Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį. Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, jog būtent ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį. Todėl ieškovės reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas nustatė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl pačios užsakovės (atsakovės) veiksmų, nes atsakovė nuo 2013 m. sausio 13 d. sustabdė sutarties darbų vykdymą. Ieškovė po darbų sustabdymo 1,5 metų dar laukė, kad atsakovė atnaujintų Sutarties vykdymą. Taigi atsakovės nurodomos aplinkybės – vien Sutarties įvykdymo termino praleidimo aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl ieškovės kaltės.

Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog ji turėjo teisę nutraukti Sutartį pagal Sutarties 13.1.3 punktą, nes ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju tai negali būti pagrindas Sutarties nutraukimui, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas ieškovei niekaip neįtakojo Sutarties vykdymo. Ieškovė ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo tęsė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei, nes vykdė kitą šalių sudarytą rangos sutartį, dalyvavo visuose Gamybiniuose pasitarimuose ir kt. Sutarties nutraukimas šiuo pagrindu būtų pateisinamas tik tuo atveju, jeigu iškėlus restruktūrizavimo bylą ieškovė nebūtų pajėgi toliau vykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju taip neatsitiko.

Nuo 2013 m. sausio mėnesio buvo sustabdyti darbai, nes buvo būtina atlikti archeologinius tyrimus. Archeologinius tyrimus užsakė pati atsakovė, o 2013 m. sausio 13 d. Gamybinio pasitarimo metu nuspręsta, kad atsakovė informuos ieškovą dėl II etapo inžinerinių tinklų įrengimo darbų vykdymo, atsižvelgiant į archeologinius tyrimus. Archeologiniai tyrimai pradėti tik po 5 mėnesių, nors darbai buvo sustabdyti dar sausio mėnesį, t.y. tiek laiko ieškovė negalėjo vykdyti darbų.

2013 m. rugpjūčio 28 d. gamybinio pasitarimo protokole Nr. 51 3.7 d. buvo užfiksuota, kad atsakovė iki 2013 m. rugsėjo 4 d. turėjo pateikti ieškovei parašais patvirtintą druskų sandėlio (objekto) projektą. 2013 m. rugsėjo 18 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 54 3.11 d. nurodoma, kad reikalinga slėginės siurblinės vietos archeologinių tyrimų medžiaga su nurodytomis altitudėmis, kurią atsakovas įsipareigojo pateikti iki 2013 m. rugsėjo 25 d.; 2013 m. spalio 2 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 56 3.9 d. nurodoma, kad reikalinga slėginės siurblinės vietos archeologinių tyrimų medžiaga su nurodytomis altitudėmis ir 3.16 d. - skubiai reikalingas atsakymas dėl archeologinių tyrimų druskų sandėlyje. Tačiau atsakovė ieškovei minėtos medžiagos taip ir nepateikė.

Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė visų darbų nustatytu terminu negalėjo atlikti ne dėl savo kaltės: juos sustabdė atsakovė dėl archeologinių tyrinėjimų, o vėliau ieškovei neperdavė reikalingų duomenų, kad darbai būtų tęsiami. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovės neveikimo.

Atsakovė UAB „Danės gildija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės RUAB „Pastatų statyba“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prijungti prie bylos pateikiamą įrodymą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovė niekada nestabdė darbų vykdymo ir niekaip kitaip neribojo ieškovės galimybių vykdyti Sutartį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų darbų sustabdymą objekte. Nei viename byloje esančiame rašytiniame įrodyme nėra kalbama apie darbų sustabdymą. Todėl nėra aišku, pagal kokius duomenis teismas nustatė darbų sustabdymo faktą ir datą. Teismas tariamo darbų sustabdymo pagrindo sprendime neidentifikavo, todėl teismo išvados yra deklaratyvios ir nepagrįstos.Byloje nėra nei vieno dokumento, kuris būtų sudarytas 2013 m. sausio 13 d., t.y. tą dieną, kurią teismas pripažino, jog buvo sustabdytas darbų vykdymas. Pirmasis byloje esantis gamybinio pasitarimo protokolas yra sudarytas 2013 m. sausio 16 d. Jame apie darbų sustabdymą nėra kalbama, o tik nurodoma, kad užsakovas informuos rangovą dėl II etapo lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbų vykdymo, atsižvelgiant į reikalingus atlikti archeologinius tyrimus. Tik ieškovės procesiniuose dokumentuose yra nurodyta 2013 m. sausio 13 d. data, tačiau ji nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Tai patvirtina, kad teismas sprendimą priėmė iš esmės tik atkartodamas ieškovės nurodytus samprotavimus.Rangos darbai faktiškai niekada nebuvo stabdomi ar sustabdyti, byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti priešingas aplinkybes. Nors ir buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, tačiau dėl jų darbai nebuvo stabdomi, o buvo vykdomi lygiagrečiai. Jei tam tikrose objekto dalyse (zonose) rangos darbai būdavo laikinai nevykdomi dėl archeologinių tyrimų, ieškovė ar kiti darbus vykdę rangovai turėjo galimybę (ir ja faktiškai naudodavosi) darbus vykdyti kitose objekte dalyse (zonose). Teismas, cituodamas 2013 m. gegužės 8 d. gamybinio pasitarimo protokolą, prieštarauja savo paties anksčiau padarytoms išvadoms dėl darbų visiško sustabdymo, nes šiame protokole nurodoma apie darbų organizavimą (derinimą) su vykdomais archeologiniais tyrimais (t.y. darbų ir tyrimų vykdymą vienu metu), tačiau ne apie darbų sustabdymą. Nei 2013 m. gegužės 8 d., nei kituose gamybinių pasitarimų protokoluose nėra kalbama apie darbų sustabdymą, juo labiau penkių mėnesių laikotarpiui. Atsakovė iš ieškovės per visą teismo nurodomą pusantrų metų laikotarpį negavo nei vienos pretenzijos ar reikalavimo atnaujinti darbų vykdymą. Tai tik patvirtina akivaizdų sprendimo nepagrįstumą.Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo. Tik po Sutarties nutraukimo ir reikalavimo sumokėti Sutartyje numatyto dydžio baudą, ieškovė pradėjo reikšti samprotavimus dėl tariamai netinkamo atsakovės Sutarties vykdymo. Ieškinys buvo pareikštas praėjus septyniems su puse mėnesio nuo Sutarties nutraukimo. O reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pareikštas tik dubliku, t.y. praėjus 10 mėnesių nuo Sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad ieškovė siekia išvengti atsakomybės dėl savo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų.Atsakovė teikia apeliacinės instancijos teismui papildomą įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1373-807/2016, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Valdjusta“ ieškinį atsakovei UAB „Sorentus projektai“, tretiesiems asmenims UAB „Inreal valdymas“, UAB „Danės gildija“ ir RUAB „Pastatų statyba“ dėl 11 008,76 Eur nuostolių priteisimo, 2016 m. rugpjūčio 24 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, kuriame užfiksuoti liudytojo A. S. parodymai, patvirtinantys, jog visi archeologai vykdė tyrimo („kasinėjimo“) darbus Objekte, tačiau tyrimai buvo atliekami vykdant darbaus, jų nestabdant, lygiagrečiai