- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 1-22-607/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65376-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
kaltinamajam E. P., kaltinamojo gynėjui Vygantui Skladaičiui
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., nukentėjusiojo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. gruodžio 15 d., apie 15 val., Prezidento g., Tauragės m., prie garažų, esančių šalia M. Mažvydo progimnazijos stadiono, E. P., iš asmeninio nesutarimo paskatų tyčia sumušė A. P.: kumščiais sudavė A. P. daugybinius smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas bei ne mažiau šešis kartus spyrė A. P. į kojas, dėl ko A. P. buvo padaryti šie sužalojimai: nosies, kairės ausies kaušelio sumušimas, viršutinės lūpos muštinė žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, kas nukentėjusiajam A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. A. į „Facebook“ grupę įkėlė nešvankų pornografinio turinio vaizdo įrašą, po kurio jiedu apsižodžiavo. Kilus konfliktui, A. į „Facebook“ grupę pakvietė savo draugą, kuris pasiūlė jiems santykius išsiaiškinti vyriškai. Iš to jis suprato, kad reikės eiti vienas prieš vieną muštis su A. A. nustatė muštynių datą ir vietą. 2017-12-15 A. parašė į minėtą „Facebook“ grupę, kad jis ateitų prie autobusų stoties. Į autobusų stotį nuėjo kartu su T. P.. Ten rado susirinkusius apie 15 žmonių, tarp kurių A. nebuvo. Tada kažkas pasakė, kad jis yra prie parduotuvės „Maxima“, jie visi nuėjo prie tos parduotuvės. Ten rado A. su P. ir Č.. Neatsimena, kas pasiūlė eiti prie garažų, kur ir įvyko muštynės. Nuėjus ten susirinkę asmenys apsupo juos ratu, ir jie pradėjo muštis. Pirminius smūgius gal sudavė ir jis, tiksliai nepamena. Smūgius sudavė visur į kūną. Gali būti, kad sudavė 28 smūgius ir kad spyrė A. į kojas. Baigė muštynes, kai pamatė A. iš nosies bėgant kraują. Gulinčio jo tikrai nemušė. Muštynių metu nelaikė žiebtuvėlio suspaudęs kumštyje. Vėliau sužinojo, kad A. pateko į ligoninę. Nebuvo nuėjęs jo atsiprašyti. Mama ragino tai padaryti ir jis bandė, tačiau nepavyko, kadangi A. per „Facebook“ jį užblokavo, o A. pusseserė nedavė A. telefono numerio. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Pripažįsta, kad A. patyrė fizinį skausmą, tačiau priteistina suma turėtų būti nedidesnė kaip 1000 Eur. Sutinka su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusysis A. P. apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad iš kaltinamojo prašo priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl to įvykio iki šiol lankosi pas psichologus. Tą pačią dieną, t.y. po muštynių, dėl sužalojimų pakliuvo į ligoninę. Buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, reikėjo siūti lūpą, išrašė vaistus nuo skausmo. Jam viską skaudėjo – galvą, nosį, rankas, kojas, nugarą. Pažymi, kad 2 savaites ranka buvo įtvare, o tai kėlė daug nepatogumų. Vengė eiti į mokyklą, kadangi iš jo tyčiodavosi. Būtent dėl patiriamų patyčių buvo priverstas mesti mokyklą. Be to, jam nuo gimimo yra diagnozuota širdies yda, sveikata po incidento buvo pablogėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. P. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2017-12-15 protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad E. K. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrių pranešdama, kad 2017-12-15, apie 16:00 val., jos sūnus A. P. namo, adresu Molynų 4, Molynų k., Tauragės r., grįžo kruvinu veidu. Sūnus paaiškino, kad susimušė Tauragės mieste su pažįstamais asmenimis. Sūnus nurodė, kad laukė Tauragės autobusų stotyje autobuso su dviem draugais: J. P. ir D. Č., ir tada prie jų priėjo apie 10 jaunuolių, iš kurių apie penkis sūnus pažinojo iš matymo, nes kai kurie iš jų lanko Tauragės profesinio rengimo centrą. Vieną iš jų paminėjo, tai buvo E. P.. Atėję minėti jaunuoliai pasiūlė nueiti išsiaiškinti santykių į daugiabučių namų kiemus. Konfliktas įvyko dėl kažkokių apkalbų „Facebook“ socialiniame tinkle. Sūnus nurodė, kad pagrinde jį mušė E. P., nukritusį ant žemės spardė kojomis, trankė kumščiais, daugiausia į galvos sritį. Kiek suprato iš sūnaus, jis gindamasis irgi kažkam sudavė kumščiais. Sūnui pasilikus gulėti ant žemės visi asmenys pasišalino, bet prieš tai kažkuris iš jų pasakė, kad jei sūnus praneš policijai, tai tada jis nepasirodys Tauragėje, nes jį užmuš. Taip pat sūnus nurodė, kad minėti asmenys iš jo tyčiojosi, nes jis iš kaimo, sakė, kad yra „kaimietis“, „lopas“. Po sumušimo sūnus skundėsi dešinio peties, rankos skausmais. Iš nosies bėgo kraujas, prakirsta lūpa, kliba trys priekiniai apatiniai dantys, sutinusi kairė ausis, svaigsta galva, kraujosrūvos prie dešiniosios akies (1 tomas, b. l. 10-11).
2017-12-15 liudytojos E. K. protokolu (1 tomas, b. l. 23-24), kuriame nurodomos analogiškos aplinkybės kaip aukščiau minėtame protokole-pareiškime (1 tomas, b. l. 10-11).
2017-12-15 M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-12-15, apie 17:00 val., nuvykus į Tauragės miesto ligoninę rastas ten jau atvykęs nepilnametis A. P., gim. 2000-05-19, ir jo motina E. K.. Ant minėto nepilnamečio veido akivaizdžiai buvo matomi sužalojimai, t. y. prakirsta lūpa, sutinusi kairė ausis, kraujosruvos prie dešiniosios akies, jis taip pat skundėsi dešinės rankos skausmu, galvos svaigimu (1 tomas, b. l. 30).
Nukentėjusiojo A. P. apklausos protokolais, kuriuose nurodyta, kad su E. P. susipažino socialinio tinklo „Facebook“ grupėje. Dėl jo įkelto vaizdo įrašo, kuris nepatiko E. P., jie susipyko, keletą kartų apsikeitė negražiais įrašais. Iš E. P. ir jo draugų susirašinėjimo suprato, kad gali būti sumuštas. Muštis nenorėjo, todėl mokykloje bandė tų vaikinų visaip vengti. Dėl muštynių laiko, vietos ar jų suplanavimo su Evaldu tikrai nesitarė. 2017-12-15, apie 14.40 val., jis ėjo kartu su J. P. ir D. Č. į „Maxima“ parduotuvę, esančią Dariaus ir Girėno g. 34A, Tauragė. Išėjus iš parduotuvės pamatė E. P. ir aplink jį stovinčius vaikinus, kurių buvo apie 10. Kažkuris iš tų vaikinų, bet tikrai ne E., paklausė ar jis eis muštis. Kadangi buvo išsigandęs ir matė, kad kitos išeities nėra, tai pasakė, kad sutinka. Jie nuėjo prie garažų, esančių prie Martyno Mažvydo mokyklos. Tuomet visi vaikinai sustojo ratu, o jis su Evaldu buvo rato viduryje. Jie nusivilko striukes ir tada prie jo priėjęs E. trenkė jam kumščiu į veidą. Jis trenkė E. kumščiu atgal. Kol galėjo tol gynėsi nuo E. P. smūgių. Jautė, kad E. turi rankoje suspaudęs žiebtuvėlį, dar einant link tos vietos matė, kad jis rankoje jį nešėsi. E. P. sudavė kumščiais daug kartų į galvą, taip pat spyrė kelis kartus kojomis į krūtinę, nugaros sritį kai jis suklupo, pavargęs nuo suduotų smūgių. Dėl tokių E. P. veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo sužalotas. 2017-12-15 kreipėsi į Tauragės priėmimo skyrių, kur jam nustatytas smegenų sukrėtimas, susiūta lūpa, skilęs kairės rankos kaulas. 2017-12-17 į telefoną per programą „Messenger“ mama iš jo pusseserės S. K. gavo muštynių vaizdo įrašą. Kad buvo filmuojama ir vėliau tuo įrašu pasidalinta, nežinojo, taip pat nežino kas filmavo ir tuo įrašu pasidalino. Kiti apie 10 vaikinų, kurie stebėjo muštynes tarp jų buvo M. B., A. A., T. P., T. J., G. P., kitus iš matymo pažįsta, tačiau vardų ir pavardžių nežino (1 tomas, b. l. 34-35, 37-39, 47-48).
2018-01-02 specialisto išvada Nr. G06/2017811, kurioje nurodyta, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, lūpos sužalojimas, dešinio peties sumušimas – konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti į sužalotas kūno vietas suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar kitas daiktas turintis panašias savybes, galėjo būti padaryti nurodytu laiku bei nurodytomis aplinkybėmis(1 tomas, b. l. 57).
2017-12-15 VšĮ Tauragės ligoninės gydytojo išrašu (1 tomas, b. l. 60).
Išrašu iš A. P. paciento kortelės (1 tomas, b. l. 61).
