Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

- nutraukti jos su atsakovu M. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pakruojo civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr.30, dėl atsakovo kaltės,

- nustatyti nepilnamečio sūnaus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. N.,

- nustatyti tokią nepilnamečio vaiko G. N. ir atsakovo M. N. bendravimo tvarką: tėvas M. N. su sūnumi G. N. bendrauja vaiko sutikimu, iš anksto prieš dvi savaites raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis suderinęs susitikimų laiką ir vietą,

- priteisti iš atsakovo M. N. nepilnamečio vaiko G. N. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės L. N. banko sąskaitą,

ieškovei L. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,40 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 6200 Lt, esantį B. kaime, Pakruojo rajone, registruotą M. N. vardu, ir automobilį Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1987 m., 100 Lt vertės, neremontuotiną, registruotą L. N. vardu, iš viso turto už 6300 Lt,

atsakovui M. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,22 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 970 Lt, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,35 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 1500 Lt, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,78 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 3200 Lt, registruotus M. N. vardu, esančius B. kaime, Pakruojo rajone, ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1986 metais, 100 Lt vertės, iš viso turto už 6770 Lt,

- palikti ieškovei santuokinę pavardę N.,

- priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas,

- taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo M. N. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

- nutraukti jo su ieškove santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės,

- po santuokos nutraukimo abiem palikti santuokines pavardes,

- po santuokos nutraukimo išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, o ieškovei išlaikymas nepriteisiamas,

- priteisti iš jo sūnaus G. N. išlaikymui po 200 Lt kasmėnesinių išmokų iki vaiko pilnametystės, skiriant uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja ieškovę,

- nustatyti lankstų ir nevaržomą sūnaus G. N. ir jo tėvo M. N. susitikimų grafiką,

- priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,

- išreikalauti iš ieškovės oficialius duomenis su istorija apie gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus bei įsigytą turtą,

- santuokoje įgytą automobilį Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nuosavybės teise palikti L. N.,

- santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nuosavybės teise palikti M. N.,

- santuokoje įgyti už atsakovo asmenines ir mamos dovanotas lėšas žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,22 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,35 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,78 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,40 ha ploto, esantys B. kaime, Pakruojo rajone, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise kaip nedalintinas turtas paliekami atsakovui,

- išreikalauti iš ieškovės oficialią informaciją bei duomenis, kokią mokymo įstaigą lanko sūnus, duomenis apie jo gyvenamąją vietą, jo gyvenimo sąlygas.

Nepilnametis G. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jam 11 metų, kad gyvena su mama Norvegijoje, kad eis į 7 klasę, kad mokslas sekasi gerai, kalba norvegiškai, turi draugų. Su mama jam nieko netrūksta, laisvalaikiu lanko futbolo treniruotes, eina į baseiną. Jam patinka futbolas, važinėja į varžybas, yra vartininkas. Nori gyventi su mama, o su tėčiu nenori, nes prie mamos yra pripratęs, supranta vienas kitą. Su tėčiu bendrauja mažai, tik kai buvo susitikę pas močiutę, pasisveikino ir atsisveikino, tėtis daugiau nieko nesakė, neklausė, kaip sekasi, jis jo irgi neklausė kaip sekasi. Su tėčiu bendrauja tik kai grįžta pas močiutę, bet labai retai, nes metuose grįžta tik du ar tris kartus, kai būna atostogos. Su tėčiu šiais metais nebuvo susitikę, tik su tėčio močiute. Nebenori važiuoti pas tėčio močiutę, nes močiutė klausinėjo, kaip sekasi mamai, su kuo gyvena, neklausinėjo apie jį, o klausinėjo apie mamą, o jis norėtų, kad daugiau bendrautų su juo. Nori gyventi su mama, nes ji rūpinasi juo, viską nuperka, nuveža į varžybas, treniruotes, o paskui parveža. Mokykloje mama perka pieną, mama perka rūbus, jis turi kompiuterį, telefoną, naudojasi internetu ir už viską moka mama. Mokykloje už knygas, pratybas mokėti nereikia, tik reikia nusipirkti kuprinę, penalą, sportinę aprangą. Per tuos metus kol su mama gyvena Norvegijoje, tėtis jam nieko nenupirko, jokios dovanos nenupirko. Jis norėtų dažniau susitikti ir bendrauti su tėčiu, tačiau norėtų, kad bendraujant kartu būtų ir mama. Mama nedraudžia jam bendrauti su tėčiu. Šiandien buvo susitikęs su tėčiu, tačiau tėtis nieko su juo nekalbėjo, tik močiutė kalbėjo.

