- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-78/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- P. J., S. Z.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Dalius Baranauskas
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-425/2007 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui J. D. , tretiesiems asmenims P. J. , S. Z. dėl pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu, skolos bei palūkanų priteisimo, sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, sutarties dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. R. 2007 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. gruodžio 29 d. pakvitavimą, pasirašytą D. R. , kuriuo patvirtinamas 165 000 Lt paskolos grąžinimas, ir priteisti iš atsakovo J. D. ieškovui 165 000 Lt; pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp D. R. ir J. D. , 1.5 punktą; pripažinti negaliojančiu 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp D. R. ir J. D. , 1.5 punktą; pakeisti 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pradavimo sutarties, sudarytos tarp D. R. ir J. D. , 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,Parduodamo turto kaina. 66.6 proc. tikrosios ūkinės bendrijos ,,Dalitas“, kodas 154749239, esančios Biržų r., Čepukų k., pajaus pirkėjas perka, o pardavėjas parduoda už 165 000 (vieną šimtą šešiasdešimt penkis tūkstančius) litų“; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. ieškovas su atsakovu tarėsi dėl 95 proc. TŪB „Dalitas“ pajaus pirkimo ir atsakovas J. D. buvo pažadėjęs supirkti pajų iš kitų pajininkų, t. y. trečiųjų asmenų P. J. ir S. Z. , tačiau neturėjo pinigų. 2005m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi Nr.2 ieškovas paskolino atsakovui 165 000 Lt iki 2006 m. vasario 1 d., pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą. Ieškovas pažymėjo, kad vykdydamas paskolos gavėjo nurodymą dalį paskolos sumos – 65 000 Lt pervedė P. J. ir kitą paskolos sumos dalį – 100 000 Lt pervedė S. Z. . Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 29 d. ieškovas su J. D. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas už 200 000 Lt iš atsakovo nusipirko 66,6 proc. TŪB „Dalitas“ pajaus ir susitarė, kad pinigus atsakovui sumokės iki 2006 m. sausio 25 d. Ieškovas nurodė, kad pasirašant 2005 m. gruodžio 29 d. pajaus pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas J. D. pasiūlė ieškovui pasirašyti pakvitavimą, kad atsakovas yra grąžinęs pasiskolintus 165 000 Lt, žadėdamas, kad skolą sumokės tą pačią dieną į ieškovo sąskaitą banke. Ieškovo teigimu, 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes buvo sudarytas tik dėl apgaulės, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu remiantis Civilinio kodekso 1.91 straipsniu, be to, minėtą pakvitavimą surašė ne ieškovas, pakvitavimo tekstas jau buvo paruoštas ir pateiktas tik pasirašymui ir nei iki minėto pakvitavimo pasirašymo, nei jo pasirašymo metu paskola nebuvo grąžinta. Ieškovo teigimu, jis buvo apgautas, nes atsakovas J. D. neįvykdė savo pažado tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimas, grąžinti suteiktą paskolą. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog paskolos sutartis buvo rašytinė, tai ir jos pakeitimas, susijęs su paskolos grąžinimo būdo pakeitimu, turėjo būti rašytinis, bet kadangi šalys nesusitarė dėl 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties pakeitimo, todėl 165 000 Lt ieškovui privalėjo būti sumokėti į sąskaitą banke.
Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5. punktus negaliojančiais ieškovas nurodė, kad sutarčių 1.5. punktai prieštarauja imperatyviai teisės normai - Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio penktajai daliai, kadangi sutartyje numatyta, kad ieškovas perima visus TŪB „Dalitas“ įsipareigojimus tretiesiems asmenims, darbuotojams. Minėtu sutarties punktu ieškovui perleidžiami visi TŪB „Dalitas“ ankstesni įsipareigojimai ir ši aplinkybė pažeidžia ne tik ieškovo teises ir teisėtus interesus, bet ir teisės normas. Ieškovas nurodė, kad, remiantis Ūkinių bendrijų įstatymu, nuo TŪB „Dalitas“ pajaus įsigijimo momento ieškovas, kaip tikrasis bendrijos narys, privalo atsakyti tik už būsimas TŪB „Dalitas“ prievoles, o ne už jau atsiradusias. Ieškovas pažymėjo, kad nusipirko tik dalį pajaus, o ginčijamu sutarties punktu perleista atsakomybė pagal visas TŪB „Dalitas“ prievoles.
