Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2A-647-252/2018 Proceso Nr. 2-08-3-08649-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.1.2.4.1.1.; 2.6.1.6.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Ramunės Čeknienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šilo statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360-589/2017 pagal ieškovės BUAB „Šilo statyba“ ieškinį UAB „Apastata“, trečiajam asmeniui V. J. dėl sandorio iš dalies pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė BUAB „Šilo statyba“ prašė teismo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės sudarytą sandorį dalyje, t.y. 2015 m. liepos 14 d. skolos sumažinimo atsakovei UAB „Apastata“ 4715,09 Eur suma; taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės ieškovei 4715,09 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratorius nustatė, kad ieškovė atsakovei UAB „Apastata“ per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. sumokėjo 9689 Eur, taip visiškai atsiskaitydama su atsakove, nors dėl mokumo jau negalėjo vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams ir turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus kreditorinių reikalavimų, kas atsakovės atveju sudarytų 4974,48 Eur. 3. Teigė, kad ginčijamu skolos sumažinimu atsakovei buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu taip pažeidžiant pastarųjų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.66 straipsnis). Mano, kad yra visos actio Pauliana sąlygos pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį - 4715,09 Eur sumos sumokėjimą, kurį atliko ieškovė atsakovės naudai. 4. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gegužės 31 d. bendrovės turtas sudarė 1 592 392,58 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 822 523,87 Eur, 2015 m. birželio 30 d. bendrovės turtas sudarė 1 705 753,35 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 922 466,49 Eur, todėl konstatuotinas teisinis bendrovės nemokumas. Ekonomine prasme ieškovė jau buvo nemoki 2015 m. kovo mėnesį ir iki bankroto bylos jai iškėlimo, ji neatsiskaitė pagal kreditorių sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai suėjo dar 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, t.y. iki ginčijamo sandorio sudarymo. 5. Teigia, kad skolininkė žinojo apie prastą finansinę savo padėtį, tai, jog turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, tačiau vis vien atsakovei išmokėjo reikšmingą pinigų sumą, kas pagrindžia jos nesąžiningumą. Atsakovė taip pat žinojo ar turėjo žinoti apie tokią situaciją, todėl taip pat negali būti laikoma sąžininga šalimi. 6. Mano, kad ginčijamas mokėjimas negali nebūti pateisinamas verslo logika, nes jį atlikus buvo atsiskaityta su vienu iš kreditorių, esant nepadengtų pradelstų kitų kreditorių reikalavimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš BUAB „Šilo statyba” 1000 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei ir 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Šilo statyba“ ir UAB „Apastata“ 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Apastata“ pardavė pagamintas metalo konstrukcijas, o UAB „Šilo statyba“ įsipareigojo atsiskaityti už jas. UAB „Apastata“ 2015 m. sausio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 32 163,91 Eur sumai, o sausio 28 d. 525,66 Eur sumai. 2015 m. vasario 26 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. RS-15-03 dėl darbų, renovuojant daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo. 9. Teismas nustatė, kad UAB „Šilo statyba“ pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovei sumokėjo 2015 m. balandžio 28 d. - 10 000 Eur, 2015 m. birželio 15 d. – 5 000 Eur, 2015 m. birželio 30 d. – 8 000 Eur, 2015 m. liepos 8 d. - 3 000 Eur, 2015 m. liepos 14 d. - 6 395,15 Eur, o 2015 m. liepos 17 d. šalys pasirašė tarpusavio skolų užskaitos aktą 294,42 Eur sumai. Ieškovei bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi. 10. Teismas konstatavo, kad bendra piniginių reikalavimų suma 2015 m. liepos mėnesį buvo 145 204,47 Eur. UAB „Šilo statyba“ 2015 m. kovo mėnesį 50 proc. turto sudarė 520 496,42 Eur, pradelstos mokėti skolos - 416 398,85 Eur; 2015 m. balandžio mėnesį - UAB „Šilo statyba“ 50 proc. turto sudarė 607,492,58 Eur, o pradelsti mokėjimai – 532 005,88 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos duomenis sprendė, kad negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad 2015 m. kovo mėnesiui UAB „Šilo statyba“ atsiranda bankroto požymių, todėl atsiskaitinėdama su kreditoriais turėjo būti atsižvelgta į visų kreditorių interesus. Juolab, kad pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras terminai ieškovei atsiskaityti su atsakove pasibaigė 2015 m. vasario 15 d. ir kovo 9 d. 11. Teismas sprendė, kad UAB „Šilo statyba“ nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, kadangi atsiskaitinėjo su kreditoriais iki bankroto bylos iškėlimo pagal kreditorių kalendorinio eiliškumo tvarką. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai, kadangi kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai susidarė 2015 m. balandžio - liepos mėnesiais ir šiuo atveju buvo atsiskaityta su vienais seniausių kreditorių. Be to, atsakovė nebuvo vienintelis ar išskirtinis ieškovės kreditorius, kuriam buvo sudarytos palankesnės sąlygos nei kitiems kreditoriams ir atsiskaitymas su atsakove nesukėlė ieškovės nemokumo. 12. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių buvo verslo santykiai ne tik pagal pirkimo pardavimo sutartį, bet ir pagal statybos rangos sutartį. Ieškovė sumokėdama skolą atsakovei pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras veikė siekdama užtikrinti bendrovės komercinės veiklos tęstinumą. Teismas pasisakė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad statybos rangos sutartis nebuvo vykdoma ir kiek statybos rangos sutarties vykdymas, atsiskaitymas pagal šią sutartį turėjo įtakos kitų UAB „Šilo statyba“ kreditorių interesams. 13. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė be atsakovės atsiskaitė su dar 212 kreditorių sprendė, kad šalių nesąžiningumas, kaip viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų šioje situacijoje nėra nustatytas. 14. Kadangi UAB „Šilo statyba“ terminas sandorių patikrinimui buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 17 d., ieškinys teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 18 d., t.y. praleidus vieną dieną, todėl atsižvelgęs į ieškinio surašymo datą (2016 m. lapkričio 16 d.), tai, kad jis surašytas kitame nei apylinkės teismo buveinė mieste, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog bankroto administratorius vienerių metų termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nepraleido. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Šilo statyba“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės sudarytą sandorį (dalyje) 2015 m. liepos 14 d. skolos sumažinimą atsakovei 4 715,09 Eur suma ir taikyti restituciją. T.y. priteisti iš atsakovės ieškovei 4 715,09 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. 16. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra visų actio Pauliana ieškinio sąlygų. Apeliantės vertinimu, ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 17 d. visiškai atsiskaitė su atsakove, nors dėl nemokumo nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentų kreditorių reikalavimų. Ginčo atsiskaitymo laiku kiti kreditoriai turėjo galiojančius pradelstus reikalavimus. Mano, kad teismas nevertino ieškovės finansinės padėties ginčui aktualiu laikotarpiu ir nepagrįstai sprendė, kad 2015 m. kovo mėnesį nėra požymių apie sudėtingą ieškovės finansinę būklę, nes vykdytinų reikalavimų atsiranda jau 2015 m. vasario mėnesį. 17. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčo sandorio sudarymo metu 2015 m. liepos 14 d. ieškovė buvo neatsikaičiusi su kreditoriais pagal sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai suėjo dar 2014 m. gruodžio mėnesį. Tokiu būdu atsiskaičius su atsakove 100 procentų jai buvo suteikta išskirtinė padėtis kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai suėjo anksčiau arba vienodai su atsakove, atžvilgiu. Apeliantė mano, kad tokia situacija įrodo kreditorių lygiateisiškumo principo ir kreditorių interesų pažeidimą. 18. Apeliantės įsitikinimu, skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio ir tokie veiksmai negali būti pateisinami verslo logika. Atsakovė, gaudama visišką atsiskaitymą, buvo nesąžininga, ji žinojo apie sunkią ieškovės padėtį, nes kreipėsi su pretenzijomis į ieškovę. Be to, atsakovė yra verslininkė, kvalifikuotas teisinio santykio subjektas, todėl privalėjo domėtis ieškovės finansine padėtimi, ypač kai buvo vėluojama atsiskaityti. 