Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė viešojo pirkimo paslaugų sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (duomenys neskelbtini), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties priede Nr. l nurodyti ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties nuostatomis ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodymu, 2020 m. lapkričio 28 d. nugabeno transporto priemonę (duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nugabento automobilio savininkas yra atsakovas N. S.. 2020 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė atsakovui leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 8 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su pranešimu, išsiųstu VĮ „Regitra“ nurodytu gyvenamosios vietos adresu, informuodama apie susidariusį įsiskolinimą ir būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, tačiau atsakovas nesusisiekė su ieškove. Nesulaukus atsakymo, 2021 m. kovo 2 d. ieškovė pakartotiniu pranešimu kreipėsi į atsakovą, siųsdama pranešimą apie susidariusį ir automobilio atsiėmimą, tačiau ir šį kartą atsakovas ignoravo ieškovės pranešimą ir net nebandė susisiekti. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę 2020 m. lapkričio 28 d., transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina 84,70 Eur, iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) automobilis buvo saugomas 11 dienų, vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina pagal sutartį 4,84 Eur. Po leidimo išdavimo dienos (2020 m. gruodžio 9 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. birželio 15 d.) automobilis buvo saugomas 189 dienas. Vienos paros automobilio saugojimo kaina po leidimo išdavimo pagal ieškovės vadovės 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ yra 24,20 Eur. Atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 4 711,74 Eur (PVM įskaitytas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ ir Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė viešojo pirkimo paslaugų sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Pagal sutarties priede Nr. l nurodytus ieškovės teikiamų paslaugų įkainius transporto priemonės nuvežimo įkainis 84,70 Eur (su PVM), vienos paros saugojimo įkainis 4,84 Eur (su PVM). 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros saugojimo įkainis – 24,20 Eur (įskaitant PVM). Valstybės įmonės „Regitra“ išduotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas N. S.. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių patrulio tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2020 m. lapkričio 28 d. 20 val. 36 min gavus parnešimą apie eismo įvykį, pareigūnai vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kur netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje buvęs asmuo, kuris pranešė bendrajam pagalbos centrui apie įvykį, pareigūnams nurodė, kad jam sustojus, šalia įvykio vietos ir automobilio viduje žmonių nebuvo, kada ir kaip įvyko eismo įvykis, nematė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas N. S. vardu, susisiekus su juo mobiliojo ryšio telefonu, pareigūnams jis nurodęs, kad prieš mėnesį laiko šį automobilį jis pardavė, asmens, kuriam pardavė automobilį, nurodyti neturi galimybės, nes su savimi neturi pirkimo-pardavimo sutarties. Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 28 d. iš įvykio vietos nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). N. S. 2020 m. gruodžio 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pardavė už 200 Eur nepažįstamiems asmenims, jų duomenų nežino, pirkimo-pardavimo sutarties neturi, VĮ „Regitra“ duomenų apie pardavimą nepateikė. 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovui sutaršytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – savininkas, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nenurodė visų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos), kuris 2020 m. lapkričio 28 d. 20 val. 36 min (duomenys neskelbtini) valdė jam priklausančią transporto priemonę, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolo kopiją administracinėn atsakomybėn patrauktas N. S. gavo tą pačią dieną. 2020 m. gruodžio 31 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu N. S. pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 180 Eur bauda. Iš policijos pareigūno 2021 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 8 d. N. S. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio tyrimas sustabdomas, nenustačius eismo įvykį padariusio asmens. Ieškovė 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. kovo 2 d. pranešimais informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už automobilio nuvežimą ir saugojimą, būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Atsakovas jam priklausančios transporto priemonės neatsiėmė, parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad leidimą atsiimti automobilį ir ieškovės pranešimus apie skolą jis gavo.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad 2020 m. lapkričio 28 d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvyko vietos (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), ir saugomas iki šiol, priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą vykdo ieškovė sutarties su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu pagrindu.

Priverstinai nuvežama transporto priemonė saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės nuosavybę įrodo transporto priemonės registracijos dokumentai ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitos sutartys, kurių pagrindu transporto priemonė buvo perleista kitam asmeniui. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalys, Kelių eismo taisyklių 32 punktas). Taigi pareiga nurodyti transporto priemonės valdytoją visų pirma kyla transporto priemonės savininkui, kuris turi tinkamai rūpintis savo daiktu. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas negali nurodyti asmens, valdžiusio jam priklausančią transporto priemonę, ir nėra priežasčių (pavyzdžiui, transporto priemonė buvo pavogta), pateisinančių tokį transporto priemonės nevaldymą, atsakomybė už transporto priemonės neatsakingą valdymą, t. y. perdavimą neaišku kam ir taip galimai kilusią žalą, taip pat pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, tenka transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 28 d. buvo priverstinai nugabentas iš eismo įvykio vietos į saugojimo aikštelę nenustačius asmens, vairavusio automobilį ir (ar) pažeidusio Kelių eismo taisyklių reikalavimus. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas yra ginčo transporto priemonės savininkas, duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis transporto priemonę pardavė, tačiau pirkimo–pardavimo dokumentai byloje nepateikti, transporto priemonę įsigijęs asmuo nenustatytas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas kyla atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui.

Byloje nustatyta, kad ieškovė, apskaičiuodama skolos dydį už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 28 d. (automobilio nuvežimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 8 d. (leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos) taikė sutartimi nustatytus dydžius – transporto priemonės nugabenimas į saugojimo aikštelę 84,70 Eur, vienos paros saugojimas 4,48 Eur. Laikotarpiu po leidimo atsiimti automobilį išdavimo, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. birželio 15 d., ieškinio parengimo dienos, skolą už automobilio saugojimą skaičiavo pagal vienašališką ieškovės sprendimą, t. y. taikant direktorės įsakymu patvirtintą padidintą vienos paros saugojimo įkainį – 24,20 Eur.

Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymima, kad sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo, sudaryta dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, kad ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis, sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, tačiau kuri suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019).

Ieškovės reikalaujamas priteisti skolos dydis, pagrįstas su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais, teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pateisintų didesnio įkainio taikymą po leidimo atsiimti automobilį išdavimo. Nepateikta įrodymų, kad toks įkainis atitiktų tokių paslaugų rinkos kainas panašioje vietovėje konkrečiu 2020 – 2021 m. laikotarpiu, kad po leidimo išdavimo ieškovė patirtų didesnes saugojimo išlaidas nei iki tol. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti atitinkamus duomenis apie paslaugų įkainius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dalyje dėl skolos priteisimo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos mažintinas, taikant vienos dienos automobilio saugojimo įkainį 4,84 Eur, koks buvo sutartas sutartimi dėl priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo, koks taikytas iki leidimo atsiimti automobilį išdavimo. Tokiu būdu ieškovei priteistinos išlaidos iš atsakovo už automobilio nugabenimą iš įvykio vietos į saugojimo aikštelę 84,70 Eur, už automobilio saugojimą nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. birželio 17 d. (ieškinio padavimo teismui dienos), t. y. už 200 dienų, 968 Eur (200 x 4,84), iš viso 1 052,70 Eur (968+84,70).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 711,74 Eur skolos, priteista – 1 052,70 Eur, todėl priteistinas žyminis mokestis šioje byloje yra 23,68 Eur (1 052,70 x 3% x 75% = 23,68) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro tik 3,45 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl ši suma iš šalių nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 052,70 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 70 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. birželio 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,68 Eur (dvidešimt tris eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.