su statybos rangos darbais, kuriuos vykdė ieškovė ir jos subrangovai.Teismas nepagrįstai taikė CK 6.206 straipsnio nuostatas, kadangi jų taikymui nėra faktinio pagrindo, nes neegzistavo jokie netinkami atsakovės veiksmai ar neveikimas, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Todėl teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovės neveikimo yra visiškai nepagrįsta ir atmestina. Byloje esantys duomenys ir pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad darbai pagal Sutartį nebuvo atlikti išimtinai dėl ieškovė kaltės, todėl atsakovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį.Pagal Sutarties 13.1.1 punktą atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu ieškovė nepradeda laiku vykdyti darbų arba atlieka darbus taip lėtai, kad juos užbaigti numatytais terminais pasidaro aiškiai negalima. Akivaizdu, kad vėlavimas vykdyti darbus pagal Sutartyje patvirtintą darbų vykdymo grafiką, kiekvienu atveju yra pagrindas konstatuoti Sutarties pažeidimą. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nesilaikė Sutartimi šalių suderinto darbų vykdymo grafiko, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, Todėl atsakovė padarė išvadą, kad ieškovė negalės laiku ir tinkamai užbaigti Sutarties vykdymo. Akivaizdu, jog egzistavo Sutarties 13.1.1 punkte numatytas sutarties vienašališko nutraukimo pagrindas. Pagal Sutarties 13.1.3 punktą atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu ieškovei iškeliama bankroto byla ar pradedamos restruktūrizacijos procedūros arba ieškovė nepajėgia vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir, atsakovei pareikalavus, nepateikia patikimų įrodymų dėl įmanomo šių įsipareigojimų vykdymo ateityje. Vien restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas per se yra pakankamas pagrindas sutarčiai vienašališkai nutraukti. Tai, kad įsipareigojimų pagal sutartį tolesnis vykdymas yra numatytas ieškovės restruktūrizavimo plane, neturi ir negali turėti absoliučiai jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl Sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo. Akivaizdu, kad atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį.Sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai apibrėžti savo teisių ir įsipareigojimų apimtis. Ieškovė sutiko su Sutarties sąlygomis, niekada jų neginčijo, todėl neturi pagrindo teigti, kad Sutarties nutraukimas sutartyje tiesiogiai numatytu pagrindu (13.1.3 punktas) yra netinkamas ar neteisėtas. Tai, kad ieškovė, nenuginčijusi Sutarties 13.1.3 punkto nuostatų, pateikia samprotavimus dėl šio punkto netaikymo, akivaizdžiai patvirtina, kad visi aptariami ieškovės argumentai tėra jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti sutartinės atsakomybės dėl netinkamo Sutarties vykdymo, lėmusio jos nutraukimą.Teismo sprendime nurodytuose gamybinių pasitarimų protokoluose minimi dokumentai turi būti pateikti ne ieškovei, o UAB „Sorentus projektai“. Atsakovė su UAB „Sorentus projektai“ buvo taip pat sudariusi ir tiesiogines sutartis dėl darbų vykdymo. Todėl nurodomi protokolai apskritai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču. UAB „Sorentus projektai“ šioje civilinėje byloje nedalyvavo (nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu), jos atstovai bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti kaip liudytojai, todėl keltinas klausimas, kokiu pagrindu teismas galėjo konstatuoti atsakovę nevykdžius kokių nors Sutartyje numatytų įsipareigojimų. Sprendime nėra atskleista, kokią įtaką atsakovės įsipareigojimams pagal Sutartį turi tam tikrų dokumentų pateikimas ar nepateikimas UAB „Sorentus projektai“, kai minėta Sutartis sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės.Atsakovė teisėtai nutraukė sutartį, todėl apskritai neegzistuoja pagrindas spręsti dėl sutartinių netesybų priteisimo iš Atsakovo. Tačiau net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas motyvuotu sprendimu konstatuotų, kad toks pagrindas yra, pabrėžtina, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino reikalavimo dėl netesybų priteisimo pagrįstumo ir proporcingumo, nukrypo nuo teismų praktikos. Nors CK nuostatos ir kasacinio teismo praktika nustato visą eilę kriterijų, kuriuos teismas, nagrinėjantis reikalavimą dėl netesybų priteisimo, privalo įvertinti prieš priimdamas sprendimą dėl priteisiamų netesybų dydžio, skundžiamame sprendime teismas nei vieno iš šių kriterijų nevertino ir nenagrinėjo. Teismas neįvertino, jog reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad atmestinas reikalavimas dėl sutartinių netesybų priteisimo, atmestinas ir išvestinio pobūdžio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad 2012 m. gruodžio 5 d. generalinė statybos rangos sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės, ir priteisti iš atsakovės 57.924,00 Eur dydžio baudą bei 8,3 proc. dydžio procesines palūkanas. Tuo tarpu dubliku ieškovė pareiškė papildomą reikalavimą pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė tinkamai, CPK nustatyta tvarka bei forma, nesuformulavo ieškinio reikalavimų, ir vien dėl to netenkinti reikalavimo pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti.Ieškovė niekuomet neginčijo 2015 m. vasario 13 d. pranešimo, kuriuo atsakovė nutraukė Sutartį ir Sutarties nutraukimo fakto teisme. Tai patvirtina ieškovės pareikštų reikalavimų dirbtinumą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė, reaguodama į atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, dublike pareiškė papildomą reikalavimą. Tai, kad ieškovė savo poziciją bei reikalavimus byloje reiškia juos adaptuodamas prie atsakovės byloje pareikštos pozicijos, tik patvirtina, jog pati ieškovė tikros pozicijos byloje nagrinėjamo ginčo atveju neturi, o tik dirbtinai siekia pareikšti reikalavimus atsakovei ir juos naudoti kaip spaudimą atsakovei, šalims sprendžiant tiesiogiai su šia byla nesusijusius klausimus. Teismas privalėjo įvertinti tokį ieškovės procesinį elgesį ir priimtame procesiniame sprendime dėl jo pasisakyti bei konstatuoti ieškovės pozicijos dirbtinumą.Naujo reikalavimo formavimas dublike yra ydingas ir neatitinka CPK nuostatų, kurios nesuteikia teisės ieškovui dublike patikslinti ar papildyti ieškinio reikalavimus. Analogiškai, CPK nenumato atsakovui teisės atsiliepimu į ieškinį tuo pačiu pareikšti priešieškinio reikalavimų. Tam CPK numato būtinybę teikti atskirą procesinį dokumentą. Atsakovė neginčija ieškovės procesinės teisės pasirengimo stadijoje tikslinti savo ieškinio reikalavimus, tačiau pabrėžia, kad tai turėjo būti atliekama laikantis CPK nustatytų taisyklių, t.y. teikiant atskirą procesinį dokumentą ir užtikrinant, kad naujiems reikalavimams bus taikomos ieškinio priėmimą reglamentuojančios CPK nuostatos, taip pat bus užtikrinta atsakovo teisė tinkamai atsikirsti į pareikštą naują reikalavimą.Ieškovė RUAB „Pastatų statyba“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Rangos sutarties 5.2.1 punkte buvo nustatyta, kad užsakovas (atsakovė) turi teisę duoti pagrįstus ir teisės aktams neprieštaraujančius raštiškus nurodymus Generaliniam rangovui dėl šios Sutarties sąlygų vykdymo, kuriuos šis privalo vykdyti. Raštiškiems nurodymams prilyginami įrašai statybos darbų žurnale, Statybinių susirinkimų protokoluose ir kituose Sutarties dokumentuose. Pažymėtina, jog 2013 m. sausio 16 d. gamybinio pasitarimo metu buvo sustabdyti ieškovės vykdomi darbai, nes buvo būtina atlikti privalomus archeologinius tyrimus. 2013 m. sausio 16 d. Gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 22 skiltyje „Pastabos“ 3.14 punkte būtent ir buvo pažymėta, kad „Užsakovas informuos Rangovą dėl II etapo inžinerinių tinklų įrengimo darbų vykdymo atsižvelgiant į archeologinius tyrimus“.Vien tai, jog ieškovė ir teismas suklydo, vietoj sausio 16 d. nurodydami sausio 13 d., ginčo esmės nekeičia, nes žemės sklypo dalis, kuriame turėjo būti atliekami inžinerinių tinklų tiesimo darbai, pakliuvo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną. Todėl bet kokiems žemės sklypo kasimo darbams atlikti buvo reikalingi archeologiniai tyrimai. Kitų į bylą pateiktų gamybinių pasitarimų protokolų visuma taip pat patvirtina ieškovės įrodytas aplinkybes, jog Sutarties vykdymo metu buvo sprendžiami klausimai dėl archeologinių tyrimų atlikimo. Protokolų visuma kartu patvirtina, jog per visą šį laikotarpį – nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. gamybinių pasitarimų protokoluose nefiksuojami jokie įrašai apie tai, jog ieškovė vėluoja atlikti kokius nors darbus.Atsakovė klaidina teismą, jog tariamai niekaip kitaip neribojo ieškovės galimybių vykdyti Sutartį, kurios 2.1 dalyje buvo nustatyta atsakovės pareiga sudaryti ieškovei būtinas darbams atlikti sąlygas, 5.1.5 punkte – nurodytais terminais, teisės aktų nustatyta tvarka, savo sąskaita ir rizika parengti Sutarties darbo projekto dalis ir pateikti jas ieškovei, 5.2.15 punkte – objekto statybos metu iškilus būtinybei pakeisti ar pratęsti statybos leidimą. Atsakovė Sutarties galiojimo metu taip ir neparengė ir ieškovei nepateikė visų darbo projekto dalių, numatytų STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, taip pat nepateikė statybos leidimo darbams atlikti, nors ieškovė 1,5 metus laukė, kad Sutartis būtų vykdoma.Atsakovė buvo sudariusi projektavimo darbų sutartį tiesiogiai su UAB „Sorentus projektai“, kuri įsipareigojo atsakovei paruošti, suderinti, pateikti darbo projektą lauko inžineriniams tinklams, kuris turėjo būti perduotas ieškovei ir kurio pagrindu ieškovė turėjo atlikti sutartinius darbus. Taigi 2013 m. birželio 12 d. pranešimu UAB „Sorentus projektai“ informavo atsakovę ir ieškovę apie susidariusias kliūtis parengti ir perduoti darbo projektą. Analogiškai dėl trūkstamos projektinės dokumentacijos – atitinkamų brėžinių, projektų ir pan. reikalavimo pateikti buvo suformuluoti gamybinių pasitarimų protokoluose, adresuoti UAB „Sorentus projektai“. Todėl atsakovės teiginiai, kad nurodyti įrodymai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču, yra visiškai nepagrįsti.Atsakovės nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1373-807/2016 yra kilęs ginčas dėl visai kitų sutarčių, sudarytų tarp UAB „Sorentus projektai“ ir UAB „Valdjusta“, kurių šalimi ieškovė nebuvo. Šioje byloje turi būti sprendžiamas ginčas konkrečių šios bylos ratio decidendi faktinių aplinkybių kontekste, ir būtent jų įtakos šios konkrečios bylos ir konkrečios Rangos sutarties Nr. 2012/004 vykdymui, bet ne aplinkybėmis, kurios yra įrodinėjamos visai kitoje byloje dėl visai kitų sutarčių vykdymo. Atsakovės pateiktame liudytojo A. S. parodymų įraše nėra atsakovės nurodytų teiginių, jog archeologiniai tyrimai buvo atliekami vykdant darbus, jų nestabdant, lygiagrečiai su statybos rangos darbais. Priešingai, liudytojas parodė, kad darbai – tiek pirmo etapo, tiek antro – vėlavo dėl atliekamų archeologinių tyrinėjimų, kurie vyksta dar ir šiandien. Be to, liudytojas A. S. patvirtino, kad kol yra vykdomi archeologiniai tyrimai, jokių kitų statybos darbų atlikti negalima.Ieškovei restruktūrizavimo byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi. Be nagrinėjamos Sutarties, ieškovė su atsakove taip pat buvo sudarę ir kitą rangos sutartį Nr. 2012/003, pagal kurią ieškovė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo tęsė savo sutartinius įsipareigojimus ir 2014 m. lapkričio 10 d. Baigiamuoju darbų priėmimo-perdavimo aktu atliko atsakovei visus Statybos rangos sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytus darbus. Ieškovė vykdė net 5 mėnesius darbus, per kuriuos jokių pranešimų iš atsakovės dėl to, kad jai iškelta restruktūrizavimo byla, negavo. Todėl atsakovės argumentas, kad tai yra atskiras, nuo nieko nepriklausantis pagrindas sutarties pabaigai, yra ypač nesąžiningas. Atsakovė turėjo pareiškimą dėl sutarties nutraukimo šiuo pagrindu pareikšti nedelsdama po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ne po 8 mėnesių. Dėl tolimesnio Sutarties vykdymo šalys tarėsi iš anksto, visos aplinkybės atsakovei buvo žinomos, tolesnis darbų vykdymas pagal Sutartį buvo numatytas bendrovės restruktūrizavimo plane, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi. Todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad Rangos sutarties Nr. 2012/004 nutraukimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų pateisinamas tik tuo atveju, jeigu iškėlus restruktūrizavimo bylą ieškovė būtų buvusi nepajėgi jos toliau vykdyti.Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei pirmos instancijos teismo proceso metu nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovė neįrodė reikalaujamos atlyginti netesybų sumos ir jos dydžio, išskyrus, kad pateiktas teismo sprendimas šiai bylai neaktualus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų pasisakyti dėl apeliacinio skundo aplinkybių, susijusių su netesybų suma, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas šiomis aplinkybėmis.Netesybų mažinimui nėra pagrindo, nes ieškovė į bylą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-39732-592/2013, kurioje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų mažinti ieškovės prašomas priteisti 57.924,00 Eur netesybas, nes tokia suma yra pagrįsta Sutarties sąlygomis, teisinga šalių atžvilgiu, tokio dydžio netesybos (0,2 proc.) teismo nutartimi buvo pripažintos šalims ne per didelės.Atsakovė 2015 m. vasario 23 d. pranešime, o taip pat 2015 m. kovo 24 d. pakartotinėje pretenzijoje pareikalavo iš ieškovės sumokėti tokio paties dydžio (57 924,00 Eur) baudą. Atsakovė iš esmės apeliaciniame skunde visiškai nepagrindžia, kodėl ji laiko savo nurodyto 57 924,00 Eur dydžio baudą ieškovės atžvilgiu teisinga ir pagrįsta, o kai tokios pat reikalaujamos iš atsakovės, jau neproporcinga ir aiškiai per didele. Todėl sumažinus netesybas iš esmės būtų iškreipta šalių lygybė, t.y. išeitų, jog už tokį patį sutarties pažeidimą vienu atveju būtų laikoma teisingomis ir ne per didelėmis netesybomis, kurias turėjo sumokėti ieškovė atsakovei, kitu gi – atvirkščiai per didelėmis, kurias už tokį pat sutartinį pažeidimą turėtų sumokėti atsakovė.Atsakovė klaidina teismą, jog ieškovė niekuomet neginčijo 2015 m. vasario 13 d. pranešimo dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė tiek 2015 m. vasario 25 d. pareiškimu, tiek ieškinyje aiškiai nurodė, kad nesutinka su atsakovės vienašaliu Rangos sutarties Nr. 2012/004 nutraukimu bei nepagrįstu reikalavimu sumokėti sutartyje nustatyto dydžio baudą ir pareiškė priešpriešinį reikalavimą. Reikalavimas pripažinti sutartį pasibaigusia dėl kitos šalies kaltės, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė dėl ieškinį reiškiančios šalies kaltės, reiškia nesutikimą su tokiu atsakovės pareiškimu. Todėl atskiro reikalavimo ieškovė dėl atsakovės 2015 m. vasario 23 d. pranešimo reikšti neturėtų. Nagrinėjamu atveju ieškovė dublike galutinai suformulavo savo ieškinio reikalavimus, o atsakovė dėl jų turėjo galimybę pasisakyti tiek savo triplike, tiek pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą. Ieškovė RUAB „Pastatų statyba“ 2016 m. lapkričio 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškovo pakeitimo, nurodydama, jog 2016 m. spalio 21 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Daili Konstrukcija“ visas reikalavimo teises į UAB „Danės gildija“ 57 924,00 Eur prievoles pagal 2012 m. gruodžio 5 d. Generalinės statybos rangos sutartį Nr. 2012/004. Todėl RUAB „Pastatų statyba“ prašo pakeisti byloje ieškovę į UAB „Daili statyba“.