Dėl reikalavimo pakeisti 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sumažinant 66,6 proc. pajaus kainą, ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš atsakovo už 200 000 Lt nusipirko 66,6 proc. TŪB „Dalitas“ pajaus kartu su priklausančiais gauti už 2005 metus dividendais. Ieškovo teigimu, derybų metu J. D. informavo, kad TŪB „Dalitas“ veikia pelningai bei kad ieškovo įsigytai 66,6 proc. pajaus daliai teks nuo 35 000 Lt iki 40 000 Lt dividendų už 2005 metus, ir sutartyje įrašyta sąlyga dėl dividendų patvirtina, jog ieškovas buvo įtikintas, kad už 2005 m. bus ne mažiau kaip 35 000 Lt dividendų, todėl ieškovas sutiko už 66,6 proc. pajaus bei dividendus už 2005 metus sumokėti atsakovui 200 000 Lt. Ieškovo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas turi būti pakeistas, nustatant, kad 66,6 proc. TŪB „Dalitas“ pajaus pirkėjas perka, o pardavėjas parduoda už 165 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo D. R. atsakovui J. D. 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi Nr. 2 ieškovas D. R. paskolino atsakovui J. D. 165 000 Lt iki 2006 m. vasario 1 d. ir teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad paskolos sutarties projektą paruošė advokatas, todėl darytina išvada, kad ieškovas, skolindamas atsakovui pinigus, elgėsi apgalvotai ir rūpestingai. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavime D. R. patvirtino, kad J. D. grąžino pagal 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2 paskolintus 165 000 Lt ir J. D. pagal 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2 yra neskolingas, todėl, remiantis CK 6.39 straipsnio antrąją dalimi, laikytina, kad, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Teismas nurodė, kad nors paskolos sutarties 5.1 punkte buvo sutarta, kad skolininkas pinigus grąžins į sąskaitą banke, tačiau ieškovas D. R. sutiko priimti prievolės įvykdymą ne pavedimu, o grynaisiais pinigais, tai patvirtindamas 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimu, todėl toks prievolės įvykdymo būdas (sumokėjimas grynaisiais pinigais) pripažintinas nepažeidžiančiu ieškovo teisių kylančių iš reikalavimo susigrąžinti pinigus. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo M. V. parodymus, kad 2005 m. gruodžio mėnesį liudytojas grąžino J. D. 200 000 Lt skolą, konstatavo, kad J. D. turėjo pakankamai pinigų 2005 m. gruodžio 29 d. grąžinti ieškovui 165 000 Lt skolą. Teismas, įvertinęs ieškovo, kaip rūpestingo ir apgalvoto asmens, veiksmus pasiruošiant sudaryti paskolos sutartį, konstatavo, kad ieškovo 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimo negalima pripažinti kaip sudaryto apgaulės įtakoje. Teismas nurodė, kad ieškovas D. R. yra verslininkas, todėl sandorių sudarymas, jų įvykdymas jam yra įprasta ir žinoma veikla, dėl to ieškovui taikytini didesni apdairumo reikalavimai ir nors ieškovas ir teigia, kad atsakovas jį apgavo, įkalbėdamas pasirašyti minėtą pakvitavimą apie paskolos grąžinimą, tačiau ir vėlesni ieškovo veiksmai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas buvo apgautas, nes į policiją dėl apgaulės nesikreipė, į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus daugiau nei metams laiko. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo, jog 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimą pasirašė apgautas atsakovo J. D. , todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.
