundžiamos nutarties priėmimą.

9) Teisėja A. Urbanavičienė, įtakojama A. Šumsko, paskyrė maksimalią baudą, t.y. mėnesio pajamų dydžio. Teisėja galėjo apsiriboti įspėjimu dėl galimo bylos vilkinimo, jeigu jis būtų buvęs, tačiau jo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimus dėl baudos panaikinimo, pagrįstai už piktnaudžiavimą procesine teisėjos nušalinimo teise atsakovui E. S. paskirtą 1 000 Lt baudą sumažino iki 500 Lt, trečiajam asmeniui E. G. paskirtą 2 000 Lt baudą sumažino iki 1 500 Lt, o trečiajam asmeniui A. B. paskirtą 1 000 Lt baudą paliko nepakeistą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina nustatyti, ar pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar tokiu procesiniu veiksmu dalyvaujantys byloje asmenys siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti teisėjos nušalinimo pareiškimą padavusiems atsakovui ir tretiesiems asmenims paskirtas baudas.

Pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant nustatyti, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2011). Teismas, nustatęs, kad asmuo procesine teise nušalinti teisėją naudojosi priešingai šios teisės paskirčiai, t. y. ja piktnaudžiauja, privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Nustatęs piktnaudžiavimą procesine teise, teismas turi konstatuoti, kad ši procesinė teisė išvis nėra įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001, 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1212/2001). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam pareiškimo nušalinti teisėją padavimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Jeigu akivaizdžiai nepagrįstą nušalinimo pareiškimą padavė keli asmenys teismas gali kiekvienam iš jų paskirti baudą, įvertinęs kiekvieno iš jų veiksmus procese. Šioje proceso teisės normoje nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise gali skirti teismo (Civilinių bylų skyriaus) primininkas ar jo paskirtas teisėjas, sprendžiantis teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą ir nustatęs visas piktnaudžiavimui šia teise būtinas sąlygas (CPK 69 str. 1, 5 d.). Todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį bauda negali būti skiriama už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise. Tokio išaiškinimo nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-406/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-924/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1212/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovui E. S. paskirtą 1 000 Lt baudą sumažino iki 500 Lt, trečiajam asmeniui E. G. paskirtą 2 000 Lt baudą sumažino iki 1 500 Lt, o trečiajam asmeniu A. B. paskirtą 1 000 Lt baudą paliko nepakeistą (b. l. 110-112). Nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nėra pagrindo.

