Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 06 valandos, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Į paskirtą bausmę įskaityta 1 laikino sulaikymo para.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir nukentėjusiojo I. A. patikslintas civilinis ieškinys patenkinti visiškai. Iš nuteistojo P. M. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 23 EUR nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti bei I. A. 4000 EUR turtinės žalos, 1500 EUR neturtinės žalos ir 150 EUR proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2014-06-14, apie 22.45 val., naktinėje parduotuvėje-bare „N“, esančiame Vilniuje, (duomenys pakeisti), apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios pagrįstos priežasties, vartodamas įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, kibo prie I. A., kurio iki įvykio nepažinojo. I. A. stengiantis nesivelti į konfliktą ir išėjus iš parduotuvės-baro, kaltinamasis pastarąjį pasivijęs lauke, tyčia kumščiu sudavė pastarajam į galvą ir grįžo į parduotuvę-barą. Nukentėjusiajam I. A. grįžus į parduotuvę barą, idant išsiaiškinti tokio kaltinamojo elgesio priežastis, P. M. tyčia trenkė nukentėjusiajam į veidą stikliniu indu, taip padarydamas I. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame skruoste, odos įbrėžimais kairiame skruoste, daugybiniais odos nubrozdinimais, odos įbrėžimais, pjautinėmis ir muštinėmis žaizdomis bei poodine ir pogleivine kraujosruva apatinėje lūpoje, pjautine žaizda smakre ir pjautine žaizda su poodine kraujosruva dešinės pusės požandikaulinėje srityje su viršutinių 1-2-o dešinės pusės ir 1-2-o kairės pusės dantų vainikų protezo lūžiu. Tokiu savo elgesiu kaltinamasis ne tik padarė nukentėjusiajam sužalojimus, bet ir sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį bei juos šokiravo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam I. A. priteistos 4000 EUR turtinės žalos ir 1500 EUR neturtinės žalos bei priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį sumažinti.

Nurodo, kad apylinkės teismas, žalos atlyginimo klausimą išsprendė nemotyvuotai, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodant civilinio ieškinio dydžio. Pažymi, jog nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nėra pagrįstas faktiniais duomenimis. Apeliantas neginčija sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau teismas nesiaiškino kokią realiai žalą jis jam padarė savo neteisėtais veiksmais. Atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiajam I. A. praeityje dantys jau buvo protezuoti, tačiau byloje nėra nustatyta, kiek faktiškai jam tai kainavo. Būtent nuo ankstesnio gydymo sumos reiktų skaičiuoti turtinės žalos minimalią sumą. Anot apelianto, byloje yra pateiktas J. M. firmos „Joridenta“ konsultacinis raštas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi dėl konsultacijos tikslu sužinoti, kiek jam kainuos priekinių dantų protezavimas. Šiame rašte nurodyta, jog galimi du gydymo planai, vieno kaina – 7240 Lt, kito – 19240 Lt, t.y. jų kaina ženkliai skiriasi. Pažymi, jog nukentėjusysis nepagrįstai civiliniame ieškinyje nurodė didžiausią konsultacijos nurodytą paslaugų ir medžiagų kainą, nors nėra įrodytas būtinumas rinktis brangesnį gydymo planą. Nurodo, jog nukentėjusysis pareikšdamas tokio dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, siekia pasipelnyti.

Apelianto teigimu, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis (1500 EUR) nėra adekvatus padaryto nusikaltimo sunkumui ir pasekmėms. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo patirti dvasiniai išgyvenimai, jis pats nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apie tai nesakė. Pažymi, kad priteisdamas 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas nesilaikė teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kuriose padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis yra vidutiniškai nuo 400 iki 800 eurų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu nepagrįstai nebuvo nagrinėtas klausimas dėl nukentėjusiojo sveikatos draudimo, ar jis buvo draustas sveikatos draudimu ir jei taip, tai ar gavo išmokas ir kiek.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinių skundų ribų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio, jo patirtą turtinę žalą sudaro dantų gydymo išlaidos (4000 Eur). Nors dokumentų dėl realiai patirtų išlaidų nukentėjusysis nepateikė, vertintina tai, jog protezų atstatymas kainuoja brangiai, tokias nurodytas dantų gydymo išlaidas patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti J. M. firmos „Joridenta“, užsiimančios dantų protezavimu, konsultacinė išvada dėl nukentėjusiajam atliktinų odontologijos darbų. Teismo nuomone, nukentėjusiojo nurodyta dantų gydymo kaina atitinka protingumo kriterijus, o civilinio ieškinio pagrįstumo nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nuteistojo prašymas sumažinti iš jo priteistos 1500 Eur neturtinės žalos dydį netenkintinas.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad I. A. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukeltus dėl nuteistojo P. M. tyčinių veiksmų, nors nuosprendyje apie neturtinės žalos dydžio pagrįstumą nepasisakė. Pažymėtina tai, jog dėl P. M. tyčinių veiksmų nukentėjusiajam be jokios priežasties buvo padarytas stiprus burnos bei veido sužalojimas, kas jaunam, darbingam žmogui sukėlė didelių dvasinių nepatogumų ir išgyvenimų: ilgam laikui visiškai sutrikdė gebėjimą normaliai valgyti, sutrikdė artikuliaciją, kėlė nepatogumus dėl darbo (teko atsisakyti darbo Anglijoje) bei trikdė santykius su artimaisiais, kadangi negalėjo tinkamai bendrauti.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo paskirtas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Įvertinusi išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į P. M. kaltę, nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką ir pagrįstai priteisė nukentėjusiajam I. A. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo P. M. apeliacinį skundą.