Dėl 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5. punktų pripažinimo negaliojančiais teismas nurodė, kad Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio penktosios dalies nuostatos taikomos ir tikrojo nario teisių perėmėjui. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas domėjosi TŪB ,,Dalitas“ ūkine-finansine padėtimi, nes teismo posėdžio metu pripažino, jog prieš pajaus pirkimo sandorių sudarymą žinojo apie TŪB ,,Dalitas“ skolas. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5 punktai, kuriuose pajaus pirkėjas D. R. nurodė, kad, įsigydamas sutartyse nurodytas TŪB „Dalitas“ pajaus dalis, perima visus TŪB „Dalitas“ įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir darbuotojams, nėra konkretūs ir nepakankamai aiškiai detalizuoti. Teismas konstatavo, kad, atsakovo P. D. teigimu, šiais punktais nėra panaikinta atsakovo P. D. prievolė už tą laikotarpį, kai jis buvo tikrasis narys, o šių punktų esmė, kad ieškovas perima visą bendrijos, kaip įmonės valdymą, tame tarpe perima ir bendrijos įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neatsisako savo prievolės už tą laikotarpį, kai jis buvo tikrasis TŪB narys, todėl konstatavo, kad ginčo sutarčių 1.5 punktai nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų bei įstatymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas D. R. nepateikė teismui įrodymų, jog sutarčių 1.5 punktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus bei teisės normas. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas, jog, įsigydamas TŪB „Dalitas“ pajaus dalį, perima visus, o ne įsigytai pajaus daliai proporcingus TŪB „Dalitas“ įsipareigojimus tretiesiems asmenims bei darbuotojams, yra nepagrįstas, nes bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo D. R. tikslas buvo kartu su motina supirkti visą TŪB „Dalitas“ pajų, todėl į atskiras pajaus pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo įtraukti 1.5 punktai.
Dėl ieškinio reikalavimo pakeisti 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sumažinant pajaus pirkimo-pardavimo kainą, teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas ieškiniu pakeisti 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo pradavimo sutarties 2 punktą ir 66,6 proc. TŪB „Dalitas“ pajaus pardavimo kainą nustatyti 165 000 Lt, neįrodė ieškinio argumento, kad atsakovas J. D. suklaidino ieškovą, įtikindamas, kad TŪB „Dalitas“ veikia pelningai ir kad ieškovo įsigytai 66,6 proc. pajaus daliai teks nuo 35 000 Lt iki 40 000 Lt dividendų už 2005 metus. Teismas nurodė, kad sutarties 1.2 punkte nenustatyta kokią sumą dividendų gaus pajaus pirkėjas D. R. už 2005 metus, o liudytojų L. U. , J. M. parodymai, kad pirkdamas TŪB „Dalitas“ pajus D. R. tikėjosi gauti 35 000 Lt - 40 000 Lt dividendų už 2005 metus, negali būti pakankami įrodymai dėl šios ieškinio dalies tenkinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gautinų dividendų suma pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarta bei kad atsakovas neigia užtikrinęs ieškovą būsiant už 2005 metus 35 000 Lt - 40 000 Lt dividendų, konstatavo, kad sutartimi atsakovas neužtikrino ir negarantavo, jog pirkėjas D. R. už 2005 metus gaus iš TŪB „Dalitas“ minėtus dividendus. Teismas pažymėjo, kad tiksli dividendų suma nustatoma tik pasibaigus finansiniams metams ir sudarius finansinę atskaitomybę, o sandorio sudarymo metu tokia finansinė atskaitomybė TŪB „Dalitas“ nebuvo sudaryta.
Teismas dėl nurodytų motyvų konstatavo, kad ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. R. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis Nr. 2 buvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovas D. R. 2005 m. pabaigoje pareikalavus, jog atsakovas J. D. skubiai iš trečiųjų asmenų supirktų pajų ir vėliau jį parduotų ieškovui, J. D. neturėjo reikiamos pinigų sumos, nes jam 190 000 Lt neva nebuvo grąžinęs liudytoju apklaustas M. V. . Faktinės bylos aplinkybės ir liudytojo M. V. apklausa patvirtina, kad atsakovas J. D. 2005 m. sausio mėnesį negalėjo paskolinti M. V. 190 000 Lt, kadangi tokios pinigų sumos neturėjo, todėl ir negalėjo reikalauti tokios sumos grąžinti. Teismas privalėjo kritiškai vertinti atsakovo J. D. paaiškinimus ir liudytojo M. V. parodymus apie 190 000 Lt paskolą, nes liudytojo M. V. parodymai ir atsakovo J. D. paaiškinimai prieštarauja rašytiniams įrodymams bei logiškai pateisinamiems veiksmams. Teismas tiksliai neišsiaiškino kokią pinigų sumą J. D. neva paskolino M. V. , nes sprendime nurodytos skirtingos pinigų sumos. Kadangi skundžiamo teismo sprendimo viena dalis prieštarauja kitai daliai, skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo paaiškinimus dėl 165 000 Lt paskolos suteikimo ir jos negrąžinimo aplinkybių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vėlesni ieškovo veiksmai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas buvo apgautas. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas pasinaudojo savo teise bei savo teisėtus interesus gynė remdamasis CK 6.207 straipsniu ir laikinai sustabdė savo įsipareigojimų įvykdymą - pinigų už įsigytą pajaus dalį mokėjimą. Ieškovas pažeistas teises gynė remdamasis CK 6.207 straipsniu, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.39 straipsnį, numatantį, kad kreditoriui priimant prievolės įvykdymą kitokiu būdu nei nurodyta sutartyje prievolė laikoma įvykdyta. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5. punktų pripažinimo negaliojančiais, nepagrįstai rėmėsi atsakovo J. D. teiginiais, kad minėtais punktais nėra panaikinama jo atsakomybė už tą laikotarpį, kai atsakovas buvo tikrasis TŪB „Dalitas“ narys. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad minėti 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5 punktai nėra konkretūs ir aiškiai detalizuoti, kadangi juose yra aiškiai išdėstyta, kokie įsipareigojimai perduodami. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2005 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovas J. D. B. R. pardavė 5 proc. TŪB „Dalitas“ pajaus, nėra nurodyta, kad B. R. perduodami kokie nors TŪB „Dalitas“ įsipareigojimai. Teismas neišaiškino visų faktinių bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. D. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo D. R. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. gruodžio 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2 ir 2005 m. gruodžio 29 d. ieškovas R. R. pasirašė pakvitavimą dėl paskolos sumos grąžinimo. Šalys 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. sudarė TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutartis.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl 2005 m. gruodžio 29 d. ieškovo D. R. pasirašyto pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, skolos bei palūkanų priteisimo. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės vykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. 2 5.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas kreditoriui mokėtiną sumą perveda į kreditoriaus sąskaitą banke, jeigu šalys nesusitars kitaip. 2005 m. gruodžio 29 d. D. R. pasirašytas pakvitavimas patvirtina, kad kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą, grąžinant paskolos sumą grynaisiais pinigais, ir kad šalys susitarė dėl tokio prievolės įvykdymo būdo (CK 6.39 str. 1, 2 d., 6.65 str. 1 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad prievolė negalėjo būti įvykdyta nurodytu būdu, bet tik sumokant pinigus į kreditoriaus sąskaitą banke, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovas D. R. neįrodė, kad atsakovas J. D. 2005 m. gruodžio 29 d., t. y. D. R. pasirašymo pakvitavimo apie paskolos sumos grąžinimą momentu, neturėjo pinigų paskolos grąžinimui. Pateiktos į bylą pajamų mokesčio, turto deklaracijos patvirtina, kad atsakovas J. D. 2004 ir 2005 metais turėjo ne mažiau 200 000 Lt piniginių lėšų (b. l. 55-60, 80-82, 151-154), todėl atsakovas 2005 m. galėjo nurodytą pinigų sumą paskolinti kitiems asmenims bei gauti paskolintą sumą, panaudoti šią pinigų sumą paskolos grąžinimui pagal 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas J. D. nurodė, kad 2005 m. pradžioje paskolino 190 000 Lt M. V. , kuris pažadėjo paskolą grąžinti iki metų pabaigos, ir 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, per Kalėdas, M. V. grąžino paskolą (b. l. 27). Pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 18 d. posėdžio protokole įrašyta, kad liudytojas M. V. parodė, jog 1995 m. pradžioje, sausio mėnesį, pasiskolino iš J. D. 195 000 Lt ir grąžino skolą tais pačiais metais prieš Kalėdas (b. l. 101). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. D. nurodė, kad turėjo 190 000 Lt ir juos paskolino, o M. V. paskolintus pinigus grąžino apie Kalėdų laikotarpį 2005 m. (b. l. 134). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas J. D. paaiškino, kad 2005 m. pradžioje paskolino M. V. apie 200 000 Lt ir paskolos suma buvo grąžinta 2005 m. apie Kalėdas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. V. parodė, kad iš J. D. skolinosi 2005 m. sausio mėnesį apie 190 000 Lt ar 195 000 Lt ir skolą grąžino 2005 m. gruodžio mėnesį prieš Kalėdų šventes, dieną ar dvi prieš Kūčias. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pastabos dėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka pateiktos nebuvo, tačiau pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad minėtame protokole liudytojo M. V. parodymuose dėl klaidos paskolos davimo bei grąžinimo metais vietoje 2005 m. nurodyti 1995 m. Aplinkybės, kad atsakovas J. D. ir liudytojas M. V. jų 2005 m. paskolos sutarties pinigų sumą nurodo apie 190 000 – 200 000 Lt, kad atsakovas J. D. paskolos sumos grąžinimo laiką nurodo 2005 m. apie Kalėdas, o liudytojas M. V. paskolos sumos grąžinimo laiką nurodo 2005 m. prieš Kalėdų šventes, dieną ar dvi prieš Kūčias, paaiškinamos tuo, kad nuo minėtos paskolos sumos grąžinimo iki atsakovo J. D. paaiškinimų bei liudytojo M. V. parodymų nagrinėjamojoje byloje praėjo laikotarpis, dėl kurio J. D. ir M. V. gali nebeprisiminti absoliučiai tiksliai minėtų aplinkybių, taip pat tuo, kad pagal liudytojo M. V. parodymus J. D. bei M. V. skolindavo vienas kitam pinigus ir J. D. skolino M. V. pinigus ne vieną kartą. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas J. D. ir liudytojas M. V. iš esmės vienodai bei pakankamai aiškiai nurodė jų 2005 m. paskolos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybes, kad paminėti neatitikimai bei netikslumai nėra esminiai ir nelaikytini prieštaravimais tarp atsakovo J. D. paaiškinimų bei liudytojo M. V. parodymų ir kad nėra pagrindo netikėti atsakovo J. D. paaiškinimais ir M. V. parodymais dėl jų 2005 m. paskolos sudarymo bei vykdymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai neišsiaiškino kokią pinigų sumą J. D. neva paskolino M. V. , nes vienoje sprendimo dalyje nurodyta 190 000 Lt suma, o kitoje sprendimo dalyje nurodyta 200 000 Lt suma ir sprendimo viena dalis prieštarauja kitai, yra nepagrįsti ir nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimi rašymo apsirikimai sprendime ištaisomi įstatymo nurodyta tvarka ir nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 2005 metais, kaip įprastai, Kūčios buvo gruodžio 24 d., o Kalėdos prasidėjo gruodžio 25 d. Ieškovas ir atsakovas paskolos sutartį Nr. 2 sudarė 2005 m. gruodžio 20 d. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad minėtos paskolos sutarties sudarymo momentu M. V. nebuvo grąžinęs paskolos sumos J. D. . Aplinkybė, kad atsakovas J. D. 2005 m. gruodžio 23 d. padarė 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartyje Nr. 2 įrašą dėl pinigų pervedimo į P. J. ir S. Z. sąskaitas banke, nėra susijusi su M. V. grąžinimo paskolos sumos J. D. data (momentu), kadangi 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis Nr. 2 buvo sudaryta iki M. V. grąžinimo paskolos sumos J. D. datos ir 2005 m. gruodžio 23 d. įrašas 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartyje Nr. 2 reiškia šios sutarties vykdymą. Reikšminga aplinkybė 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. 