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Apastata“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 20. Nurodo, kad nenustatyta, jog ginčo mokėjimas lėmė ieškovės nemokumą, o atsakovei buvo suteiktos išskirtinės sąlygos lyginant su kitais kreditoriais. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2015 m sausio 1 d. iki spalio 1 d. ieškovė pilnai atsiskaitė su 67 kreditoriais, ir lyginant su kitiems kreditoriams išmokėtomis sumomis atsakovei sumokėta suma nėra didelė. 21. Nesutinka su ieškovės pozicija dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo ginčo situacijoje. Šalių nesąžiningumas nenustatytas. Ginčo mokėjimų privalomumas kilo iš CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų ir dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis su ženklia sutarties kaina. Tokiu būdu buvo siekiama išsaugoti verslo santykius, kas atitinka verslo logiką. Viešai prieinamų duomenų apie ieškovės finansines problemas nebuvo, o kasmėnesiniai ieškovės balansai atsakovei nebuvo neprieinami. Apeliantės motyvai dalyje dėl privalėjimo žinoti apie 2015 m. viduryje atsirandantį ieškovės nemokumą neatitinka protingumo reikalavimų. 22. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės ginčijamu 2015 m. liepos 14 d. mokėjimu atsakovei išmokėta 6395,15 Eur, todėl tik šio pavedimo sumai gali būti taikomas ieškovės nurodomas 51,33864 procentų koeficientas ir tokiu būdu gali būti ginčijama tik 3283,18 Eur sumai. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 23. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas. 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šilo statyba“ su atsakove UAB „Apastata“ 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarė metalo konstrukcijų pirkimo - pardavimo sutartį. 2015 m. sausio 6 d. UAB „Apastata“ išrašė pirkėjai UAB „Šilo statyba” PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 32 163,91 Eur sumai; 2015 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) 525,66 Eur sumai. 2015 m. vasario 26 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kurios kaina yra 308 873,38 Eur su PVM. Ieškovė pagal 2015 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo atsakovei 2015 m. balandžio 28 d. 10 000 Eur, birželio 15 d. - 5000 Eur, birželio 30 d. - 8000 Eur, 2015 m. liepos 8 d. - 3000 Eur, liepos 14 d. - 6395,15 Eur, o liepos 17 d. šalys pasirašė tarpusavio skolų užskaitos aktą 294,42 Eur sumai. 26. Ginčo dėl nutarties 25 punkte nustatytų faktinių aplinkybių tarp šalių nėra. 27. Apeliantė ginčija ieškovės skolos atsakovei sumažinimą 4715,09 Eur suma, mokėjimu atliktu laikotarpiu, kai apeliantės vertinimu, ieškovė buvo nemoki, dėl nepagrįstos pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių (CK 6.930¹ straipsnis) ir pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus dėl ko ginčo sandoris negalioja CK 6.66 straipsnio pagrindu. 28. Apeliantė nurodo, kad ieškovė su atsakove galėjo atsiskaityti neviršydama 51,33864 procentų skolos sumos. Tokia galimo atsiskaitymo procentinė išraiška yra grindžiama tuo, kad dėl ieškovės nemokumo jos turimų lėšų pakako patenkinti tik tokią dalį kreditorinių reikalavimų. 29. CK 6.930¹ straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymų pagal tos pačios eilės reikalavimus tvarką reglamentuoja to paties straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendoriniu eiliškumo tvarka. 30. Bylos duomenimis UAB „Šilo statyba“ pripažinta nemokia ir jai bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi. Ieškovė su atsakove galutinai atsiskaitė mokėjimais, atliktais 2015 m. liepos 8, 14 ir 17 dienomis, išmokėdama 9689,57 Eur, kai apeliantės vertinimu ji galėjo atsiskaityti ne didesne nei 4974,48 Eur suma (9689,57x51,33864 proc.). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (LAT 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Iš šio kasacinio teismo išaiškinimo seka, kad nagrinėjamoje situacijoje apeliantės nurodoma ieškovės galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais vienoda procentine išraiška yra neaktuali. 31. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad ankstesnius nei atsakovė reikalavimus ieškovei turėjo IĮ „Plieninė sklendė“ (2290,37 Eur arba 3011,53 Eur sumai, priklausomai nuo to, ar iš šios įmonės, ar iš atsakovės 2015 m. vasario mėnesį ieškovė gavo mokėjimo dokumentą (-us) anksčiau), galimai UAB „Formus“ (233,54 Eur), UAB „Kriautė“ (669,53 Eur), UAB „Prejolė“ (75,65 Eur), UAB „Sauriltė“ (64,34 Eur), UAB „Tima“ (1015,10 Eur sumai, taip pat priklausomai nuo to, iš šios/šių įmonių ar iš atsakovės 2015 m. vasario mėnesį, UAB „Šilo statyba“ gavo mokėjimo dokumentus anksčiau). Tačiau šioje situacijoje yra reikšminga tai, kad ieškinį reiškė ne virš nurodytos ieškovės kreditorės, kurios, kaip apeliantė tvirtina turėjo ankstesnius reikalavimus ieškovei nei kita kreditorė - atsakovė, bet pati skolininkė - ieškovė UAB „Šilo statyba“. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad skirtingai nei vertina apeliantė pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsiskaitant su UAB „Apastata“, kaip viena iš seniausių kreditorių, kai ieškovė su atsakove pagal sąskaitas faktūras turėjo pareigą atsiskaityti iki 2015 m. vasario 15 d. ir kovo 9 d., buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnio 2 dalimi reglamentuojamas atsiskaitymo pagal tos pačios eilės reikalavimus eiliškumas. 32. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ginčo atveju nėra visų actio Pauliana ieškinio tenkinimui sąlygų. 33. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (LAT 2016 m. kovo 25 d. nutartis Nr. E3K-3-169-378/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-695/2017 ir kt.). 34. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant nutarties 33 punkte aptartų sąlygų visumai. Kadangi actio Pauliana institutas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu ir suteikia teisę asmeniui (kreditoriui), kuris nėra sandorio šalimi, ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius. Teismai, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą ir tik nustatę visas išvardintas būtinąsias sąlygas tokio reikalavimo patenkinimui, sandorį gali pripažinti negaliojančiu. Bet kurios vienos iš šių sąlygų nenustatymas nelemia sandorio negaliojimo (net ir esant nustatytoms kitoms sąlygoms) actio Pauliana pagrindu. Įrodinėjimo pareiga pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą, tenka asmeniui, inicijuojančiam tokį ginčą (LAT 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). 35. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo atveju nėra visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, o konkrečiau, teismas nenustatė kitų kreditorių teisių pažeidimo ginčijamų sandorių sudarymu; aplinkybės, kad skolininkė UAB „Šilo statyba“ neturėjo prievolės sudaryti ginčijamo sandorio bei skolininkės ir kreditorės nesąžiningumo jį sudarant. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama tik dėl tų sąlygų, kurios buvo pripažintos nenustatytomis, todėl teisėjų kolegija kitų sandorio negaliojimo šiuo pagrindu sąlygų nevertina. 36. Iš ieškovės pateiktos „Lentelės dėl proporcijų, jeigu būtų atsiskaityta su kreditoriais vienodomis sąlygomis“ matyti, kad iš 252 kreditorių, ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu atsiskaitinėjo net su 212 kreditorių, iš jų su 67 buvo atsiskaityta visiškai. Taigi, atsakovė nebuvo vienintelis ir išskirtinis kreditorius su kuriuo ieškovė atsiskaitė pilna apimtimi, o ir atsiskaitymo suma nebuvo pati didžiausia. Teismui pateikti duomenys apie ieškovės turto ir pradelstų mokėjimų santykio pokyčius 2015 metais iki bankroto bylos iškėlimo, neleidžia spręsti, kad būtent atsiskaitymas su atsakove sukėlė ieškovės nemokumą dėl ko atsižvelgus ir į nutarties 31 punkte išdėstytus motyvus, pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog tokiu atsiskaitymu nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai. 37. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad tarp šalių buvo sudaryta ne tik metalo konstrukcijų pirkimo - pardavimo sutartis, bet ir statybos rangos sutartis dėl darbų, renovuojant daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), atlikimo, kuriai buvo susitarta dėl žymiai ženklesnės darbų atlikimo kainos nei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, sprendė, kad skolos sumokėjimas pagal šiuos finansinius dokumentus, rodo, kad ieškovė veikė siekdama užtikrinti bendrovės komercinės veiklos tęstinumą, kas atitinka ekonominės logikos ir protingo asmens, veikiančio bendrovės kreditorių interesais, kriterijus. Teismas vertino, kad jei nebūtų tinkamai ir laiku atsiskaityta pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tai būtų apsunkintas šalių bendradarbiavimas vykdant statybos rangos sutartis. 38. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, kad atsakovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose detaliai aptariami šalių verslo santykiai, įskaitant sudarytus sandorius ir jų vykdymo eigą, patvirtina, kad privalėjimas sudaryti ginčo sandorį – atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras ir pasirašyti tarpusavio skolų užskaitos aktą buvo sąlygoti ieškovės siekiu išsaugoti verslo santykius su atsakove, kad būtų galima vykdyti statybos rangos sutartį. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad statybos rangos bei projektavimo paslaugų sutarties ir šios sutarties vykdymo tęstinumas, atsižvelgiant į sandorio kainą pagal elementarią verslo logiką, turėjo būti ieškovės prioritetas, todėl pagrindo išvadai, kad tokioje situacijoje ieškovė neturėjo prievolės atlikti ginčijamą mokėjimą tokia apimtimi, kokia atliko, nėra. Kolegijos vertinimu, ginčijamo mokėjimo atlikimas atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tuo metu buvusiomis aplinkybėmis, o taip pat ir tarp šalių buvusia verslo praktika, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo pareigos atlikti tokio mokėjimo ar tokiu būdu elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu. 39. Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir kreditoriaus nesąžiningumas. Aptariamos teisės normos taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (LAT 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. 40. Kadangi byloje nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių pagal CK 6.67 straipsnį atsakovės nesąžiningumas yra preziumuojamas, įrodyti atsakovės nesąžiningumą turi ieškovė. Ieškovės bankroto administratorius atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, kad atsakovės elgesys rodo, kad atsakovė žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį prieš ginčijamą 2015 m. liepos 14 d. atsiskaitymą, kadangi ieškovė buvo susidūrusi su akivaizdžiais nuolatiniais finansiniais sunkumais ir nemokėjo eilei kreditorių, įskaitant atsakovei, o pastaroji kreipėsi su pretenzijomis, kuriose nurodė, kad vėluojama atsiskaityti pagal sąskaitas faktūras. 41. Kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ieškovės UAB „Šilo statyba“ atsiskaitymas ne tik su atsakove, bet dar su 212 kreditoriais, paneigia ieškovės nesąžiningumą. Pasisakant atsakovės sąžiningumo/nesąžiningumo aspektu šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ginčo šalis siejo teisiniai santykiai ne tik pirkimo – pardavimo sutarties, bet ir statybos rangos sutarties pagrindais. Kaip minėta 2015 m. vasario 26 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kurios kaina buvo net 308 873,38 Eur su PVM. Į bylą pateiktas UAB „Apastata“ 2015 m. birželio 10 d. raštas patvirtina, kad atsakovė ieškovę informavo, kad vienas statybos rangos sutarties objektų – projektavimo darbai atliekami atsiliekant nuo suderinto grafiko, o statybos darbai kurie jau turėjo vykti apskritai nevyksta. Darbų užsakovė UAB „Apastata“ rašte pažymėjo, kad darbai už 88 134,99 Eur pagal grafiką turi būti atlikti ir užaktuoti jau birželio mėnesio pabaigoje. Todėl pareikalavo pateikti iki 2015 m. birželio 11 d. 12 val. smulkų visos sutarties atliekamų darbų finansinį grafiką bei informavo ieškovę, kad bus svarstomas sutarties įvykdymo laidavimo rašto panaudojimo galimybė. Iš byloje esančio UAB „Šilo statyba“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo matyti, kad ieškovė tik tuomet, t.y. po ginčo mokėjimo informavo atsakovę apie pradėtą bankroto bylos iškėlimo procedūrą, UAB „Šilo statyba“ ir įmonės turto bei piniginių lėšų areštą, dėl ko ieškovė nurodė nebegalinti vykdyti savo sutartinį įsipareigojimų atsakovei. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo ieškovę apie statybos rangos sutarties nutraukimą ir pareikalavo perduoti visą su sutarties objektu susijusią dokumentaciją ir tinkamai atliktus darbus. Tos pačios dienos raštu atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimo pasekmes – delspinigių iki sutarties nutraukimo išskaičiavimą iš UAB „Šilo statyba“ mokėtinų sumų. Ieškovė, kasaciniam teismui 2018 m. liepos 19 d. nutartimi panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2018 m. spalio 16 d. pranešimu informavo teismą, kad ieškovės bankroto administratorei nepavyko rasti kokių nors dokumentų, kuriais ieškovė būtų reagavusi į atsakovės UAB „Apastata“ 2015 m. birželio 10 d. raštą „Dėl subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo“. Ši aplinkybė patvirtina, kad duomenų, jog ieškovė teikė atsakovei informaciją apie jos sunkią finansinę padėtį ar, kad atsakovė turėjo objektyviai numanyti esant tokią situaciją, byloje nėra nustatyta. Ieškovė įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą ginčo sandorio sudarymo metu, šios aplinkybės jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. 42. UAB „Šilo statyba“ 2015 m. birželio 9 d. atsakovei atsiųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos“ nepatvirtina ieškovės prastos finansinės padėties, o jame tiesiog nurodoma, kad pati ieškovė turi skolininkų dėl kurių kreipėsi į teismą ir nepriklausomai nuo teismo sprendimo ji įsipareigojo įsiskolinimus padengti nurodydama konkrečius terminus, t.y. iki 2015 m. birželio 15 d. – 5000 Eur, iki liepos 31 d. – 7000 Eur, iki rugpjūčio 30 d. – 10 689,57 Eur. Tai, kad atsakovės toks skolų padengimo pagal PVM sąskaitas - faktūras, kurių terminai jau buvo pasibaigę (vėluojama atsiskaityti atitinkamai 115 dienų ir 92 dienas), nurodė nesutinkanti laukti, negali būti vertinamas kaip šalies nesąžiningumas. 43. Kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, kad atsakovė, kaip verslininkas, kvalifikuotas teisinio santykio subjektas, objektyviai turėjo galimybę atsiskaitymų su ja metu įvertinti ne tik viešus duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, bet turėti tokių su ieškovės finansine padėtimi susijusių duomenų, kurie būtų patvirtinę, kad atsiskaitymas su atsakove turės įtakos atsiskaitant su kitais kreditoriais ar įmonės nemokumui. Ieškovės akcentuojama galimo atsiskaitymo procentinė išraiška galėjo būti apskaičiuota tik turint išsamius ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis, kurių turinys negalėjo būti žinomas atsakovei. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovės finansine padėtimi, gavusi mokėjimus iš UAB „Šilo statyba“ ir pasirašiusi skolų įskaitymo aktą, juolab, kad šalys tęsė bendradarbiavimą pagal kitą sutartį, kurios vertė yra ženkliai didesnė nei ieškovės atsiskaitymas ir vykdydama sutartį ieškovė neinformavo atsakovės apie savo finansines problemas iki pat kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 44. Reikalauti, kad kreditorius atgaudamas įsiskolinimą iš skolininko analizuotų tokio atsiskaitymo įtaką skolininko mokumo pokyčiams ir jo galimų kreditorių interesams, kai tas pats skolininkas tuo pačiu laikotarpiu atsiskaito su dalimi (212 iš 252) savo kreditorių, kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo ir racionalumo kriterijų. 45. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti šio instituto teisinius padarinius galima tik virš aptartų sąlygų visetui, nenustačius bent vienos CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai. 46. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. 47. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės BUAB „Šilo statyba“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 680 Eur už kasacinio skundo parengimą. Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas pilnai priteisia iš apeliantės (CPK 93 ir 98 straipsniai). Kasacinis teismas turėjo 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš apeliantės. Apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, jos bankroto procedūras vykdo bankroto administratorius, kurio prašymu yra patvirtintos administravimo išlaidos ir būtent jis sprendžia dėl ieškinių reiškimo, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš BUAB „Šilo statyba“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ skirtų administravimo išlaidų 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) atsakovės UAB „Apastata“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei 5,80 Eur (penkis eurus ir 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai Ramunė Čeknienė Margarita Dzelzienė Nijolė Danguolė Smetonienė