Liudytoja A. Č. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos buvusio vyro dukterėčia ir jos bendrauja iki šiol, nes jų vaikai yra panašaus amžiaus ir taip pat bendrauja. Ieškovę ir atsakovą žino nuo jų santuokos pradžios, nes jie dažnai nuvažiuodavo į V. ir grįžtant užsukdavo į B. pas L. Iš pradžių L. ir M. gyveno normaliai, praėjus gal porai metų po santuokos M. pradėjo išgėrinėti. Mano, kad jų santuoka iširo tik dėl M., nes jis dažnai užtrukdavo darbe, ištisai atsirasdavo nauji draugai, išgėrinėjimai, dėl alkoholio vartojimo. M. mažiau pradėjo rūpėti vaikas, vėliau ir rečiau grįždavo namo, dažnai L. pasiėmusi mažą vaiką važiuodavo jo pasiimti parsivežti iš darbo. Ji girdėjo, kad sakoma, jog L. neleidžia bendrauti su vaiku, tačiau tai netiesa, nes jos vaikas su L. vaiku bendrauja Skype, kompiuteriu, jai nesuprantama, kaip tėvas neranda būdo bendrauti su vaiku. Dėl bendro ūkio vedimo ji gali pasakyti, kad L. visą laiką būdavo namuose ir visus namų ūkio darbus dirbdavo ji, nuveždavo pieną, nebūdavo laiko „grožybėms“, ir kai M. dirbo Airijoje, L. rūpinosi visu ūkiu, vaiku, norėjo gyventi šeimoje, niekas iš kaimo negalėtų pasakyti, kad L. nesirūpino vaiku, kad buvo netvarkinga. L. ir M. gyveno B. kaime. Namą nupirko M. mama ir visa giminė žinojo, jog su sąlyga, kad jie susitaupys pinigų ir atsipirks, dėl to M. važiavo į Airiją, o L. važiavo dirbti į Norvegiją. Buvo kalbėta, kad namas pirktas jiems, kad išsipirks, sėdint šeimos rate tai girdėjo iš M. mamos. Bet paskui ji sužinojo, jog mama atsisakė imti pinigus, pasakė, kad tegul būna nupirkta iš jos pusės. Kol gyveno L., buvo statomas garažas, priestatas, židinys, dedami langai iš tų šeimoje bendrai uždirbtų pinigų, o kuris tenai daugiau, kuris mažiau įnešęs pinigų negali pasakyti, nes jų pinigų neskaičiavo. L. namuose jai teko lankytis dažnai. Matė, kad buvo nupirktas naujas šaldytuvas, miegamojo baldai, tvarkėsi gražiai, pirkosi baldus, buitinius daiktus, gyveno normaliai. L. dirbo apie pusę metų prieš dekretines atostogas buhaltere (pusė etato) ir po gimdymo gavo vaiko auginimo pašalpą. L. nebuvo išlaikytinė, užsidirbo, važiuodavo į talkas. L. buhaltere dirbo individualioje įmonėje, dirbo santuokos metu. M. tikrai buvo išvažiavęs dirbti į Airiją pas L. mamos brolį, atrodo, kad apie metus laiko M. dirbo Airijoje. M. iš Airijos atsiųsdavo pinigų, o L. rūpinosi statybomis, remontu. Gali pasakyti, kad iš gero vyro nė viena moteris neišeina, o L. dėl M. girtuokliavimo pas savo mamą buvo išėjusi kokius tris ar keturis kartus, bet M. visada rasdavo kelią ir prašydavo L. grįžti, nes jam blogai. L. ne vieną kartą yra grįžusi pas M., kad gyventi. L. ji pažįsta nuo 1997 metų ir iš viso nematė jos išgėrusios, o be to ji buvo amžinas vairuotojas, išsilaikė teises ir iš šeimos švenčių visus išvežiodavo. M. girtą yra mačiusi dažnai, po darbo, nes yra mačiusi, kaip L. ne vieną, ne du ir ne penkis kartus yra važiavusi parvežti girto M. Per didžiuosius darbymečius M. gerdavo, kad ir kiekvieną dienelę, būdavo tokie atvejai. Nereikėdavo tenai būti ir matyti, vaikas pasakydavo, kad tėtis girtas. Vaikui buvo kokie du metai, pasakydavo, kad tėtis girtas. Pasitaikydavo tokie atvejai, kad užvažiuodavo pas L., o M. girtas miega, karvė veršiuojasi, o M. negali prikelti, tai kviečiasi kaimynus, kad padėtų. L. norėjo išsaugoti šeimą, grįždavo pas M. Jai nėra žinoma dėl kokių dalykų L. galutinai paliko M., būtent sausio pirmą. Namas, kurį nupirko M. mama buvo paprastas senovinis mūrinis namas, be patogumų. Paskui L. gyvenat su M., buvo sudėti langai, pastatytas priestatas su tikslu įsivesti kanalizaciją. M. būnant Airijoje, buvo pradėtas statyti garažas, pastatė židinį, nusipirko kompiuterį. Prie namo dirbdavo ir samdyti, ir prašyti darbininkai, o pinigai buvo ir už parduotus gyvulius, ir M. atsiųsti iš Airijos. Namo remontu rūpinosi L., dirbo ir M.. Nei M. mamos, nei patėvio ji tenai nėra sutikusi, net bulviakasyje nėra sutikusi, o M. senelius sutikdavo, nes senelis atvažiuodavo su traktoriumi padėti. Kai ji gyveno Pakruojyje, dažnai važiuodavo pas vyro mamą V. kaime, o jų giminė yra labai vieninga, vienas už kitą, vienas kitam padeda, todėl danai nuvažiuodavo pas L. Namo remontas prasidėjo gal 2002 metais, nes L. vaikas buvo visai mažas, remontavo virtuvę, kambarį, o kitame kambaryje buvo pastatytas židinys, paruoštos remontuoti sienos. Tame name jie apsigyveno 2002 metais, vaikas buvo visai mažas, remontus pradėjo nuo pat pradžių. Garažą pasistatė, kai jų vaikui galėjo būti kokie 6 metai. Pats M. sakė, kad jis su L. tvarkė, kokie meistrai statė. M. iš pat pradžių buvo normalus, besirūpinantis žmogus, neatrodė išskirtinis, bet kuo tolyn ėjo „gražyn ir gražyn“, yra girdėjusi, kad L. netinka M., nes yra „biedna“. Kaime tai žinojo visi, nes kaime vienas kitą pažįsta nuo galvos iki kojų, tai girdėjo iš kaimynų. L. su M. augino jaučius, kuriuos parduodavo, augindavo kiaules, laikė karves, L. veždavo pieną. Ji nežinojo, kad M. ūkininkauja, kad yra jaunas ūkininkas, tik šiandiena prieš teismą M. mama pasakė, kad M. ruošiasi ūkininkauti. M. dirbo žemę, nes jo senelis turi daug technikos, atvažiuodavo su traktoriumi suarti, nušienaudavo. Žinojo, kad M. padėdavo močiutė. Senelis su technika viską apdirbdavo, gal padėdavo ir pinigais, to nežino, nematė, kad būtų davę. Ji negali pasakyti, kuris dirbo daugiau, kuris mažiau, tačiau labai daug darbų dirbo L., nes ji būdavo namuose, jai tikrai tų darbų teko daugiau, nes M. dirbo bendrovėje. Žemę suarti, apdirbti padėdavo M. senelis, bet dar yra kasdieninis darbas, šėrimai, jaučių girdymas. Namų ūkiui pirkti daiktai buvo perkami iš bendrų šeimos pinigų, nes ji matė, kaip nupirko kompiuterį, o iš kur buvo paimti pinigai niekas negali matyti, L. pati išsiimdavo iš savo piniginės, nemokėjo močiutė.

Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, kad ji yra ieškovės sesuo, todėl gali pasakyti, kad sesers santuoka nutrūko dėl to, kadangi jos vyras daug gėrė. Ji gyveno netoli sesers ir matydavo, kaip jis išvažiuodavo iš namų, mažai padėdavo, todėl sesuo iš jo buvo išėjusi ne vieną kartą ir jo prašymu, pasižadėjus daugiau negerti vėl grįždavo pas vyrą. Pamačiusi, kad jis nesikeičia, jį galutinai paliko ir iš jo išėjo. Ji gyveno pas mamą kitame kaime, tačiau dažnai būdavo pas seserį, nes padėdavo pažiūrėti vaiką, kai sesuo išeidavo prie gyvulių, kurių laikė daug. Sesers namuose darbo būdavo daug, atvažiuodavo padėti nuravėti daržų, o kai vyras gerdavo, negrįždavo, ji viena viską dirbdavo. Ji buvo išvykusi į Airiją ir su atsakovu teko kartu gyventi, nes pradžioje darbo neturėjo, ieškojosi, todėl teko kartu gyventi, paruošdavo jam valgyti. Airijoje kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio būdavo gėrimas, atsakovas gerdavo vienas, kartais su draugais. Airijoje jis išbuvo nepilnus metus, nebebuvo darbo ir išvyko namo. Sesuo laikydavo karves, kiaules, visą laiką nuo pat santuokos pradžios, o kol jis buvo Airijoje, ji viena prižiūrėjo ūkį, jis jai siųsdavo pinigus ir L. tvarkydavo visą namą. Grįžusi namo su seserimi ne vieną kartą važiavo kartu padėti išsirinkti namui duris. Sesuo namui sudėjo duris, langus, pastatė priestatą iš namo galo. Užauginti gyvuliai buvo parduodami ir už gautus pinigus pirkosi baldus ir tvarkėsi namuose. Išėjus L., viskas liko namuose, ji pasiėmė tik vaiko lovą, išėjo visiškai be nieko, nes vyras jai nieko nedavė, net kompiuterio vaikui nedavė. Airijoje ji buvo gal 2005 metais. Atsakovas Airijoje apskritai neišbuvo vienerių metų, nes jis viename name gyveno su jos mamos broliu. Jis siųsdavo žmonai pinigus, o kiek siųsdavo reikia klausti sesers, ji jos to neklausdavo. Pas seserį per savaitę ji lankydavosi po kelis kartus, nesako, kad kiekvieną kartą atsakovas būdavo girtas, bet dažnai būdavo girtas, net pas jų mamą atvažiuodavo girtas, nebegalėdavo vairuoti mašinos, kiek mašinų yra sudaužęs, sesė pati su mažu vaiku laikėsi teises, kad galėtų važiuoti, kad nebeišdaužytų visų mašinų. Sesuo su vyru gyveno B. kaime, namą pirkosi vyro mamos vardu, bet su sąlyga, kad, kai užsidirbs, atiduos pinigus ir namas bus perrašomas jų vardu. Jai apie tai sakė sesuo ir jos vyras. Kiek ji žino, kad sesers vyras grįžęs užsidirbęs pinigų iš Airijos, siūlė mamai pinigus už namą, kad perrašytų jų vardu, tačiau ji nebesutiko, apie tai jai sakė sesuo.

Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad jis yra veterinarijos gydytojas, gyvena V. kaime, puikiai pažįsta M. senelius, tėvus, pažįsta ieškovės tėvus, seseris, brolius, dėdę. Su ieškove juos sieja kaimyniški santykiai. Jam teko M. šeimoje atlikti nemažai paslaugų, kurias užsakinėdavo jie arba M. močiutė, tačiau atsiskaitydavo su juo M. močiutė. Tokio atvejo, kad būtų atsiskaičiusi ieškovė, nepamena. Kiek jam yra žinoma, praktiškai jų šeimos gerove rūpinosi M. seneliai ir tėvai, kadangi jie buvo jauna šeima, M. dirbo bendrovėje. Kai jis nuvažiuodavo pas M. močiutę, ji sakydavo, kad M. augina paršelius, prieauglį, kad paaugins, kad nesirgtų, o paskui paaugintus atiduodavo jiems augintis toliau. Kaip veterinarijos gydytojas gali pasakyti, kad ieškovė nelinkusi prie gyvulių, nes yra girdėjęs, kad M. parlekia iš darbo girdyti karvių. Per mėnesį iš gyvulių pajamos yra labai menkos, galima tik prasimaitinti, o pelno turėti nelabai, nebent gyvulius pardavus, tada būdavo pinigai. Jie pardavinėdavo gyvulius. Norint parduoti jautį, telyčią reikia auginti pusantrų metų, kiaulę nuo pusės metų iki 8 mėnesių, kad būtų galima parduoti. Pardavus kiaulę 2008 m. kainomis buvo galima kukliai prasimaitinti pora mėnesių, o pardavus galviją, prasimaitinti daugiau nei pusę metų. Kiek žino M., kas liečia alkoholio vartojimą, tai ne daugiau nei statistinis, darbe konfliktų neturėdavo, darbe girtas nebuvo nustatytas, baustas nebuvo, o L. tetos, giminės yra konfliktiniai žmonės. M. teko keletą kartų matyti girtą susiėjimuose, o darbe girto nematė, kur jį praktiškai matydavo beveik kiekvieną dieną, nes atvažiuodavo užsipilti kuro. N. namuose per metus jam tekdavo būti po kelis kartus, nes du kartus per metus iš gyvulių imdavo kraują, skiepydavo, sėklindavo, gydydavo, maždaug kas du mėnesius apsilankydavo. Nei su L., nei su jos giminaičiais niekada nekonfliktavo, nes yra ne tokios natūros žmogus. Tačiau iš kaimo žmonių žino, kad L. giminė yra konfliktiška, ir pats yra matęs. L. nėra konfliktiška.

