Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2026-01-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-467-1104/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-26
Bylos Nr.
e2YT-467-1104/2026
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01905-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-467-1104/2026Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01905-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.6.15.2 (S)
VILNIAUS REGIONOAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 26 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,Sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,dalyvaujant pareiškėjai L. M., pareiškėjos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį – nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. K., miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąja senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad jos (pareiškėjos) tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina I. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties pareiškėja įstatymo numatyta tvarka ir terminais kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Po V. K. mirties (duomenys neskelbtini), liko garažas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurio notarų biurui negalėjo pateikti nuosavybės dokumentų, kadangi nuosavybė į šį garažą nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre. Su garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja yra atsiskaičiusi. Visi mokesčiai yra sumokėti. Pareiškėjos tėvas V. K. nuo 1998 m. buvo garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu. Išlikusi nario knygelė apie mokesčių mokėjimą nuo 2024 m.

3. Pareiškėja nurodė, kad iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas V. K. ilgą laiką, ne mažiau nei 10 metų sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išduota pažyma ir nario bilietas (el. b. l. 2-5).

4. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo vaikystės tame garaže būdavo, tvarkydavo tėvas mašinas. Kai tėvai mirė, jai buvo paliktas garažas iš kiekvieno po pusę, tačiau to garažo dokumentuose nebuvo. Kodėl garažas nebuvo įregistruotas, pareiškėjai nėra žinoma. Žino, kad mama gavo leidimą 1987 metais, nuo 1998 m. ji perleido viską tėčiui. Patvirtino, kad įsiskolinimų už garažą nėra. Nėra gavusi pretenzijų iš kitų asmenų dėl to garažo.

5. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Patikslino, kad yra suformuotas žemės sklypas.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tarnyba informuoja, jog neturi duomenų ar pastato (garažo), Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažų ir eksploatavimo bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“ statyba atlikta teisėtai, o pareiškėjos valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į pastatą (garažą) nebuvo įgytos anksčiau. Garažų ir eksploatavimo bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“ pastato garažo užimtas valstybinės žemės plotas atskiru žemės sklypu nesuformuotas, pastatas yra valstybinėje žemėje, kaip ir visa garažų bendrijos teritorija, todėl byloje turi būti nustatytas pastato statybos teisėtumas ir pagrįstumas (el. b. l. 61-64).

7. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnyba neturi jokių duomenų apie šį garažą. Nurodė, kad visa garažų bendrija yra valstybinėje žemėje, sklypas nesuformuotas. Prašė spręsti dėl pareiškimo patenkinimo teismo nuožiūra.

8. Suinteresuotas asmuo, Valstybės įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nors pareiškėja savo pareiškime nurodo, kad jos tėtis V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo šio garažo savininkas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad 1975 metais minėto garažo statybai buvo gautas leidimas ir šį garažą jis pastatė savo lėšomis. Iš šiuo metu byloje esančių įrodymų nėra aišku, kada ir kokios institucijos sprendimu buvo išskirtas žemės sklypas statinio, kuriame yra nurodytas garažas, (duomenys neskelbtini), statybai. Taigi, tik pareiškėjai pateikus papildomus rašytinius įrodymus minėtoms bylos aplinkybėms pagrįsti ir juos išanalizavus, galima bus spręsti apie šioje civilinėje byloje pareikšto jos prašymo pagrįstumą. Be to, dėl pareiškėjos pareikšto prašymo savo argumentus turėtų išdėstyti Ukmergės rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kadangi šios institucijos gali turėti bylai aktualių duomenų apie žemės sklypo, kuriame yra pastatytas minėtas statinys, suteikimą ir jame esančio statinio suformavimą. Įvertinus visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, galima bus spręsti apie pareiškėjos prašymo pagrįstumą (el. b. l. 85-87).