Ieškinys dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo iš atsakovų paduotas 2009 m. sausio 9 d. (b.l. 1-5). Per daugiau nei trejus metus byla iš esmės neišnagrinėta dėl to, jog joje sistemingai reiškiami bylą nagrinėjančios teisėjos, atskirus procesinius prašymus nagrinėjančio(s) teismo (Civilinių bylų skyriaus pirmininkės) (teisėjų) nušalinimo pareiškimai. Iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dėl ieškovo pakeitimo byloje priėmimo nušalinimo pareiškimus teisėjui (teisėjams) sistemingai reiškė ieškinį padavusi E. G., kuriai Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi jau buvo paskyręs 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą teisėjos nušalinimo teise (šią pirmosios instancijos teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 28 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-1212/2012 paliko nepakeistą). Nušalinimo pareiškimus bylą nagrinėjančiai teisėjai taip pat reiškė ir atsakovas E. S. bei trečiasis asmuo A. B.. Šie pareiškimai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi atmesti kaip nepagrįsti (b. l. 39). Be to, E. G., E. S. bei A. B. buvo pareiškę nušalinimo pareiškimą Civilinių bylų skyriaus pirmininkei nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo dėl E. G. paskirtos baudos nagrinėjimo ir šis pareiškimas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 74-75). Šie asmenys, padavę atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties taip pat prašė nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją L. Lipnickienę nuo šių skundų priėmimo klausimo nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi šio nušalinimo pareiškimo netenkino ir nurodė, kad šioje byloje trečiajam asmeniui E. G. jau skirta bauda už piktnaudžiavimą teisėjos nušalinimo teise ir įspėjo pareiškimą padavusius asmenis, kad už pakartotinius nepagrįstus nušalinimo pareiškimus bus skiriamos baudos (b. l. 83-84). Nepaisant to, atsakovas E. S. bei tretieji asmenys A. B. ir E. G. 2012 m. gruodžio 22 d. padavė teismui dar vieną pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos L. Lipnickienės nušalinimo. Pažymėtina, kad šiame pareiškime, kuriuo taip pat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra nurodyta jokių argumentų dėl teisėjos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, o tik dėstomos su bylos esme susijusios aplinkybės (b. l. 84-86). Esant tokiai procesinei situacijai, kai E. G. jau kartą buvo taikytos sankcijos už sistemingą piktnaudžiavimą teisėjos (teisėjų) nušalinimo teise, tačiau nepaisant to, ji kartu su E. S. bei A. B. po to kelis kartus reiškė nepagrįstus nušalinimo pareiškimus bylą nagrinėjančiai teisėjai ir šie pareiškimai 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, 2011 m. vasario 21 d. nutartimi, 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti, 2011 m. gruodžio 22 d. paduotas šių dalyvaujančių byloje asmenų nemotyvuotas pareiškimas dėl teisėjos L. Lipnickienės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo turi būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ir nesąžiningas procesinis veiksmas, atliktas siekiant užvilkinti iš esmės nepradėtos bylos nagrinėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo E. S. ir trečiųjų asmenų E. G. bei A. B. nušalinimo pareiškimus, turėjo pagrindo juos vertinti kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise, t. y. naudojimąsi nušalinimo teise ne pagal jos paskirtį, o veikiant prieš greitą bylos išsprendimą, kas neatitinka CPK 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Pirmosios instancijos teismas tiek 2011 gruodžio 22 d. nutartyje dėl baudų paskyrimo, tiek ir 2012 m. sausio 18 d nutartyje, kuria iš dalies tenkinti atsakovo E. S. ir E. G. prašymai dėl baudų panaikinimo ir baudos sumažintos, detalizavo, kuo pasireiškia kiekvieno iš šių asmenų veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas, išanalizavo visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai nurodė, kad šių dalyvaujančių byloje asmenų reiškiami teisėjos nušalinimo pareiškimai yra tęstinio pobūdžio. Įvertinęs tai, kad E. S. bei A. B. dar nebuvo skirtos baudos už piktnaudžiavimą procesu, teismas pagrįstai jiems skyrė mažesnes baudas nei trečiajam asmeniui E. G., kuri, kaip minėta, jau buvo bausta tokia nuobauda. Pareiškime dėl baudų panaikinimo E. S., A. B. ir E. G. nurodė įrodymais nepagrįstus argumentus dėl teisėjų neva nusikalstamų veiksmų, atliktų šių asmenų atžvilgiu, 2011 m. spalio 6 d. nutarties suklastojimo, taip pat išdėstė, jų nuomone, teisėjos L. Lipnickienės padarytus proceso teisės pažeidimus – netinkamai vedamas procesas, pažeidinėjamos proceso dalyvių teisės. Pastebėtina, kad prašymą pateikę E. S., A. B. ir E. G. jame dar kartą pareiškė nušalinimą teisėjai L. Lipnickienei nuo bylos nagrinėjimo, o teismo pirmininkui bei baudą skyrusiai Civilinių bylų skyriaus pirmininkei nuo šio prašymo priėmimo klausimo išsprendimo (b. l. 91-92). Toks šių dalyvaujančių byloje asmenų pareikštas dar vienas nušalinimo pareiškimas, nepateikus konkrečių duomenų dėl teisėjų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi dar labiau apsunkino teismo darbą, užvilkino šio klausimo teisingą išsprendimą, nes teismas 2012 m. sausio 17 d. turėjo priimti dar dvi nutartis, kuriomis atmesti akivaizdžiai nepagrįsti pareiškimai dėl teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nušalinimo (b. l. 105-108). Tokie atsakovo E. S. bei trečiųjų asmenų procesiniai prašymai (pareiškimai) tik patvirtina jų veiksmų sistemingą pobūdį, šiuo atveju neteisėtai ir nesąžiningai naudojantis teisėjo nušalinimo institutu, vilkinti bylos nagrinėjimą bei teisingą atskirų procesinių klausimų nagrinėjimą. Toleruoti teisingumo vykdymą ne pagal įstatymus, kurie įgalina teismą šalinti bet kokias kliūtis, trukdančias greitam bylos išsprendimui, o remiantis atsakovo ir trečiųjų asmenų pageidavimais teisinėje valstybėje nėra pagrindo.

Nustatęs piktnaudžiavimą teisėjos nušalinimo teise, kuris pasireiškia sistemingai teikiamais akivaizdžiai nepagrįstais pareiškimais dėl nušalinimo, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo E. S. bei trečiųjų asmenų A. B. bei E. G. pareiškimą dėl baudų panaikinimo, pagrįstai nepanaikino paskirtų baudų. Tuo pačiu teismas E. S. sumažino paskirtą 1 000 Lt baudą iki 500 Lt pastarajam pateikus tik duomenis apie nedarbingumą, bet nepateikus visų reikiamų dokumentų apie turtinę padėtį (nors nutraukus santuoką E. S. teko didelės vertės turtas). Mažinti šiam asmeniui paskirtą baudą dar labiau nėra pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie trečiąjį asmenį E. G.. Teismas pagrįstai nurodė, kad E. G. nepagrindė, dėl kokių priežasčių ji, būdama darbingo amžiaus, nedirba, o antrinės teisinės pagalbos suteikimas jai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą neatleidžia jos nuo procesinės pareigos elgtis sąžiningai. Be to, ji jau buvo bausta už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise anksčiau, tačiau į tai neatsižvelgė ir toliau sistemingai reiškia nušalinimo pareiškimus. Kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, kad trečiajam asmeniui A. B. mažinti paskirtos 1 000 Lt baudos negalima, kadangi jis nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią turtinę padėtį, t. y. neįvykdė rungimosi pareigos (CPK 12, 178 str.).

Apeliantų argumentas, kad teisėjai L. Lipnickienė, A. Urbanavičienė ir A. Šumskas vykdo nusikalstamas veikas ir negali nagrinėti ieškovo bylos bei jo procesinių prašymų joje nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Taip pat nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog byla dėl šių teisėjų, taip pat nuo bylos nagrinėjimo nusišalinusios teisėjos A. Tilindienės veiksmų užtruko nepagrįstai ilgai. Minėta, jog bylos nagrinėjimas užtruko dėl dalyvaujančių byloje asmenų sistemingai reiškiamų akivaizdžiai neteisėtų teisėjos (teisėjų) nušalinimo pareiškimų. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl neteisėto garso įrašo darymo teismo posėdyje, taip pat kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su klausimo dėl baudos skyrimo teisingu išsprendimu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias piktnaudžiavimą procesu ir baudų skyrimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos 2012 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasAudronė JarackaitėEgidijus Žironas