Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir G. P. ieškinį atsakovui V. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. P. ieškinį palaikė (b.l. 80 – 83), patvirtino jame išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad D. K. – G-ienė yra jo teta. Jo seneliai J. K. ir O. K. yra mirę ir paliko vienkiemį savo dukrai D. K.. 1977 m. vienkiemis buvo numatytas nugriauti, buvo įkainuotas virš 7000 rublių ir šie pinigai buvo pervesti į J. Janonio kolūkio sąskaitą, kad būtų galima pastatyti namą. Kolūkis valdybos nutarimu skyrė namo statybai 0,15 ha žemės sklypą ir pradėjo statybą vykdyti. Atsakovas su D. K. susituokė 1979 m., iki to laiko atsakovas pas tetą nesilankė. Jis su broliu dažnai lankėsi pas tetą, padėjo dirbti ūkinius darbus. Atsakovo teiginys, kad jis prisidėjo piniginėm lėšom iki persikeliant į pastatytą namą yra neteisingas, nes iki vedybų jis nesirodydavo. Pastačius namą jie persikėlė gyventi 1980 ar 1981 m. Prie gyvenamojo namo statybos atsakovas savo pinigais neprisidėjo. Šulinį kasė jie visi, o atsakovas tik žiūrėjo. Tetos ir atsakovo santykiai pašlijo, nes atsakovas pradėjo draugauti su kaimyne A. K.. Santuokoje jie gyveno neilgai, santuokos metu teta buvo mušama, skųsdavosi jo mamai, kad būdavo terorizuojama. Atsakovas išvyko po 3 – 4 metų vedybinio gyvenimo į kitą kolūkį. D. G. sklypą išsipirko už savo investicinius čekius. D. G. surašė testamentą, kuriuo jiems su broliu paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teta laikė, kad tai jos turtas, nes viskas įgyta už jos pinigus. Pastatų rinkos kaina 49401,00 Lt nereali, nes jų būklė nėra gera: reikia keisti grindis, ūkinio pastato stogą, lubas. Name yra patogumai: šaltas vanduo, tualetas, vietinė kanalizacija, vanduo iš šulinio. D. G. buvo nusipelniusi kolūkietė ir jai buvo taikomos nuolaidos. Gyvenamasis pastatas su ūkiniais pastatais randasi (duomenys neskelbtini). Jis 1977 – 1979 m. gyveno Kuršėnuose, o Vilniuje mokėsi 1968-1973 m. Gyvendamas Kuršėnuose tetą lankydavo mažiausiai du kartus į mėnesį. Namas buvo baigtas įrengti 1980 – 1981 m. Antras namo aukštas buvo ištinkuotas, buvo uždengtas stogas, sudėti langai, durys, pastatytas koklinis pečius. Jam teta sakė, kad V. G. neprisidėjo pinigais prie namo statybos, pasiguosdavo, kad jis jai negeras. Namas nebuvo rekonstruotas, tik viename kambaryje buvo pakeistos grindys. Tetos iniciatyva buvo surašytas testamentas, iš savo mamos sužinojo, kad teta turtą palieka jam ir broliui. V. G. nepranešė apie D. G. mirtį, nes ji daug kentėjo nuo jo. Tetą palaidojo trečią dieną po mirties. Prašo Joniškio r. sav. (duomenys neskelbtini) esantį 0,3138 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti palikėjos D. G. (iki santuokos K-tės), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010-06-22, asmenine nuosavybe; priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas G. P. ieškinį (b.l. 80 – 83) palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad atsakovas mėgdavo išgerti, nelabai su teta sutikdavo, keli metai po vedybų pašlijo jų gyvenimas. Viską patvirtina, ką sakė jo brolis. Po santuokos sudarymo G-tai gyveno kartu 3 – 4 metus, po to atsakovas susirado kitą moterį ir išvažiavo į Jauniūnų kaimą. Teta laikė, kad visas turtas yra jos. Vienkiemis buvo (duomenys neskelbtini). Nugriovus vienkiemį, pagal dokumentus visi pinigai buvo pervesti į kolūkio sąskaitą. Negali pasakyti kuo atsakovas prisidėjo prie namo pagerinimo jau po pastatymo, namų valdos neperdirbo, nieko nerekonstravo, tik einamuosius remontus pasidarydavo. Jis su broliu padėjo šulinį kasti, įvesti vandentiekį, padėdavo viską dirbti. Jis dažnai lankydavosi pas tetą. Kai V. G. išėjo iš tetos, atsakovas daugiau nesirodė, teta sakė, kad išleido su visais daiktais, motociklu. Jis mokėsi Klaipėdoje nuo 1974 m., mokėsi 3 metus, po to išėjo į kariuomenę. V. G. prie vienkiemio griovimo nebuvo. Vienkiemyje kavalierių V. G. tetą jau turėjo, bet vedę jie nebuvo. Grįždavo iš armijos, iš Minsko atostogų ir tada teko griauti tetos namą. Namą statė kolūkis, teta pinigų turėjo, buvo melžėja, pirmūnė, uždirbdavo gerai. Atsakovas su teta dirbo fermoje. Teta augino gyvulius namuose. Kai teta gyveno viena, dažnai lankydavosi pas tetą. Nežinojo, kad jo naudai teta surašys testamentą.

Liudytoja Z. M. parodė, kad ieškovus ir atsakovą pažįsta. J. Janonio kolūkyje pradėjo dirbti nuo 1975 m. rugsėjo mėn. vyr. ekonomiste. D. G. pažinojo, ji dirbo kolūkyje melžėja, po to galvijų šėrike, buvo pavyzdinga darbuotoja, gaudavo premijas, buvo nusipelniusi kolūkietė, naudojosi lengvatomis. (duomenys neskelbtini) buvo D. K. – G-ienės tėvų vienkiemis, ir tuo metu, kas kėlėsi į gyvenvietę, buvo dengiama 50 procentų naujos statybos vertės už namą. D. K. rašė pareiškimą ir kolūkio valdyba 1977 ar 1978 m. suteikė jai žemės sklypą naujo namo ir ūkinių pastatų statybai. Įkainavus vienkiemį, melioracija pravedė J. Janonio kolūkiui pinigus, kurių pilnai užteko jai pasistatyti namą ir ūkinius pastatus, nes 50 procentų statybos dengė valstybė. Kolūkio parūpinti statybininkai statė namus. Po statybų D. K. iš kolūkio gaunamos algos pinigų nereikėjo mokėti ir pinigai namo statybai iš G-tų algų išskaičiuojami nebuvo. D. G. investiciniais čekiais išsipirko didesnį žemės sklypą. Ji gyventi atėjo kartu su G-ais apie 1980 m., gyveno kaimynystėje. D. G. gyveno blogai, nes V. G. smurtaudavo, yra D. G. bėgusi pas ją pasiskųsti ir slėptis, jis ją vaikydavosi po kiemą. V. G. su drauge išsikėlė į Jauniūnus apie 1983 m. vasarą su visu motociklu ir kraičiu. Nežino ir nieko negirdėjo apie jų bendrą gyvenimą iki santuokos. V. G. dirbo kolūkyje, gaudavo atlyginimą, kartais išgerdavo, skatintas už gerą darbą nebuvo. V. G. gyvendamas su D. G., tame name nieko neperstatė, nerekonstravo, reikėjo tik kosmetinio remonto. D. G. jai sakė, kad melioracijos pinigų namo statybai užteko. D. G. sakė, kad V. G. pinigų už parduotą namą Jauniūnuose jai nedavė.

Liudytojas P. D. parodė, kad ieškovus ir atsakovą pažįsta. Jis buvo J. Janonio kolūkio pirmininkas. 1977 m. V. G. pradėjo dirbti J. Janonio kolūkyje. D. G. buvo melžėja, gera darbuotoja, buvo skatinta, jos atlyginimas buvo prie didesnių. Kolūkis ruošėsi melioruoti sklypą, įkainuodavo sodybas ir kolūkiečiams lengvatinėmis sąlygomis už 50 procentų statydavo namus. D. G. namas buvo vienkiemyje, gerai įkainuotas, ji parašė pareiškimą dėl sklypo suteikimo, buvo išskirtas sklypas statybai ir buvo pastatytas namas. Namui pasistatyti, užtekdavo pinigų už sumokėtą nugriautą sodybą, o jei neužtekdavo, tai išskaičiuodavo iš atlyginimo. Kiek atsimena, D. K. už namo statybą iš atlyginimo nemokėjo, nebuvo už namo statybą išskaitoma ir iš V. G. atlyginimo, nes viskas buvo statyta D. K.-G-ienės vardu. V. G. dar pas D. G. nebuvo, kai pradėjo statyti. Jie apsivedė 1978 ar 1979 m. ir kartu ilgai negyveno, tik keletą metų. D. K. buvo dengiama 50 procentų už namo statybą. Kolūkis pastatydavo namą iki pat galo, iki pat priėmimo akto. Kolūkio dokumentai turėtų būti saugomi archyve. Būdavo sudaromos statybos sąmatos pradėjus statyti. D. G. namas buvo vieno aukšto, jame buvo įrengtos salkelės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovų, atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovų teta D. G. (iki santuokos sudarymo K-tė) 2010 m. balandžio 19 d. Joniškio notarų biuro patvirtintu testamentu, kurio notarinio registro Nr. 2-1243, visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis paliko savo sūnėnams, tai yra ieškovams V. P. ir G. P. (b.l. 5). Palikėja D. G. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise dar iki santuokos sudarymo valdė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kuriuos vykdant Joniškio rajono vienkiemių iškėlimo iš melioruojamų žemės sklypų politiką 1977 m. vasario 10 d. J. Janonio kolūkis D. K. priklausantį vienkiemį įkainavo 7432,60 rublių (b.l. 6). Joniškio rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1977-02-16 sprendimu Nr. 36 D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių ir sodinių, buvusių (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktai buvo patvirtinti (b.l. 7). 1977 m. vasario 11 d. J. Janonio kolūkio visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo protokolu Nr. 1 D. K. buvo nutarta išskirti 0,15 ha sodybvietę gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Pagal Joniškio rajono LDT Vykdomojo komiteto architekto 1978-10-26 išduotą pažymą Nr. 126 K. D., gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje 1978 m. gegužės 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. 48 galiojantis iki 1980 m. (b.l. 9). D. K. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus statė J. Janonio kolūkis. Iš J. Janonio kolūkio 1978 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 76, rašytos Joniškio Sausinimo sistemos Valdybai, matyti, kad D. K. priklausomus pinigus už pastatus iš melioruojamų plotų kolūkis prašo pervesti į kolūkio einamąją sąskaitą. Ant minėtos pažymos yra D. K. parašas, kad pinigus pervesti į kolūkio sąskaitą ji sutiko (b.l. 10). Joniškio rajono Kepalių apylinkės LDT Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 16 d. pažymėjime Nr. 77 yra nurodyta, kad K. D., gyvenusi (duomenys neskelbtini) pastatus, buvusius J. Janonio kolūkio (duomenys neskelbtini)kaime melioruojamame plote, nusigriovė ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini)gyvenvietėje nuosavą namą (b.l. 11). Iš namų valdos žemės sklypo plano matyti, kad sklypo Nr. 33, esančio (duomenys neskelbtini) planas 1993-08-20 buvo suderintas su D. G. (b.l. 19). Iš 1992-10-15 mokėjimo pranešimo matyti, jog D. G. perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 2995 rubliai, kurie buvo nurašyti nuo D. G. asmeninės investicinės sąskaitos (b.l. 60). Joniškio rajono Valdytojo 1993 m. rugsėjo 24 d. potvarkiu Nr. 316 „Dėl žemės sklypų pardavimo“ D. G. buvo leista (duomenys neskelbtini) 0,3138 ha namų valdos žemės sklypą nusipirkti už 26,99 investicinius čekius (b.l. 12). Iš 1993-12-21 pažymos matyti, kad 0,3138 ha žemės sklypas buvo įregistruotas 1993-11-09 Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registracijos Nr. 47/1625-1 (b.l. 13). Nustatyta, kad 1978 m. gruodžio 30 d. Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, buvo įregistruota K. D. ir G. V. santuoka (b.l. 14). Pagal Gyventojų registro - duomenų bazės 2011-09-19 išrašą V. G. nuo 1990-10-19 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), o D. G. nuo 1982-06-11 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). 2010 m. birželio 22 d. ieškovų teta D. G. mirė (b.l. 16). Joniškio rajono notarų biuras 2011 m. gegužės 11 d. išdavė ieškovams paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-1176) į 23.8100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)k., Joniškio r. sav., 0,6500 ha žemės sklypą, 0,3300 ha žemės sklypą ir 0,2500 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)k., Joniškio r. sav. (b.l. 17 – 18). Iš Joniškio rajono Kepalių apylinkės 1992-09-02 pažymėjimo Nr. 189 matyti, kad pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. 12 asmens sąskaitos Nr. 706 pilietės G. D., Jono vardu užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai: mansarda, plytų priestatas, plytų veranda, plytų viralinė, plytų garažas, plytų ūkinis, lentų ūkinis ir kiti kiemo statiniai, visi statyti 1980 m., esantys Joniškio rajone, Kepalių apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, J. Janonio ūkio teritorijoje. Šie pastatai priklauso pilietei G. D., Jono asmeninės nuosavybės teise (b.l. 66 – 67). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad D. G. pagal 1993-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1813 bei 1992-09-02 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 189 priklausė 0,3138 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Joniškio r. sav. Kepalių sen. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti D. G. vardu (b.l. 31 – 33). Iš Šiaulių apskrities archyvo 2012-02-21 rašto Nr. PŽ1-239 (8.3) matyti, kad Joniškio rajono J. Janonio kolūkio atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiai ir kiti su atlyginimų išmokėjimu susiję dokumentai saugoti Šiaulių apskrities archyvui neperduoti (b.l. 101). Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2012-02-03 rašto Nr. (11.18)D1-51 matyti, kad remiantis J. Janonio kolūkio archyvinio fondo 1978 – 1980 metų atsiskaitymų apskaitos knygomis, išskaičiavus pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, likusi darbo užmokesčio dalis buvo vedama į D. K. G-ienės ir V. G. sąskaitas taupomojoje kasoje. J. Janonio kolūkio archyviniame fonde nėra duomenų apie D. G. ir V. G. į kolūkio sąskaitą įneštus pinigus už statomą namą ir ūkinį pastatą. Joniškio rajono savivaldybės administracijos archyve nėra V. G. pareiškimo, kad jo atlyginimas būtų išmokamas D. G. (b.l. 102 – 105).

Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad palikėja D. G. (iki santuokos K-tė) asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo valdė vienkiemį, esantį (duomenys neskelbtini)k., Joniškio r., kuris buvo įkainuotas 7432,60 rublių. Šie pinigai, kurie buvo D. K. asmeninė nuosavybė, buvo pervesti į kolūkio einamąją sąskaitą namo ir ūkinių pastatų statybai, nes dar iki santuokos sudarymo D. K. vardu buvo išduotas leidimas minėtų pastatų statybai Joniškio rajono J. Janonio kolūkio Kirnaičių gyvenvietėje. Statyba buvo pradėta dar nesusituokus D. K. su V. G.. D. G. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus pastatė J. Janonio kolūkis. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad D. G. ir V. G. santuokoje kartu gyveno nuo 1978 m. gruodžio 30 d. iki 1983 m. vasaros. Iš liudytojų buvusio J. Janonio kolūkio pirmininko P. D. ir buvusios vyr. ekonomistės Z. M. parodymų nustatyta, kad D. K. užteko už vienkiemį gautų ir pervestų lėšų pasistatyti namą ir ūkinius pastatus, nes 50 procentų statybos dengė valstybė. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iš darbo užmokesčio, tiek D. K. – G-ienei, tiek V. G. jokie atskaitymai į kolūkio sąskaitą atliekami nebuvo. J. Janonio kolūkio archyviniame fonde nėra duomenų apie D. G. ir V. G. į kolūkio sąskaitą įneštus pinigus už statomą namą ir ūkinį pastatą. Minėti liudytojai patvirtino, kad iš D. ir V. G. darbo užmokesčio nebuvo išskaitomi pinigai namo ir ūkinių pastatų statybai. Atsakovas duodamas paaiškinimus patvirtino, kad nežino, kiek buvo sumokėta už gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą, nežino, kurios dalies pakako D. G. sumokėtų pinigų, už kurią dalį ir kiek jis pats yra sumokėjęs iš savo darbo užmokesčio. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų – dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jis savo lėšomis būtų kaip nors prisidėjęs prie namo ir ūkinių pastatų statybos, nors jam teismas suteikė galimybę pateikti tokius rašytinius įrodymus. Ieškovai pateikė rašytinį įrodymą - oficialų dokumentą Joniškio rajono Kepalių apylinkės 1992-09-02 pažymėjimą Nr. 189 kuriame nurodyta, kad D. G. vardu užregistruotas ginčo turtas priklauso pilietei G. D., Jono asmeninės nuosavybės teise. Tai patvirtina, kad D. G. aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Šis oficialus įrodymas, t. y. savivaldybės institucijos išduotas pažymėjimas, nenuginčytas leistinais įrodymais, t. y. kitais oficialiais dokumentais arba teismo sprendimu. Atsakovas pripažino, kad į žemės sklypą jis nepretenduoja, nes jis buvo įgytas D. G. asmeninėmis lėšomis, t. y. investiciniais čekiais. Darytina išvada, kad iš palikėjos D. G. asmeninių lėšų buvo pastatytas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei įgytas žemės sklypas, todėl minėtas turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo V. G. ieškovų naudai priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 533,00 Lt žyminio mokesčio, 1210,00 Lt išlaidos už teisinę advokato pagalbą, iš viso 1743,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo V. G. valstybės naudai priteistinos 13,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 265, 268, 270 str., str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti palikėjos D. G. (iki santuokos K-tės), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. birželio 22 d. Joniškyje, akto įrašo Nr. 190, asmenine nuosavybe Joniškio r. sav. Kepalių sen. (duomenys neskelbtini) esantį 0,3138 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Joniškio r., 1743,00 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovams V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Joniškio r., 13,80 Lt (trylika litų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.