2 sudarymui bei vykdymui yra tai, kad D. R. ir J. D. susitarė, jog J. D. nupirks TŪB ,,Dalitas“ pajų bei jį parduos D. R. , ir tokio susitarimo vykdymui J. D. turėjo teisę panaudoti tiek savo pinigines lėšas, tiek skolintas iš D. R. pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės paneigia ieškinio ir apeliacinio skundo argumentus, kad J. D. ir M. V. 2005 m. nebuvo sudarę paskolos sutarties ir jos įvykdę. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2005 m. gruodžio 29 d. M. V. buvo grąžinęs paskolos sumą J. D. ir kad J. D. turėjo pakankamai piniginių lėšų grąžinti paskolos sumą pagal 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2. Ieškovui D. R. , kaip verslu užsiimančiam asmeniui, taikytini padidinti reikalavimai (apdairumo, rūpestingumo, atidumo, tikros informacijos pateikimo ir kiti) dėl sutarčių sudarymo ir dokumentų, susijusių su sutarčių vykdymu, pasirašymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktas į bylą 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimas, pasirašytas D. R. , ir kiti įrodymai paneigia ieškinio bei apeliacinio skundo argumentus, kad minėtą pakvitavimą D. R. pasirašė dėl J. D. apgaulės ir kad atsakovas 2005 m. gruodžio 29 d. negrąžino ieškovui visos paskolos sumos pagal šalių 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2. Aplinkybės, kad D. R. nesikreipė į policiją dėl apgaulės, 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. sudarė su J. D. TŪB ,,Dalitas pajaus pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nebuvo atsižvelgta į 2005 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. 2 įvykdymo bei pasibaigimo pagal 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimą aplinkybes, taip pat patvirtina, kad 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimą D. R. pasirašė ne apgaulės įtakoje ir pakvitavime išreiškė savo valią bei nurodė teisingas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai dėl 2005 m. gruodžio 29 d. pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nurodytus ieškinio reikalavimus (CK 1.91, 6.1, 6.2, 6.37, 6.39, 6.65, 6.870 str.).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5 punktų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kai prievolėms užtikrinti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu (Ūkinių bendrijų įstatymo 7 str. 8 d.). Buvęs tikrasis narys pagal bendrijos prievoles, atsiradusias kol jis buvo tikruoju nariu, arba iš bendrijos sandorių, sudarytų iki jo narystės pasibaigimo, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu, ir šios nuostatos taikomos ir tikrojo nario teisių perėmėjui (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 5 d.). Tikrasis narys turi teisę perleisti tikrojo nario teises kitam asmeniui (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. 5 p., 3 d.). Ūkinių bendrijų įstatyme nevartojama pajaus sąvoka ir šio įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja įnašus į bendriją. Todėl 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutartys yra ir TŪB ,,Dalitas“ tikrojo nario teisių perleidimo sutartys. Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio penktąją dalį tikrojo nario teisių perėmėjas perima ne tik teises, bet ir pareigas, tačiau pagal šią teisės normą buvęs tikrasis narys pagal bendrijos prievoles, atsiradusias kol jis buvo tikruoju nariu, arba iš bendrijos sandorių, sudarytų iki jo narystės pasibaigimo, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu. Tai reiškia, kad buvęs tikrasis narys ir tikrojo nario teisių perėmėjas pagal bendrijos prievoles, atsiradusias iki tikrojo nario teisių perėmimo, arba iš bendrijos sandorių, sudarytų iki tikrojo nario teisių perėmimo, atsako taip, kaip būdami tikraisiais nariais, ir tai nustatyta Ūkinių bendrijų įstatymo 7 straipsnio aštuntojoje dalyje ir 8 straipsnio penktojoje dalyje. Todėl 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5 punktuose nurodyta sąlyga, kad pirkėjas, įsigydamas nurodytą pajų, perima visus TŪB ,,Dalitas“ įsipareigojimus tretiesiems asmenims, darbuotojams, reiškia tai, kad pirkėjas perima TŪB ,,Dalitas“ įsipareigojimus tokia apimtimi, kokia nustatyta Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio penktojoje dalyje. Dėl to minėtų sutarčių 1.5 punktai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nepažeidžia sutarčių šalių teisių. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio dalis dėl 2005 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 3 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarčių 1.5 punktų pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nurodytą ieškinio dalį (CK 1.9, 1.80, 6.193 str.; Ūkinių bendrijų įstatymo 1 str., 7 str. 8 d., 8 str. 2 d. 5 p., 8 str. 3 d., 8 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl 2005 m. gruodžio 29 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto pakeitimo, sumažinant sutarties kainą. Vienos iš šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). 2005 m. gruodžio 29 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 punkte nurodyta sąlyga, kad pirkėjas nurodytą pajų perka ir įgyja nuosavybėn kartu su priklausančiais gauti už 2005 m. dividendais, reiškia, kad pirkėjas įgyja teisę į dividendų už 2005 m. gavimą, bet ne teisę į konkrečių dividendų už 2005 m. gavimą, kadangi tokia teisė įgyvendinama Ūkinių bendrijų įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio tikrosios ūkinės bendrijos pelno paskirstymą, nustatyta tvarka. Teisės į dividendų gavimą turėjimas ir tokios teisės realizavimas yra skirtingi dalykai (Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. 6 p., 13 str.). Tikrojo nario teisių, įskaitant teisės į dividendų gavimą, įgijimas iki tikrosios ūkinės bendrijos finansinių metų pabaigos ir bendrijos pelno paskirstymo nereiškia, kad bendrija pasibaigus finansiniams metams turės pelno ir dividendai bus išmokėti. Todėl aplinkybė, kad ieškovui nebuvo išmokėti dividendai už 2005 m. dėl TŪB ,,Dalitas“ pelno neturėjimo, nėra pagrindas pakeisti 2005 m. gruodžio 29 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto sąlygą dėl kainos. Teisėjų kolegija pagal pateiktus įrodymus konstatuoja, kad nėra CK 6.223 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų pagrindų minėtos sutarties 2 punkto pakeitimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui, kaip verslu užsiimančiam asmeniui, taikyti didesni reikalavimai dėl sutarčių sudarymo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl nuo ieškovo nepriklausančių objektyvių priežasčių ieškovas neturėjo galimybės prieš sudarant minėtą sutartį tinkamai bei visapusiškai sužinoti TŪB ,,Dalitas“ finansinę padėtį, kadangi tikrosios ūkinės bendrijos buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuoja Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apklaustų liudytojais L. U. , J. M. parodymai nepatvirtina, kad minėtos sutarties šalys susitarė dėl konkrečios TŪB ,,Dalitas“ dividendų sumos už 2005 m. išmokėjimo ieškovui ir kad atsakovas pateikė neteisingą informaciją apie TŪB ,,Dalitas“ veiklą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas D. R. paaiškino, kad ieškovui buvo siūloma atlikti TŪB ,,Dalitas“ auditą, tačiau ieškovas to nepadarė, ir kad ieškovas žinojo apie TŪB ,,Dalitas“ skolas bankui bei darbuotojams (b. l. 105). Šalys iki minėtos sutarties sudarymo ir sudarant minėtą sutartį negalėjo susitarti dėl dividendų už 2005 m. išmokėjimo ieškovui, kadangi nebuvo pasibaigę TŪB ,,Dalitas“ finansiniai metai ir šios bendrijos pelnas nebuvo paskirstytas Ūkinių bendrijų įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas prieš sudarydamas minėtą sutartį turėjo galimybę susipažinti su TŪB ,,Dalitas“ veikla ir finansine padėtimi. Todėl nėra pagrindo pakeisti nurodytos sutarties 2 punktą, sumažinant kainos dydį iki 165 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl 2005 m. gruodžio 29 d. TŪB ,,Dalitas“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto pakeitimo yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą ieškinio reikalavimą atmetė (CK 6.154, 6.162, 6.193, 6.223 str.; Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. 5, 6 p., 12 str., 13 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus įvertino pateiktus į bylą įrodymus, teisingai nustatė bei įvertino turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir šiose išvadose nėra prieštaravimų.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai bėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus priteistinas iš ieškovo atsakovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas ir kad pagal CPK 79, 88, 92, 96 straipsnio reikalavimus priteistinas iš ieškovo valstybei 43 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.