Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Gestautas Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00782-2011-5

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir G. P. ieškinį atsakovui V. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą apeliantas (atsakovas) V. G. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Byloje nėra įrodymų, kad naujam namui ir ūkiniams pastatams pastatyti užteko už griaunamą vienkiemį sumokėtų 7437,80 Lt. Pažymima, kad liudytojų parodymai nepagrįsti oficialiais duomenimis. Tvirtinama, kad ginčo pastatai pastatyti iš bendrų lėšų ir baigti statyti po santuokos sudarymo. Pabrėžiama, kad D. G. neišreiškė valios dėl pastatų pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai ieškovams priteisė 1210,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir šią sumą ieškovų atstovei sumokėjo ne ieškovai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažino palikėjos D. G. asmenine nuosavybe, todėl pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Byloje nustatyta, kad palikėja D. G. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise dar iki santuokos su apeliantu sudarymo valdė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, ir juos (duomenys neskelbtini) kolūkis įkainojo 7432,60 rublių (6 b. l.).

1977 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. buvo nutarta išskirti 0,15 ha sodybvietę gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (8 b. l.), sklypas įvertintas 2995 rubliais (60 b. l.), ir už jį leista atsiskaityti D. G. investiciniais čekiais (12 b. l.). Joniškio rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1993-12-21 pažymoje pažymėta, kad D. G. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, ir tai 1993-11-09 įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (13 b. l.)

Apeliantas patvirtino, kad prieš tai minėtas žemės sklypas buvo asmeninė palikėjos nuosavybė (96 b. l.).

1978-05-10, t. y. iki santuokos su atsakovu sudarymo, D. K. buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai (duomenys neskelbtini) kolūkio (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (9 b. l.)

D. K., atsižvelgdama į tai, kad gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus statė (duomenys neskelbtini) kolūkis, sutiko, jog jos pinigai už jos pastatus iš melioruojamų plotų būtų pervesti į kolūkio einamąją sąskaitą (10 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės 1992-09-02 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. (duomenys neskelbtini) asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pilietės G. D., J., vardu užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ūkio teritorijoje. Taip pažymėjime nurodyta, kad išvardyti pastatai priklauso G. D., J. asmeninės nuosavybės teise (66–67 b. l.).

Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2012-02-03 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad remiantis (duomenys neskelbtini) kolūkio archyvinio fondo 1978–1980 metų atsiskaitymų apskaitos knygomis, jog išskaičiavus pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, likusi darbo užmokesčio dalis buvo vedama į D. K. G. ir V. G. sąskaitas taupomojoje kasoje. (duomenys neskelbtini) kolūkio archyviniame fonde nėra duomenų apie D. G. ir V. G. į kolūkio sąskaitą įneštus pinigus už statomą namą ir ūkinį pastatą. Joniškio rajono savivaldybės administracijos archyve nėra V. G. pareiškimo, kad jo atlyginimas būtų išmokamas D. G. (102–105 b. l.).

Pagal Gyventojų registro – duomenų bazės 2011-09-19 išrašą V. G. nuo 1990-10-19 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), o D. G. nuo 1982-06-11 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). (15 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl naujų įrodymų

Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantas skunde nurodė, kad papildomus įrodymus jam pavyko gauti tik po bylos išnagrinėjimo, kolegijos vertinimu, tai nepagrindžia įrodymų pateikimo būtinybės Šiaulių apygardos teismui. Be to, iš VĮ Registrų centro 2012-04-03 pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, kad paklausimas VĮ Registrų centrui buvo pateiktas tik 2012-03-30, t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (131 b. l.). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad VĮ Registrų centras atsakymą į paklausimą pateikė per 3 darbo dienas, ir įvertinusi bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo terminą (ieškovų ieškinys priimtas 2011-09-29, teismo sprendimas priimtas 2012-03-12), sprendžia, kad apeliantas nepaneigė galimybės šiuos įrodymus pateikti Joniškio rajono apylinkės teismui stokos, juo labiau, kai pirmosios instancijos teisme 2012-01-18 teismo posėdis buvo atidėtas iki 2012-02-28 dėl apelianto atstovės prašymo suteikti laiko pateikti papildomiems įrodymams (99 b. l.). Pažymėtina, kad apeliantas skunde nepateikė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 str. 3 d.), ir nesuformulavo prašymo dėl šių įrodymų priėmimo. Todėl teisėjų kolegija šių apelianto pateiktų įrodymų plačiau neanalizuoja.

