- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-662-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01674-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Panevėžio rytas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-662-227/2011
Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01674-2010-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-500/2011 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei V. A., trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio rytas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsakovės V. A. priešieškinį ieškovui P. Š., trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio rytas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. Š. ieškiniu prašė iš atsakovės V. A. priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsakovė pateiktu priešieškiniu prašė teismą priteisti iš ieškovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Panevėžio rytas“ leidžiamame laikraštyje buvo išspausdintas korespondentės V. S. straipsnis „Keliuku pro karingą kaimynę – tik su apsauga“, kuriame buvo paskelbta informacija apie tai, kad jis ketino išprievartauti atsakovę, vieną naktį kai atsakovės vyro nebuvo namuose atėjęs pas ją pradėjo prie jos lįsti, suplėšė drabužius, tačiau savo tikslo nepasiekė. Paminėtą informaciją korespondentei pateikė atsakovė V. A. ir straipsnyje nurodyta informacija buvo paskelbta pagal atsakovės V. A. laikraščio korespondentei pateiktus duomenis. Paminėta informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės, kadangi atsakovės išprievartauti niekada neketino ir nesikėsino, prie jos nelindo, rūbų neplėšė ir pan. Pats korespondentei nėra sakęs, kad atsakovė jį kaltina pasikėsinimu ją išprievartauti ir pan., su korespondente kalbėjosi tik dėl keliuko, t.y. atsakovės trukdymo laisvai naudotis keliuku privažiavimui prie namų. Atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. kaltinimas sunkaus nusikaltimo, kurio nėra padaręs ir kėsinęsis padaryti, padarymu įžeidė ir pažemino jo garbę ir orumą, dėl to pablogėjo sveikata, todėl atsakovė turi atlyginti neturtinę žalą. Kadangi niekada nėra kėsinęsis išprievartauti atsakovę atsakovės priešieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinėje nurodė, kad laikraštyje paskelbta informacija, jog ieškovas pasikėsino ją išprievartauti, suplėšė jai drabužius ir pan. yra teisinga. Atsakovas 1998 ar 1999 metais atėjęs pas ją į namus kėsinosi ją išprievartauti, griebė už kelnių, suplėšė rūbus ir pan. Dėl paminėtų atsakovo veiksmų ji kreipėsi į policiją. Be to dėl to pablogėjo sveikata, todėl ieškovas privalo atlyginti neturtinę žalą. Teigė, kad laikraščio „Panevėžio rytas“ korespondentei nesakė, jog ieškovas kėsinosi ją išprievartauti. Korespondentei minėjo, kad P. Š. suplėšė jai rūbus, tačiau prašė korespondentės apie tai nerašyti. Pas ją atėjusi korespondentė V. S. pati sakė, kad P. Š. jai sakė, jog V. A. jį kaltina kėsinimusi ją išprievartauti. Kadangi nepateikė laikraščio korespondentei informacijos, kad P. Š. kėsinosi ją išprievartauti, ieškovo ieškinį prašė atmesti.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-07-13 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš V. A. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 61 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. 19d. trečiojo asmens UAB „Panevėžio rytas“ leidžiamame Panevėžio apskrities laikraštyje „Panevėžio rytas“ buvo išspausdintas straipsnis „Keliuku pro karingą kaimynę – tik su apsauga“, kuriame paskelbta informacija, jog atsakovė skundėsi laikraščio korespondentei, „kad P. Š. ketino ją išprievartauti. Vieną naktį kai V. A. vyro nebuvę namuose, atėjęs kaimynas ir pradėjęs prie jos lįsti, suplėšęs drabužius, tačiau savo tikslo nepasiekęs“. Atsakovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, todėl teismas pripažino, kad straipsnyje paskelbta informacija, kad P. Š. ketino išprievartauti atsakovę V. A. yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės. Ieškovas buvo kaltinamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu, todėl paskelbtą informaciją teismas laikė žeminančia ieškovo garbę ir orumą. Viešai masinio informavimo priemonėje paskelbus tikrovės neatitinkančią informaciją buvo viešai pažeminta ieškovo garbė ir orumas, dėl ko pripažino, kad ieškovui padaryta neturtinė žala. Kadangi laikraštyje paskelbtame straipsnyje nurodyta, jog pati V. A. skundėsi dėl to, kad ieškovas ketino ją išprievartauti, o atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikė, teismas pripažino, kad būtent atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje nesant duomenų, kad visuomenės informavimo priemonė paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, laikė, kad atsakovė yra atsakinga už paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją ir ieškovui padarytą neturtinę žalą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į ieškovui padarytos žalos dydį, t.y. į tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo būdą, formą, į paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių turinį, į tai, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra didelis, atsakovė mažinti priteistinos neturtinės žalos dydžio neprašė, įrodymų patvirtinančių jos turtinę padėtį nepateikė. Teismas tenkino ieškinį pilnai.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovė prašydama priteisti neturtinę žalą už tai, kad ieškovas 1998 ar 1999 metais lindo prie jos, t.y. kėsinosi ją išprievartauti ir tuo padarė jai neturtinę žalą, be savo paaiškinimo jokių įrodymų nepateikė. Pasvalio rajono PK ir Pasvalio rajono apylinkės prokuratūroje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kreipusis dėl ieškovo P. Š. neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, tame tarpe ir pasikėsinimo ją išprievartauti. Byloje nenustačius, kad ieškovas P. Š. būtų priekabiavęs prie atsakovės, kėsinęsis ją išprievartauti ir pan. atsakovės priešieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą padarytą iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. už atsakovo veiksmus, jos paaiškinimu padarytus 1998 ar 1999 metais, kai tuo tarpu Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas numato, kad CK 2.24 str. normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo taikomos tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda tik įsigaliojus Civiliniam kodeksui.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti.
