- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e2-13238-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08141-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- S. R., O. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams S. R. ir O. R., dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo S. R. 1380,81 Eur skolos, 2,65 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 21,08 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti solidariai iš atsakovų S. R. ir O. R. 232,38 Eur skolos, 7,26 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Priteisti iš atsakovės O. R. 21,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovams ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (2020-04-17). Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Apie atsiliepimų į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos ir palūkanų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butai, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2003-01-07 priklauso atsakovui S. R. Negyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) nuo 2012-09-18 priklauso atsakovams S. R. ir O. R.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – LRŠŪĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovas konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, į butus, esančius (duomenys neskelbtini) (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Atsakovams taip pat nuo nuosavybės teisės įgijimo momento į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) atsirado pareiga atsikaityti už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą šilumos energiją (LRŠŪĮ 25 str. 1 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2016-10-01 iki 2020-02-29 ir į butus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama šilumos energija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas S. R. nuo 2016-10-01 iki 2020-02-29 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją, todėl susidarė 1380,81 Eur skola. Atsakovas S. R. praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29 paskaičiavo 2,65 Eur delspinigių (vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai būtų padengę ieškovui 232,38 Eur skolą susidariusia laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2020-02-29 už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą šilumos energiją, todėl ieškovas paskaičiavo atsakovams už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29, 7,26 Eur delspinigių (vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo S. R. 1380,81 Eur skolos bei 2,65 Eur delspinigių, taip pat solidariai iš atsakovų S. R. ir O. R. 232,38 Eur skolos bei 7,26 Eur delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo S. R. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1383,46 Eur (1380,81 Eur + 2,65 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo. Taip pat ieškovui iš atsakovų S. R. ir O. R. solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 239,64 Eur (232,38 Eur + 7,26 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 37,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovų. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų: 3,48 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus, 1,68 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašus. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina iš viso 42,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 21,08 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1380,81 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt Eur 81 ct) skolą, 2,65 Eur (du Eur 65 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1383,46 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R., gim. (duomenys neskelbtini), 232,38 Eur (du šimtus trisdešimt du Eur 38 ct) skolą, 7,26 Eur (septynis Eur 26 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 239,64 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R., gim. (duomenys neskelbtini), 42,16 Eur (keturiasdešimt du Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidas, po 21,08 Eur (dvidešimt vieną Eur 8 ct) iš kiekvieno atsakovo, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.