Dėl turto pripažinimo asmeninime sutuoktinio nuosavybe

Materialiosios teisės normose, įtvirtinančiose įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo pastatų sklypo įsigijimo aplinkybes – ieškovė naują gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus statė iš asmeninių lėšų, kurias gavo už jai priklausiusį nugriautą vienkiemį, nustatė, jog naujas gyvenamasis namas pradėtas statyti iki palikėjos ir atsakovo santuokos sudarymo, kad atsakovo darbo užmokestis, jam ir D. G. gyvenant kartu, buvo pervedamas į sąskaitą taupomojoje kasoje, taip pat tai, jog ūkinių knygų duomenimis, ginčo turtas asmeninės nuosavybės teise buvo registruotas D. G. vardu.

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad pats apeliantas nurodo, jog D. G. piniginės lėšos už nukeltą vienkiemį tiesiogiai buvo investuotos į naują statybą (126 b. l.), tačiau teigia, kad naujai statybai neužteko už vienkiemį gautų lėšų ir pažymi, jog žmona jam nesakė, kad ginčo turtas bus tik jos nuosavybė.

Priešingai, nei teigia apeliantas, iš liudytojų Z. M. ((duomenys neskelbtini) kolūkio vyr. ekonomistės) ir P. D. ((duomenys neskelbtini) kolūkio pirmininko) parodymų matyti, kad D. K. (G.) užteko už vienkiemį gautų ir pervestų lėšų pasistatyti namą ir ūkinius pastatus, nes 50 procentų statybos dengė valstybė, jog namas pradėtas statyti iki apeliantui atvykstant gyventi į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę ir jam nebuvo išskaičiuojama iš darbo užmokesčio už kolūkio statomo namo statybą (97–98 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad apeliantas su D. G. gyveno apie 3–5 metus, vėliau išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. G. galėjo siekti įsigyti ginčo turtą tik asmeninės nuosavybės teise, nes tam į jo statybą, kuri pradėta dar nesudarius su apeliantu santuokos, buvo investuotos jos lėšos, su tuo sutiko apeliantas, ginčo turtas pastatytas D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, tai pripažino pats apeliantas, liudytojai pažymėjo, jog D. G. užteko statybai lėšų, gautų už nukeltą vienkiemį ir iš apelianto darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuota lėšų namo statybai, ūkinių knygų duomenimis, ginčo turtas priklausė G. D., J., asmeninės nuosavybės teise, ir atsakovas šiai jos valiai neprieštaravo, dėl šių duomenų pakeitimo niekur nesikreipė.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantui faktiškai gyvenant su D. G. ginčo turtas buvo rekonstruojamas ar iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba apelianto darbu. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų investavęs savo asmenines lėšas į šio turto statybą. Priešingai, liudytojai nurodė, kad papildomai lėšų naujai statybai nereikėjo, namas buvo pastatytas visiškai ir papildomai namas nebuvo įrenginėjamas (97–98 b. l.).

Dėl pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą

Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas. Motyvų pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, tai, kad apeliantas pateikdamas skundą, pasinaudojo teise į apeliaciją, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti apelianto teiginius dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų esminių trūkumų pagrįstais. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį ir skundo argumentus, sprendžia, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą.

Dėl kitų skundo teiginių

Nors apeliantas nesutinka su iš jo ieškovams priteistomis 1200,00 Lt išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, kolegija pažymi, kad ši suma neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų rekomenduojamų priteisti dydžių už advokato paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovai neprašė priteisti prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paruošimo išlaidų ir teisinių paslaugų sutartis su advokate J. G. buvo sudaryta tik 2011-01-07 (47 b. l.). Ieškovams neginčijus teismo sprendimu priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi apelianto skundo teiginiai dėl šių išlaidų priteisimo ieškovams, o ne jas realiai sumokėjusiam asmeniui, todėl kolegija šių apelianto teiginių plačiau nevertina.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš apelianto priteistina ieškovams 121,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.), taip pat 533,00 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą valstybei (CPK 80 str. 4 d.) (4, 84, 140–141 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 60,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 533,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą valstybei.