- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- e2YT-2259-1153/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04219-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Pareiškėjas
- O. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, M. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, M. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. R. (būdama T. A. testamentine įpėdine, kuri kreipėsi į notarų biurą dėl T. A. palikimo priėmimo) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po motinos O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos O. R. (buvusi – A.) tėvas T. A. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Nurodo, kad po T. A. mirties Vilniaus rajono 6-ojo notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje mirusiojo turtą pagal 2009 m. sausio 7 d. testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldi jo dukra – pareiškėja O. R., kuriai buvo išduotas 2024 m. rugpjūčio 2 d. liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji palikimą priėmė pagal 2025 m. spalio 22 d. paveldimo turto apyrašą. Kartu nurodo, kad tvarkant palikimą po tėvo T. A. mirties, buvo nustatyta, kad jo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. A. turimas nekilnojamas turtas iki šiol valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ yra registruotas jos vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, mirties dieną mirusios O. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymi, kad Gyventojų registro duomenimis, O. A. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūno 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-16 buvo pakeista (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeracija)), mirė ištuokoje, turėjo du sūnus, t. y. M. A. ir T. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir kuriam ji 2009 m. sausio 7 d. testamentu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) mirties atveju paliko visą savo turtą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos tėvas T. A., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos O. A. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, todėl jo motinos nekilnojamas turtas VĮ „Registrų centras“ iki šiol yra registruotas motinos O. A. vardu. Iš Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro 2025 m. lapkričio 3 d. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad paveldėjimo byla po O. A. mirties nėra užvesta. Pareiškėja pažymi, kad jos tėvas T. A. buvo teisiškai neišprusęs žmogus, nežinojo palikimo priėmimo taisyklių, todėl po apsilankymo pas notarą kartu su motina O. A. ir testamento sudarymo jo naudai motinos mirties atveju bei jo paties testamento sudarymo (pagal rašytinius įrodymus O. A. ir jos sūnus T. A. būdami kartu 2009 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biure sudarė testamentus), jis buvo įsitikinęs, kad tokiu būdu jie abu oficialiai atliko turto patvarkymą ir manė, jog daugiau kreiptis į notaro biurą nebereikia. Pareiškėja nurodo, kad nors jos tėvas į notarų biurą per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė, tačiau jis po motinos O. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pažymi, kad jos tėvo T. A. deklaruota ir faktinė buvimo vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki pat jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo adresu (duomenys neskelbtini). T. A., žinodamas koks motinos turtas jam atiteks po jos mirties (kartu su motina tuo pačiu metu pas tą pačią notarę sudarė testamentus), toliau juo nepertraukiamai naudojosi ir veikė kaip šio turto savininkas, t. y. minėtu turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, remontavo ir pan. Šios aplinkybės, anot pareiškėjos, patvirtina, kad T. A., miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos O. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėja kartu pažymi, kad ginčų tarp giminaičių dėl mirusios O. A. palikimo priėmimo nebuvo ir šiuo metu nėra, kiti įpėdiniai ar jokie tretieji asmenys į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar į teismą dėl termino priimti palikimą pratęsimo nesikreipė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas T. A., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos O. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas siejamas su T. A. teise priimti palikimą po jo motinos O. A. mirties, kad jo dukra – testamentinė įpėdinė pareiškėja O. R., galėtų 2009 m. sausio 7 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, po tėvo mirties paveldėti visą jo turtą ir turtines teises. Kitos galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pasak pareiškėjos, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, prašė pareiškėjos O. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo M. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Kartu pažymėjo, jog jo brolis T. A. nepertraukiamai naudojosi po motinos mirties likusiu turtu ir elgėsi kaip jo savininkas. Nurodė, kad jo brolis T. A. buvo teisiškai neišprusęs žmogus, nežinojo palikimo priėmimo taisyklių, todėl, tikėtina, manydamas, kad po motinos sudaryto testamento jo naudai turtas jam pereina automatiškai, manė, jog į notarą kreiptis nereikia. Taip pat, anot M. A., neatmestina, kad brolis, žinodamas apie savo turimas skolas, sąmoningai nenorėjo oficialiai priimti palikimo ir įregistruoti jam tenkančio turto VĮ „Registrų centras“, kad šio turto neareštuotų antstoliai. Suinteresuoto asmens teigimu, tarp jo ir brolio T. A. dėl bendro turto naudojimo niekada nekilo jokių ginčų, nes kiekvienas iš jų žinojo, kas jiems buvo palikta tėvų ir kokiu turtu jie naudojasi. Suinteresuotas asmuo M. A. patvirtina, kad T. A. niekada nebuvo atsisakęs palikimo po motinos O. A. mirties, priešingai – jis po motinos mirties nepertraukiamai rūpinosi jos turtu kaip savu, taip pat finansiškai prisidėjo prie šio turto pagerinimo ir visi jo atlikti darbai (ūkinio pastato remontas ir pan.) buvo atlikti įstatymo nustatytu 3 mėnesių palikimo priėmimo terminu. Atsižvelgdamas į tai, suinteresuotas asmuo M. A. prašo teismo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
5. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas T. A., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos O. A. (pareiškėjos senelės), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad pareiškėja O. R. yra T. A., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, kuri kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ąjį notarų biurą dėl T. A. palikimo priėmimo. Iš 2009 m. sausio 7 d. testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog T. A. visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius, visas turtines ir neturtines teises, savo mirties atveju paliko savo dukrai O. A., t. y. pareiškėjai. 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjai buvo išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad tvarkant palikimą po tėvo T. A. mirties, buvo nustatyta, kad jo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. A. turimas nekilnojamas turtas, kurį ji 2009 m. sausio 7 d. testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savo mirties atveju paliko savo sūnui T. A., iki šiol VĮ „Registrų centras“ yra registruotas jos vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis O. A. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog O. A., mirusi (duomenys neskelbtini), mirė ištuokoje, taip pat turėjo 2 vaikus, t. y. T. A., mirusį (duomenys neskelbtini), ir M. A. Iš teismui pateiktos O. A. testamento kopijos bei Testamentų registro išrašo matyti, jog palikėja O. A. yra sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą bei turtines teises paliko savo sūnui T. A., tačiau palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra registruota. Iš Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro 2025 m. lapkričio 3 d. liudijimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog paveldėjimo byla po O. A. mirties nebuvo užvesta.
9. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad T. A. po savo motinos O. A. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. po motinos mirties T. A. nepertraukiamai rūpinosi minėtu turtu kaip savu, t. y. juo naudojosi, prižiūrėjo, remontavo ir pan.
13. Remiantis bylos duomenimis, po O. A. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po O. A. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas T. A. iniciatyva, kuris rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo motinos mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. A. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos O. A. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kitas palikėjos vaikas, kuris byloje yra įtraukas suinteresuotu asmeniu, M. A., pareiškėjos pareiškimui prieštaravimų nepateikė (patvirtino, kad jo brolis T. A. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą). Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po O. A. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad T. A. po motinos O. A. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po O. A. mirties T. A. priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po motinos O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.