9. Suinteresuotas asmuo, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad garažo Nr. (duomenys neskelbtini) statybos metai yra 1975 m., o Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos tėvas V. K. yra aptariamo garažo savininkas nuo 1998 metų, nėra aišku, ar šį garažą statybos būdu įgijo V. K.. Administracija patvirtina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas, garažas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į jos turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas Savivaldybei kaip valstybės turtas. Savivaldybė neginčija valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo ir jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą. Nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio po garažu adresu (duomenys neskelbtini), patikėtinis yra Ukmergės rajono savivaldybė. Savivaldybės duomenimis, aptariamas garažas yra valstybinėje žemėje. Žemės sklypas po minėtu pastatu nėra suformuotas, viešame registre neįregistruotas (el. b. l. 73-76).

10. Suinteresuotas asmuo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad remiantis kartu su pareiškimu pateiktos 2025 m. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, Registro Nr. 44/453442 duomenimis, prašomas įgyjamąja senatimi įgyti garažas yra pastatytas 1975 metais. Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo nuostatas, darytina išvada, kad tuo metinei garažų statybai (1975 m.) buvo reikalingas atitinkamos institucijos leidimas. Todėl analogiška tvarka turėjo būti taikoma ir garažui, kurį siekiama įgyti įgyjamosios senaties būdu. Tačiau, byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad garažas buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja su pareiškimu teismui nėra pateikusi pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad egzistuoja visuma sąlygų būtinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Inspekcijos nuomone, byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka įvertinti garažo statybos teisėtumo, todėl pareiškėja savo pareiškimo aplinkybes dėl šio garažo statybos ir teisėto valdymo turėtų pagrįsti papildomais rašytiniais įrodymais ir tik tada būtų galima bus nuspręsti apie jo pareikšto pareiškimo šioje civilinėje byloje, pagrįstumą, t. y. galėtų būti vertinama, ar yra visos CK 4.69-4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Inspekcija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teismo prašo bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą ir dėl pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus (el. b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.

12. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

13. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą, kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jis nebuvo minėto daikto savininkas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos mama I. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-8). Į bylą pateiktas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad pareiškėja paveldėjo po tėvų mirties likusį turtą (el. b. l. 12-35). 2025 m. rugpjūčio 28 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad minimo garažo valdytojas nuo 1998 m. buvo V. K., įsiskolinimų už garažą nėra (el. b. l. 11). Pareiškėjos argumentus patvirtina į bylą pateikti Autogaražų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario knygelė (el. b. l. 36-38), patvirtinanti, kad pareiškėjos tėvas buvo minėtos garažų bendrijos narys. Byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (el. b. l. 39-49), Ukmergės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančio 1987 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 260 „Dėl autogaražų kooperatyvų narių nutarimų patvirtinimo“ 1., 2., 3. punktų ir 1 priedėlio, kuriame eil. Nr. 47 įrašyta I. K., kopija (el. b. l. 126-130), patvirtina pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pirmiausiai garažas buvo jos motinos I. K., kuri 1998 m. valdyti garažą perdavė savo sutuoktiniui, pareiškėjos tėvui V. K.. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas neįgijo nuosavybės teisės į minėtą pastatą – garažą ir nėra jo savininkas.

14. Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodytas pastatas – garažas būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjos tėvo V. K., vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas pastatas – garažas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas pastatas – garažas atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

15. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 13 punkte, į bylą nėra pateiktą dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės į autogaražą adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas autogaražas pareiškėjos tėvų įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjos tėvas sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi duomenų, kodėl garažas nebuvo įregistruotas bei patvirtino, kad būtent jos tėvas, V. K., ilgą laiką valdė minimą garažą. Todėl byloje nesant duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį garažą negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjos tėvas būtų atsisakęs valdymo ar, kad minėtą garažą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjos tėvas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

16. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvas V. K. visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą, valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad V. K. buvo įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į minėtą pastatą – autogaražą, taip pat – tai, kad garažas daugiau nei 28 metus, t. y. nuo 1998 metų buvo naudojamas V. K..

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad V. K. šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą valdė nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, nuo 1998 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.

18. Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – garažą.

19. Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

nustatyti juridinį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąja senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev