Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl prašo atlyginti 3000 Eur neturtinės žalos, taip pat priteisti neteisėtai išieškotas sumas, kurios sudaro 119,12 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų vykdant išieškojimus pagal antstolių patvarkymus ir pataisos namų direktoriaus nutarimus dėl drausminių nuobaudų paskyrimo. Pareiškėjo teigimu, 2021-06-09 iš jo asmeninės sąskaitos neteisėtai išskaityta 40 Eur suma, 2021-06-15 – 19,12 Eur, 2021-06-22 – 20 Eur, 2021-08-01 – 40 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog antstolė J. B. pataisos namams pateikė 2020-11-19 patvarkymą Nr. S-20-86-13001 (b. l. 28-29), pagal kurį turi būti vykdomas 50 proc. lėšų išieškojimas 31,80 Eur sumai iš skolininko, t. y. pareiškėjo, darbo užmokesčio ir jam prilyginamų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA) dydį, bei išieškant 20 proc. iš darbo užmokesčio sumų, neviršijančių vieno MMA. Pagal antstolės V. L. 2019-10-16 patvarkymą Nr. (3.4)-S-6417 (b. l. 30), pareiškėjo lėšos, viršijančios vieną MMA, areštuojamos 1262,40 Eur sumai, o pagal 2020-01-21 patvarkymą Nr. (3.4.)-S-310, pareiškėjo lėšos, viršijančios vieną MMA, areštuojamos 1634,89 Eur sumai.

Byloje taip pat nustatyta, kad pataisos namų direktoriaus 2021-06-11 nutarimu Nr. 67-421 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – 40 Eur dydžio įmoka į paramos nuteistiesiems fondą (b. l. 32). Analogiška nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ir 2021-07-09 nutarimu Nr. 67-460 (b. l. 34).

Pareiškėjas savo skunde vadovaujasi BVK 97 straipsniu, kuriame reglamentuota nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma didžiausia pinigų suma, už kurią dirbantieji nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra keturių bazinių socialinių išmokų dydžio suma, t. y. 160 Eur. Pareiškėjas iš esmės savo skundą grindžia tuo, jog 2021 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais pataisos namų administracija neteisėtai pagal antstolio patvarkymus ir pataisos namų direktoriaus nutarimus išskaitydavo iš pareiškėjo asmeninių lėšų sumas, kurios neviršydavo pusės pareiškėjui, kaip dirbančiam nuteistajam, taikomo apsipirkimo limito (80 Eur). Pareiškėjas taip pat teigia, kad iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos turėjo būti prilyginamos darbo užmokesčiui, iš kurio išieškojimas vykdomas procentine dalimi pagal CPK 734-739 straipsnių reikalavimus.

CPK 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pažymėjo, kad nuteistiems asmenims jų artimųjų pervedamos piniginės lėšos nepriskiriamos tokioms išmokoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

CPK 739 straipsnio 9 punkte reglamentuotas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje (naujos redakcijos BVK 97 str. 3 d.) nustatytų dydžių. Pagal minėtą BVK 97 straipsnio nuostatą, didžiausia pinigų suma, už kurią dirbantieji nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra keturių bazinių socialinių išmokų dydžio. Šią sumą nuo 2021-01-01 sudaro 160 Eur (viena bazinė socialinė išmoka nuo 2021-01-01 pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-30 nutarimą Nr. 1467, yra 40 Eur).

Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN pateiktų antstolės V. L. patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų, viršijančių vieną MMA, areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolės sąskaitą. Pagal antstolės J. B. patvarkymą, lėšos išskaitytinos iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų lėšų, išskaitant po 50 procentų nuo lėšų, viršijančių MMA, ir 20 procentų nuo lėšų, neviršijančių MMA.