Liudytoja D. N. teismo posėdyje parodė, kad po vestuvių jaunieji apsigyveno pas M. senelius, gimė anūkas. Jie nusipirko B. kaime namą su žeme, žemę iš karto dovanojo sūnui M., nes buvo jaunas ūkininkas, galvojo, kad bus pragyvenimo šaltinis, o namą patys po truputį remontavo. Kad L. nesąžininga, pamatė jau gimdymo namuose, nes nuvažiavus lankyti, L. pasakė, kad su visa pinigine jai pavogė pinigus, pasakius, kad reikia eiti sakyti, pasakė neiti, nes piniginė yra, smulkūs pinigai yra, tik paėmė stambius pinigus. Visi tada suprato ir žinojo, kad netiesiogiai L. stengėsi padėti savo mamai, kuriai atidavė pinigus. Ji padarė klaidą, kad šito įvykio neužfiksavo. Nusipirkę namą, jie leido jame gyventi sūnui su šeima, pasamdė dažytoją Š. mokėjo pinigus, o L. rinkosi spalvas. Jie augino runkelius, o pinigus atiduodavo jaunai šeimai, nes tuo laiku jiems reikėjo. Seneliai užaugina prieauglį, priperka paršiukų, paaugina, kad gali net skersti, ir jiems atiduoda. Būdavo pinigėlių, bet greitai jų nelikdavo. Jie nupirko mašiną, padėjo seneliai. Buvo jauna šeima, visko reikėjo, tačiau L. galėjo gyventi kukliau. L. šventes švęsdavo pas savo mamą, prisiruošdavo ir važiuodavo pas mamą, norėdavo padėti mamai. Kai tekėjo, L. pradžiai gyvenimo nieko neturėjo. Susipykdavo su M., susikraudavo gyvulius ir išvažiuodavo pas mamą, tas važiuoja jos parsivežti, prašo močiutės pinigų, kad jau taika, jau gyvename, taip „žaidė“, juokino kaimą. Namo pirkimui ji ėmė paskolą, stengėsi padėti, norėjo, kad jie gyventų. Senelis davė savo kreditinę kortelę ir jie visą laiką naudojosi kortele. G. pradėjo lankyti mokyklą, o L. darbo neieškojo, buvo paštininko vieta, bet L. nėjo, nes visko užteko, jie rėmė iš visų pusių, pirko baldus, miegamojo komplektą, L. pati išsirinkdavo, nes ją laikė, kaip savo vaiką. G. taip pat jie rengė, nusiveždavo į Šiaulius ir vaikas pats išsirinkdavo, ko jam reikia. Pastoviai pas L. būdavo jos sesės, broliai, labai negražiai surašyta ant jos sūnaus, nes taip nebuvo, ji žino, kaip tenai buvo, žino ir pati L. Jeigu tas jos sūnus būtų buvęs toks „monstras“ tai jie visi būtų išsilakstę. M. L. jau antras vyras, ji su patirtimi, nes gyveno Panevėžyje ir turėjo vyrą. Čia jokia paslaptis, L. išėjo pas savo vyrą, nes L. išvažiavo į Norvegiją pas mamą, gegužės mėnesį buvo jos jubiliejus ir G. atvažiavo, nes buvo grįžęs iš mamos, M. paklausė gal turi nuotraukų, pasakė, kad turi. G. pasakė, kad turi draugą P., paprašius parodyti nuotraukas, vaikas paėmė ir iš mobilaus ištrynė nuotraukas. Tada jie suprato, kad L. kažką turi. Oficialios skyrybos įvyko per Naujus metus, nes L. M. nusivežė pas savo mamą, visi pasigėrė, M. pasigėrė, ar čia priežastis skirtis. Jie žinojo, kad L. turėjo kitą, ir netrukus iš Norvegijos ji su tuo vyru grįžo, pasirodė kaime, nesislėpė, o jos mama ir močiutė sakė, kad „dabar turime turtingą žentą“. Kaime visi tokius dalykus žino. Juokinga, kad jų užgyventas turtas, nebuvo tų pajamų, M. uždirbo mažai. Jie tikrai nebuvo kaip šeima. Vieną kartą atvažiavus vežti šieno, L. sako, kad eis ravėti burokų, jie atvažiavo talkon, o ji išėjo. Jeigu jie nebūtų rėmę jų šeimos, nebūtų padėję seneliai, jie seniai būtų išsilakstę, nes L. reikėjo pinigų, nepritekliuje gyvenusi, iš daugiavaikės šeimos. Namo pirkimui ji ėmė paskolą, ėmė namo remontui, galvojo, kad jie gyvens, o iš L. pusės nebūdavo jokios paramos, norėjo visko iš katalogų. M. išgerdavo, nėra jis abstinentas, bet jis nėra alkoholikas, dirbo, neišmestas iš darbo. L. irgi nėra abstinentė, visi baliai būdavo L. giminės pusėje. Namą ji pirko iš uošvės, nes išsiskyrė su pirmu vyru, ji buvo senutė, o įgaliojimą buvo parašiusi dukrai O. K., kuri mamą atsivežė gyventi į Pakruojį. Su O. sutarė pirkti namą su žeme, ėmė paskolą ir nusipirko, remontavo. Tikisi, kad išėję į pensiją, tame name gyvens. Nupirkę namą kartu su žeme, žemę dovanojo M., o jos vyras turi 3 ha žemės V., kuriuos taip pat dirbo M., pajamas už žemę pasiimdavo jie (M. ir L.). Atskirai namo ir žemės nupirkti nebuvo galima, nes pardavė kartu su žeme. Už namą ir žemę ji sumokėjo 9000 Lt, pinigus pervedė į O. sąskaitą. Su O. buvo sutarta 9000 litų suma, o banke reikėjo įnešti grynų pinigų, kurių jie neturėjo, todėl buvo užrašyta didesnė suma. Prie namo pastatė priestatą, nes mirus M. tėvui, liko jo butas Pakruojyje, pardavė butą, M. ir sesuo pasidalino pinigus, o už tuos pinigus pirko priestatui plytas. Iš karto buvo pastatytas garažas, o priestatas vėliau. Garažas buvo pastatytas iš jų ir močiutės pinigų, nes močiutė duodavo pinigus už burokus, būdavo dešimtimis tūkstančių pinigai. Močiutė savo žemėje augina burokus, o L. niekada nepadėdavo ravėti burokų, M. padėdavo. L. nueidavo prie karvių, tačiau netrukus jos vėl rėkdavo, nunešdavo kibirą, bet gal reikėjo nunešti po tris kibirus, o ne kibirą. M. dirbo, aišku, kad ji šėrė kiaules, nesako, kad nešėrė. Prie žemės L. nesikišdavo, tik pasiimdavo pinigus. Bijo sumeluoti, bet atrodo, kad gyvuliai buvo išparduoti dar prieš išvykstant M. į Airiją, žino, kad L. gyvulius išsivežė į V. ir be gyvulių grįžo į B., viską pardavė, M. net nežino už kiek pardavė, nematė net pinigų. L. irgi buvo išvažiavusi uždarbiauti į užsienį, tačiau pinigų M. nesiųsdavo, jis neprašydavo jos pinigų, kam jam reikia, nes jis dirbo. Nežino ar M. neleido L. iš namų pasiimti daiktų, kai 2010 metais jie išsiskyrė. Buvo pirmas ieškinys ir jame nurodyta, kad pasidalino buitinę techniką, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, mano, kad tai buvo teisybė, o šiuo atveju M. padarytas „monstru“. Pirmas ieškinys buvo teisingas, o šis ieškinys, kuris yra byloje nėra teisingas. Jai dokumentus įteikė ieškovės advokatė B. kaime, nes jie visi tenai buvo. Ginčo nepavyko išspręsti taikiai, kadangi ji ėmė paskolas, nusipirko, o dabar reikia atiduoti, žemė yra jos ir jai reikalinga. Gali patvirtinti, kad ieškovės advokatė buvo tame name ir matė namą sutvarkytą, net plytelės yra sudėtos, tačiau viską sutvarkė ji, nes kai L. su M. „išsilakstė“, name esantys daiktai buvo supeliję, namas liko tuščias prieš remontą. Ji sutinka, kad vaiko auginimas yra darbas, bet pinigų už tai nemoka. Anūkui gyvenant Norvegijoje, ji jokių siuntinių nesiuntė, nes net adreso nežino, gal iš tikrųjų adreso žinoti net nenorėjo. Namą pirko iš uošvės, bet ją atstovavo jos dukra K. Namas remontuoti buvo pradėtas, kai L. ir M. gyveno kartu. Pinigų už langus davė močiutė, tačiau L. pamiršdavo net sumokėti, nes langai buvo pirkti išsimokėtinai. Jie visi dirbo, L. rinkdavosi, nes jai buvo duota pilna teisė, laisvė, bet pinigus visada duodavo jie. Santuokos pradžioje tarp jų ir vaikų nebuvo tokio susitarimo, kad jie kažkada galės namą išsipirkti, nebuvo net tokios kalbos. Kai vaikai gyveno tame name, iš pradžių jie būdavo ten dažniau, kiek kartų būdavo per metus nežino, neskaičiavo, bet G. parsiveždavo, atveždavo, kasdavo bulves, veždavo šieną, neskaičiavo kiek kartų, daug kartų. Iš pradžių vaikai turėjo dvi karves ir paršiukų. Močiutė paaugindavo paršiukus, kad jau būdavo galima skersti, jie dar kokį mėnesį pasiaugindavo, vieną pasipjaudavo, o kitus parduodavo. Žino, kad augindavo bulius, o kiek tų gyvulių būdavo neskaičiavo, augindavo tris ar keturias kiaules. Neneigia, kad L. neprižiūrėjo ūkio, nes M. dirbdavo, tačiau ji nedirbo jokio darbo. Kai L. išvyko į užsienį, vyrą tenai susirado. Jai anūkas pasakė, kad turi draugą P., L. šeima kalbėjo, kad toks geras tas P. Ji pati jį matė kaime, nes L. jį labai greitai parsivežė į kaimą, matė juos kaime. Vaikai kartu nebegyvena nuo 2010 metų, o tą vyrą matė jau po to. Namo remontui ėmė 5000 litų paskolą, dėjo 10 langų, duris, langai buvo dedami palaipsniui, užteko 5000 litų, nes augino burokus, dėjo pinigus. Vaikai augino gyvulius, parduodavo, o L. norai buvo dideli, pinigus kur dėdavo nežino, L. jų nepragerdavo, norėdavo daiktų iš katalogų. Baldus pirko jie, viskas yra jų, nes vaikai pinigų neturėjo. Nupirktus žemės sklypus iš karto padovanojo M., nes surašė pirkimo-pardavimo sutartis jo vardu, kad jis galėtų būti jaunasis ūkininkas. Dovanojimo sutarties neturi, bet taip buvo sutarta. Marti puikiai žino, kad ji į namą nėra įdėjusi nė vieno cento, nebuvo pajamų, iš kur bus tas turtas. L. neužgyveno jokio turto. Vaikui išlaikymą moka jie - seneliai, visada mokėjo ir moka, todėl, kad M. registruotas darbo biržoje, ne ūkininkas, dabar nedirba žemės. Būtų neišvažiavęs į užsienį, būtų dirbęs bendrovėje, nebūtų iširusi šeima.

Liudytoja O. K. teismo posėdyje parodė, kad M. N. yra jos brolio sūnus. M. N. motina D. N. iš jos pirko namą su visa žeme B. kaime. Namą pardavė kartu su visa žeme. Namas ir žemė priklausė jos mamai, tačiau mama jai parašė įgaliojimą, kad galėtų tvarkyti dokumentus. Už namą ir žemę ji gavo 9000 litų. Namo ir žemės pirkimo – pardavimo sutartis pas notarą tvarkė D. N. Kai D. rašė žemę M., tada jis pasirašė ant sutarčių. Dėl namo, žemės pirkimo D. ėmė paskolą ir jai sumokėjo. Pinigai buvo pravesti jai į sąskaitą. M. jai nieko nemokėjo, jos mamai taip pat nemokėjo. L. ji pažįsta tik iš matymo, nebendrauja. Namo ir žemės pirkime L. nedalyvavo, o M. dalyvavo, kai reikėjo pasirašyti žemės pirkimo sutartis, o daugiau dėl visko jos tarėsi su D. D. pinigus pravedė į jos sąskaitą, tiksliai nebeprisimena, turbūt pravedė tada, kai pasirašė sutartį. Nežino, kodėl sutartyje įrašyta kitokia suma, ji daugiau negavo, gavo tik 9000 litų. Prieš perkant L. nebuvo atvažiavusi apžiūrėti namo ir žemės. Pardavus namą, tenai paliko dujinę, lovą, spintą, virtuvėje stalą, daug malkų, nes neturėjo kur parsivežti ir pasidėti. Daugiau kažkada jie buvo užvažiavę į tą namą, L. rado namuose, namas nebuvo pasikeitęs, kambarys buvo ištapetuotas, virtuvėje tikrai tebestovėjo tas pats stalas, o kas buvo kituose kambariuose nežino, nes po juos nevaikščiojo.

Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad M. N. yra jo posūnis, L. N. yra M. žmona, su M. mama jis gyvena neregistruotoje santuokoje ir žino, dėl ko yra pakviestas į teismą, yra skaitęs ieškinį ir davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip liudytoja D. N.

Iš santuokos liudijimo (8 b. l., I t.) matyti, kad 2001 m. gegužės 26 d. Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje buvo sudaryta santuoka tarp M. N. ir L. M. (N.).

Iš vaiko gimimo liudijimo (9 b. l., I t.) matyti, kad G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, ir kad jo tėvai yra M. N. ir L. N..

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (10-17 b. l., I t.) matyti, kad santuokos metu, 2002-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3311 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3313 yra įgyti penki žemės sklypai, esantys B. kaime, Pakruojo rajone: 1,4000 ha ploto, 0,2200 ha ploto, 0,3500 ha ploto, 0,7800 ha ploto ir 0,2500 ha ploto, kurie įregistruoti M. N. vardu.

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pažymų (19, 20 b. l., I t.) matyti, kad M. N. vardu yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1986, ir L. N. vardu yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1987.

Iš prašymo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytų 2012-09-20 (21, 22-23 b. l., I t.) matyti, kad ieškovė buvo surašiusi dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovas nesutiko, nes ant prašymo yra jo ranka užrašyta, kad susipažino ir nesutinka, bei dar iš vienos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos 2013-04-25 (131-132 b. l., I t.) matyti, kad ieškovės iniciatyva buvo dar kartą siūlyta santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau atsakovas M. N. parengiamojo teismo posėdžio pertraukos metu nesutiko su pasiūlytomis sutarties sąlygomis (135 b. l., I t.).

Iš Sodros duomenų bazės pažymų (31, 32, 33, 34 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. nedirba ir jokių pajamų negauna, kad yra dirbęs 2011 metų gegužės mėnesį, įsigijęs verslo liudijimą.

Iš darbo biržos pažymos (51 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. nuo 2012-09-24 yra registruotas darbo biržoje, išmokų negauna.

Iš banko „Swedbank“, AB pažymų (52, 113 b. l., I t.) matyti, kad iš liudytojo A. P. banko sąskaitos nuo 2010-06-28 iki 2012-11-23 bei nuo 2012-12-23 iki 2013-03-23 kas mėnesį yra nurašoma ir pervedama po 200 Lt L. N. G. N. išlaikymui.

Iš anglų kalba pateiktų pinigų siuntimo kvitų (53, 54, 55, 56, 57, 58 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. iš Airijos siuntė L. N. 10 kartų po 200 eurų ir vieną kartą 500 eurų.

Iš nurodymų pervesti grynuosius pinigus (58, 5, 62 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. pervedė į L. N. sąskaitą 300 Lt – 2010-03-18, 300 Lt – 2010-02-18 ir 300 Lt – 2010-05-19.

Iš banko indėlio – vaikų indėlio sutarties, kasos pajamų orderių ir banko pažymos (60, 61, 114, 116, 117 b. l., I t.) matyti, kad atsakovas M. N. atidarė sąskaitą banke nepilnamečio sūnaus G. N. vardu, įnešė į ją 700 Lt ir sąskaitos likutis 2013-04-17 yra 744,45 eurų.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (63 b. l., I t.) matyti, kad skyrius bendravo su atsakovu M. N., kuris nurodė, jog senokai su sūnumi nebendrauja, nes neleidžia vaiko motina, tačiau dėl šios problemos jis niekada nesikreipė į jokias institucijas, jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau pageidautų, kad būtų nustatyta lankstesnė bendravimo su sūnumi tvarka, taip pat pripažino pareigą išlaikyti sūnų ir sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas, tačiau jo netenkina prašoma išlaikymo suma. Skyriaus nuomone, nustačius nepilnamečio G. N. gyvenamąją vietą su vaiko motina L. N., vaiko interesai nebus pažeisti, ir skyrius pritaria ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui iš jo tėvo priteisimo.

Iš mokėjimo pavedimų (71, 120 b. l., I t.) matyti, kad 2002-07-09 D. N. pervedė 9000 Lt O. K. už perkamą gyvenamą namą pagal 2002-05-28 sutartį.

Iš notarės Nijolės Daubarienės liudijimo (74 b. l., I t.) matyti, kad AB bankas „Hansa LTB“ Pakruojo KAP pervedė į O. K. priklausančią sąskaitą 9000 Lt, kuriuos D. N. buvo skolinga jai už E. N. priklausiusio žemės sklypo su jame esančiais pastatais Pakruojo rajone, B. kaime, pardavimą.

Iš privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto (75, 76 b. l., I t.) matyti, kad 2002-05-28 E. N., veikianti per O. K., pardavė D. N. 0,15 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, kiemo statiniais, tvartu, daržine, viraline, garažu, malkine, šiltnamiu ir pirtimi, esančiais B. kaime, Pakruojo rajone, už 13000,00 Lt, iš kurių 4000,00 Lt pirkėja sumokėjo prieš sudarant sutartį, o likusius 9000,00 Lt perves AB bankas „Hansa LTB“ Pakruojo KAP, bei šį turtą perdavė.

Iš privačios žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto (77, 78 b. l., I t.) matyti, kad 2002-05-28 E. N., veikianti per O. K., pardavė M. N. 0,25 ha ploto, 0,78 ha ploto, 0,35 ha ploto, 1,4 ha ploto ir 0,22 ha ploto žemės sklypus, esančius B. kaime, Pakruojo rajone, už 2000,00 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjai prieš sudarant sutartį bei šį turtą perdavė.

Iš kredito sutarties (121-130 b. l., I t.) matyti, kad 2002-06-28 AB bankas „Hansa LTB“ suteikė D. N. 9000,00 Lt kreditą gyvenamojo namo su žemės valda, esančio B. kaime, Pakruojo rajone, pirkimui.

Iš ieškovės L. N. pateiktų dokumentų su vertimu į lietuvių kalbą (89-108 b. l., I t.) matyti, kad L. N. gauna nuo 2012-06-01 įprastą vaikų socialinį draudimą vienam vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), per mėnesį 970 NOK, kad moka už sūnaus treniruotes dalyvavimui futbolo komandoje metų sezonui 600 NOK, kad G. N. yra R. mokyklos mokinys ir lanko 6 klasę, kad L. N. ir G. N. yra suteikta teisė būti (laikinai gyventi) Norvegijoje, L. N. gaunamas atlyginimas, kad moka mokestį už pieną sūnaus lankomai mokyklai, kad moka už internetą.

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė Giedrė Židonienė palaikė raštu teismui pateiktą išvadą ir nurodė, kad L. N. ir M. N. šeima skyriui nebuvo žinoma teikiant išvadą, todėl bendravo tiesiogiai. Paskutinio bendravimo metu, tai buvo šių metų liepos 15 d. priėjo galutinės išvados. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo problemų, nes G. išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su mama. Dėl bendravimo su vaiku turėjo pamąstymų, tačiau priėjo išvados, kad mama kiekvieną kartą grįždama į Lietuvą informuos tėvą, kad grįžta. M. pripažino savo problemą dėl bendravimo su vaiku, nes jam dabar yra labai sunku, nes po tam tikro laiko susitikti ir bendrauti, atrasti tam tikrus sąlyčio taškus, tačiau pokalbio metu paaiškėjo, jog jis dės visas pastangas, kad būtų atstatyti jo ir vaiko santykiai. Mano, kad šiuo metu priimti bendri tėvų sprendimai atitinka mažamečio G. N. interesus, yra patenkinami ir mano, kad šiais klausimais problemų nėra.

Ieškovė savo ieškiniu įrodinėjo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodydama, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto prieš ją naudojimo, nesirūpinimo šeima, sūnumi, kuriuo jis ir dabar nesidomi, nesikalba, ignoruoja, neatsakydamas į sūnaus skambučius. Dėl atsakovo girtuokliavimo ji net keletą kartų buvo išėjusi iš namų gyventi pas savo mamą, bet atsakovo prašoma, patikėjusi jo pažadais, kad viskas bus kitaip, sugrįždavo atgal į namus pas atsakovą, bet praėjus kuriam laikui, jis savo pažadus pamiršdavo ir jų netesėdavo. Savo kaltės dėl santuokos iširimo ji nemato, nes visada rūpinosi namais, sūnumi, prižiūrėjo visą namų ūkį ir stengėsi bei norėjo išsaugoti šeimą.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimu dėl santuokos nutraukimo sutiko ir neprašė skirti termino susitaikyti, tačiau nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jis dirbo bendrovėje, buvo išvykęs dirbti į Airiją, šeima gyveno iš jo gaunamo uždarbio, jis taip pat prižiūrėjo namų ūkį, nebuvo girtuoklis, niekada nenaudojo smurto prieš žmoną, visada rūpinosi sūnumi ir nori su juo bendrauti, bet tam trukdo ieškovė, keldama įvairius reikalavimus dėl bendravimo, be to, ieškovė be jokio pagrindo paliko šeimą ir išėjo, todėl prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis nežino dėl ko jų santuoka iširo ir išreiškė nuomonę, kad iširo dėl abiejų kaltės.

Ieškovė neįrodė atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto prieš ją naudojimo, nesirūpinimo šeima, kadangi tam pagrįsti konkrečių įrodymų nepateikė, o tik rėmėsi savo teiginiais.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad gyvendami santuokoje, jie norėdami geriau gyventi, turėjo ūkį, augino gyvulius pardavimui, parduodavo pieną, abu važiavo dirbti į užsienį.

Taip pat abu pripažino, kad santuoka yra iširusi, kadangi nuo 2010 m. sausio 1 d. jie kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko jokių santuokinių ir šeimyninių santykių, nė vienas nepageidavo taikytis ir išsaugoti santuoką.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo požiūriai į sutuoktinių pareigas šeimoje, lojalumą vienas kitam nebuvo tinkamai suderinti tarpusavyje ir tam turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesys. Gyvenant kartu išryškėję charakterių skirtumai, kas buvo akivaizdu ir bylos nagrinėjimo metu, skirtingi požiūriai į atskirų šeimos problemų sprendimą, santarvės ir tarpusavio supratimo tarp šalių nebuvimas, abipusis sutuoktinių nepakantumas bei buitiniai nesutarimai galutinai suardė šeimą, todėl jų santuoka faktiškai iširo ir jiems toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d., teismas konstatuoja, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir yra nutrauktina, paliekant abiems sutuoktiniams jų santuokines pavardes.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.

Įvertinus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, jų žodinius argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.116-3.127 str., nustatyta, kad sutuoktiniai L. ir M. N. iki bylos iškėlimo teisme, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo ir turėjo tokį dalijamą nekilnojamąjį turtą: 1,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6200 Lt, 0,2200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 970 Lt, 0,3500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Lt, 0,7800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3200 Lt, 0,2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000 Lt, esančius B. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajone, įgytus 2002-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3311, už 2000,00 Lt, įregistruotus M. N. vardu. Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. yra preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p). Nagrinėjamoje byloje nustatyti reikšmingi faktai, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o žemės sklypus nusipirko 2002-05-28, taigi, turtas įgytas santuokos metu. Ieškovė savo ieškiniu prašo jai priteisti vieną žemės sklypą – 1,4000 ha ploto, o visus kitus keturis žemės sklypus priteisti atsakovui. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė visus žemės sklypus palikti jam kaip nedalintiną turtą, kadangi šis turtas įgytas už jo asmenines ir jo mamos dovanotas lėšas. Atsakovas ieškovės pateikto reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neginčijo, nes nepateikė priešieškinio su pagrįstais reikalavimais, nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos metu nupirkti žemės sklypai yra įgyti už jo asmenines lėšas ar jo mamos dovanotas lėšas, kadangi nebuvo pateikti jokie pinigų turėjimo, dovanojimo ar dar kokie dokumentai. Priešingai, atsakovas pats pateikė į bylą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą, kurie patvirtina, kad atsakovas M. N. 2002-05-28 iš E. N., veikiančios per O. K., iki sutarties sudarymo, sumokėjęs pardavėjai 2000,00 Lt, nupirko aukščiau minėtus penkis žemės sklypus, esančius B. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajone. Ši žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta Pakruojo rajono notarų biure ir patvirtinta notarės Nijolės Daubarienės, sutartis yra galiojanti, nėra pakeista, nėra pripažinta negaliojančia ar kitaip nuginčyta ir nėra ginčijama. Šios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu, žemės sklypai buvo įregistruoti Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registre. Atsakovo mama liudytoja apklausta D. N. nurodė, kad tie žemės sklypai buvo pirkti kartu su 0,15 ha ploto žemės sklypu su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, taip pat esančiais B. kaime, R. seniūnijoje, Pakruojo rajone, kuriuose po santuokos sudarymo gyveno ieškovė su atsakovu, už jai iš banko suteiktą 9000 Lt kreditą, kuriuos bankas pervedė O. K., ir kad daugiau jokie pinigai pagal tas sutartis nebuvo sumokėti, o sutartyse nurodytos sumos yra fiktyvios, susitarus su banku, kadangi bankui reikėjo įnešti grynų pinigų, o jie neturėjo. Tą patį patvirtino liudytoju apklaustas atsakovo patėvis A. P. bei liudytoja O. K.. Šių liudytojų parodymai atmestini, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems nenuginčytiems rašytiniams įrodymams. Be to, liudytojų D. N. ir A. P. parodymai atmestini dar ir kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, duoti subjektyviai, nes D. N. ir A. P. yra atsakovo mama ir patėvis, davė parodymus, susipažinę su bylos dokumentais, ką teisme abu patvirtino.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad turtas buvo įsigytas, sumokant grynus pinigus, esant šalims santuokoje ir tai laikytina bendrąja ieškovės ir atsakovo santuokine nuosavybe. Dėl nurodytų priežasčių prezumpcija, jog santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta (CK 3.88 str. 2 d.). Todėl santuokoje įgyti žemės sklypai šalims dalintini beveik lygiomis dalimis pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, jai priteisiant mažesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį, už kurią ji piniginės kompensacijos neprašo.

Ieškovė ir atsakovas santuokoje dar įsigijo du automobilius: Peugeot 405, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1987 m., 100 Lt vertės, ir (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1986 metais, 100 Lt vertės, dėl kurio padalinimo tarp jų ginčo nebuvo, todėl šis turtas padalintinas pagal ieškovės ieškinio reikalavimą.

Ieškovė ir atsakovas nenurodė jokio santuokoje įgyto ir dalintino kilnojamojo turto.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtintą pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 str. pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d.). Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, nepilnamečio vaiko nuomonės teismo posėdyje, institucijos išvados bei byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių ginčas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, nes sūnus gyvena su mama (ieškove) Norvegijoje, yra prie jos prisirišęs, lanko mokyklą, lanko futbolo komandos treniruotes, jam yra sudarytos visos reikiamos sąlygos augti, vystytis ir tobulėti, jis turi galimybę elektroninėmis ryšių priemonėmis bei visų atostogų metu grįždamas į Lietuvą bendrauti su tėvu (atsakovu), todėl nepilnamečio G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. N.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. numato, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuoti savo pažiūras. Lietuvos Respublikos CK 3.177 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

Ginčus dėl vaikų teismas turi spręsti vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų tarpusavio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūras bei santykius su vaiku.

Šioje byloje yra pareikštas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio sūnaus su jo tėvu (atsakovu) bendravimo tvarką, kad tėvas su sūnumi bendrauja vaiko sutikimu, iš anksto prieš dvi savaites raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis suderinęs susitikimų laiką ir vietą. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog jokio ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi tarp jų nėra, atsakovas šio ieškovės ieškinio reikalavimo neginčijo, nepilnametis G. N. teismo posėdžio metu išreiškė aiškią savo poziciją, jog norėtų dažniau susitikti ir bendrauti su tėčiu, tačiau norėtų, kad tame bendravime kartu būtų ir mama, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, duodama išvadą, nurodė, jog tarp šalių dėl bendravimo su vaiku ginčo nėra, ieškovė pažadėjo kiekvieną kartą, grįždama į Lietuvą, apie grįžimą informuoti atsakovą, ką ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo tenkintinas.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – tiek Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tikslas – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų porei­kiai ir in­te­re­sai yra pagrindiniai kri­te­ri­jai, nulemian­tys iš­lai­ky­mo dy­dį ir for­mą. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kurį privalo užtikrinti išimtinai vaiko tėvai. Jei tė­vų turti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nusta­ty­tas mak­si­ma­liai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vai­kui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu minima­lios mėne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no išlaikymo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mėne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo atveju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsi­žvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tei­sė rei­ka­lau­ti iš­lai­ky­mo at­si­ran­da ta­da, kai vai­ko tė­vas ar mo­ti­na ne­be­vyk­do sa­vo pareigos ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­čius vai­kus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192, 3.194, 3.196 str., ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo tenkintinas visiškai. Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, sūnus gyvena ir toliau gyvens su motina, jo poreikiai nuolat auga, kadangi jis lanko mokyklą, žaidžia futbolo komandoje, lanko baseiną, bendrauja su klasės draugais, ieškovė dirba ir visapusiškai sūnumi rūpinasi bei jį išlaiko, atsakovas, padedamas patėvio, kas mėnesį sūnaus išlaikymui perveda į ieškovės sąskaitą po 200 Lt, nes pats yra bedarbis ir savo pajamų neturi, tačiau yra sveikas ir darbingas, be to, įvertinant tai, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mini­ma­lią mėne­sio al­gą, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo kas mėnesį sūnaus išlaikymui 425 Lt suma nėra per didelė, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo šaltinis. Be to, teismas įvertina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrinti būtini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, todėl iš atsakovo M. N. priteistinas nepilnamečio sūnaus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės – 2019 m. spalio 11 d. Ši sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 str.). Ieškovė paskirtina naudoti lėšas, gaunamas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise (CPK 376 str. 3 d.).

Išspręsdamas ieškinio reikalavimus, teismas atmeta ir kitų liudytojų A. Č. ir I. B. duotus parodymus, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, duotų subjektyviai, nes I. B. yra ieškovės sesuo, o A. Č. yra ieškovės dėdės buvusi žmona, iki šiol su ieškove palaikanti ryšius, bei liudytojo R. K. parodymus, kuris jokių esminių aplinkybių, susijusių su ieškinio reikalavimais nenurodė, nes davė parodymus apie tai, kiek ieškovė su atsakovu laikė gyvulių, kaip juos prižiūrėjo, kokias pajamas galima gauti, parduodant gyvulius, nes jis pas juos lankydavosi, kaip veterinarijos gydytojas.