Nurodė, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, jas netinkamai taikydamas. Ieškovo P. Š. parodymai, kad jis nėra sakęs korespondentei, jog V. A. jį kaltina pasikėsinimu išprievartauti, neatitinka tikrovės, nes korespondentė pirma apsilankė pas ieškovą, o atvykusi pas atsakovę iš karto pasiteiravo apie šį faktą. Straipsnyje parašyta, kad „Pas ekspertus lipdamas laiptais jis sutiko V. A., jau einančią su medikų išvada. Tik įėjęs pas gydytoją į kabinetą sužinojo, kad kaimynė jai skundėsi, esą vyras, kėsindamasis ją išprievartauti, sumušė“. Mano, kad šie įrodymai patvirtina, jog ieškovas kėsinosi atsakovę išprievartauti. Atsakovu byloje dėl paskleistos informacijos turėjo būti UAB „Panevėžio balsas“, kadangi atsakovė prašė korespondentės informacijos neskelbti. Pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytoja korespondentės V. S., nors to prašė atsakovė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. CK 2.24 straipsnio nuostatos nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Teismas nustatė, kad 2010m. rugpjūčio mėn. 19 d. trečiojo asmens UAB „Panevėžio rytas“ leidžiamame Panevėžio apskrities laikraštyje „Panevėžio rytas“ buvo išspausdintas straipsnis „Keliuku pro karingą kaimynę – tik su apsauga“, kuriame paskelbta informacija, jog atsakovė skundėsi laikraščio korespondentei, „kad P. Š. ketino ją išprievartauti. Vieną naktį kai V. A. vyro nebuvę namuose, atėjęs kaimynas ir pradėjęs prie jos lįsti, suplėšęs drabužius, tačiau savo tikslo nepasiekęs“. Apeliaciniu skundu atsakovė V. A. teigia, kad viešai paskelbta informacija buvo teisinga bei kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskleistas žinias laikė neatitinkančiomis tikrovės. Vadovaujantis CK 2.24 str. 1 d. preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Iš to seka, kad atsakovė turėjo pareigą paneigti CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją – tai yra įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CPK 12, 178 str.). Atsakovė V. A. nepateikė jokių įrodymų, kad paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad laikraščio „Panevėžio rytas“ korespondentė pirma apsilankė pas ieškovą, iš jo sužinojo apie V. A. reiškiamus kaltinimus ieškovui dėl pasikėsinimo ją išprievartauti. Šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturėti aplinkybės, ar korespondentė informaciją apie atsakovės kaltinimus ieškovui sužinojo anksčiau, dar iki pokalbio su atsakove. Svarbu tai, kad pati atsakovė pripažįsta bendravusi su korespondente bei tvirtinusi jai, kad P. Š. ketino atsakovę išprievartauti. Be to, ieškovo žinojimas apie atsakovės reiškiamus jam kaltinimus dėl pasikėsinimo išprievartauti, nereiškia, kad P. Š. pripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, kaip klaidingai teigia apeliantė. Kadangi atsakovė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. A. paskleidė žeminančius garbę ir orumą duomenis apie ieškovą, kurie neatitinka tikrovės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 2.24 str. 5 d., numatančiu, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančią tikrovės neatitinkančią informaciją, padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Nors apeliantė nurodo, kad prašė korespondentės informacijos apie jos kaltinimus P. Š. viešai neskelbti, to nepatvirtino jokiais įrodymais. Priešingai, apklausta liudytoja korespondentė V. S. apeliacines instancijos teismo posėdyje parodė, kad kalbantis su V. A., ji pati papasakojo apie P. Š. kėsinimąsi ją išprievartauti ir neprašė šių duomenų neskelbti. Tvirtino, kad tų faktų, kuriuos minėjo atsakovė V. A. pokalbyje ir kurių ji neprašė skelbti, ji neskelbė ir net nerašė savo bloknote
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pati atsakovė kreipėsi į laikraščio „Panevėžio rytas“ redakciją dėl ginčų su kaimynais, žinojo, kad kalbasi su laikraščio korespondente, kuri rašys straipsnį, todėl turėjo suprasti, kad jos paskleista asmens reputaciją žeminanti bei tikrovės neatitinkanti informacija gali būti paskelbta viešai spaudoje. Byloje nesant duomenų, kad visuomenės informavimo priemonė paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pagrįstai pripažinta, kad atsakovė V. A. yra atsakinga už paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją ir ieškovui padarytą neturtinę žalą.
Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b. l. 184, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. A., a.k (duomenys neskelbtini) 6 Lt(šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Pasvalio rajono apylinkės teismui.