2018-07-02 ekspertizės aktu Nr. EG 1129/2018(03), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatyti šie sužalojimai: nosies, kairės ausies kaušelio sumušimas, viršutinės lūpos muštinė žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas ir dešinio raktikaulio petinio galo patinimas; kad Tauragės ligoninėje A. P. nustatyta dešinio žastikaulio chirurginio kaklo įskilimo diagnoze remtis negalima, nes ši diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis (atliktose rentgenogramose lūžimo-įskilimo požymių nėra); A. P. padarytas raktikaulio petinio galo panirimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto; sužalojimai atitinka nutartyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, daugiausia – nuo sumušimo; raktikaulio petinio galo panirimas būdingas netiesioginei traumai, galėjo atsirasti krentant ant ištiestos dešinės rankos (1 tomas, b. l. 104-105).
Liudytojo D. Č. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017-12-15, apie 15 val., jis kartu su A. P. ir J. P. atėjo į autobusų stotį. Prieš tai dar užsuko į netoliese esančią parduotuvę „Maxima“. Jis su Justu nuėjo į parduotuvę, o A. liko lauke. Kai apsipirkę išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad lauke stovi A., o prie jo buvo daug nepažįstamų vaikinų. Jų buvo septyni ar aštuoni. Vienas iš tų vaikinų kalbėjosi su A. Kai prie jų priėjo, girdėjo kaip E. A. sakė eiti kartu su juo ir kažką išsiaiškinti. A. jo ir J. paprašė eiti kartu su jais. Jie visi nuėjo prie garažų, esančių prie M. Mažvydo mokyklos stadiono. Kur eiti rodė E. ir tie jo draugai. Kai atėjo prie garažų E. vėl pradėjo aiškintis su A. Girdėjo tik tiek, kad jie aiškinosi dėl kažkokių susirašinėjimų „Facebook“. Paskui pamatė kaip E. ranka trenkė A. į galvą. A. bandė gintis ir E. bandė trenkti atgal, tačiau jam nelabai išėjo tai padaryti. Matė, kad jis trenkė A. rankomis į jo rankas, šonus, taip pat spyrė A. į kojas. Nežino, kiek smūgių E. galėjo suduoti A., gal kokius dešimt. Paskui matė kaip E. užkišo A. koją ir taip A. pargriovė ant žemės. Kai A. nugriuvo, jis dar kelis kartus jam spyrė. Po muštynių E. su draugais nuėjo. A. liko mušimo žymės ant veido, bėgo kraujas (1 tomas, b. l. 109-110).
Liudytojo J. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad parduotuvėje „Maxima“, prie kasų, kažkur penki vaikinai priėjo prie A. ir pasakė, kad eitų su jais į lauką kažką išsiaiškinti. A. pasikvietė jį ir D., kad eitų kartu. Nei vieno iš tų penkių vaikinų nepažinojo. Tik vėliau sužinojo, kad tas vaikinas, kuris kvietė A. eiti kartu su juo, buvo E. P.. Kai visi išėjo į lauką, E. pasakė, kad reikia eiti į kažkokią vietą prie garažų. Visi nuėjo prie garažų, esančių netoli M. Mažvydo mokyklos stadiono. Jiems einant link garažų prie jų prisijungė dar koks dešimt vaikinų. Kai nuėjo prie garažų, E. su A. susimušė. Matė kaip E. kumščiu, kuriame turėjo žiebtuvėlį, sudavė A. į galvą kokius keturis ar penkis kartus. A. nuo jo smūgių gynėsi ir dengėsi galvą rankomis. Kai prasidėjo muštynės, aplink stovėję vaikinai pradėjo E. skatinti mušti A. E. į jų skatinimą reagavo. Jis spyrė A į koją ir norėjo jį pargriauti. A. suklupus, E. jo nemušė. A. atsistojus, E. vėl jį pradėjo mušti – kumščiais į galvą sudavė gal kokius septynis smūgius. Tada pamatė, kad A. iš lūpos, nosies ir iš prakirstos žaizdos, kuri buvo aukščiau akies, pradėjo bėgti kraujas. K. A. pajuto, kad jam bėga kraujas, jis šaukė E., kad jis jo daugiau nemuštų. T. E. kumščiu dar sudavė du smūgius jam į veidą ir nuo jo nuėjo (1 tomas, b. l. 116-117).
Liudytojas S. L. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad tiksliai laiko pasakyti negali, bet tai buvo žiema, jiems susirašinėjant telefonu, A. parašė, kad eis muštis su E.. Tada jo nepaklausė nei kur tos muštynės bus, nepaklausė ir dėl ko jie mušis, tik žino, kad jie mušis kitą dieną, t.y. rytojaus dieną po tos dienos kai jie rašinėjosi. Daugiau apie tai su A. nekalbėjo. Praėjus nuo to susirašinėjimo kelioms dienos, telefone vartydamas „Tauragės žinių“ puslapį pamatė straipsnį apie tai, kad prie Tauragės autobusų stoties buvo sumuštas nepilnametis. Iš karto pagalvojo, kad čia gali būti rašoma apie A. Tada jis jam nusiuntė straipsnį ir paklausė ar tai rašoma apie jį. A. patvirtino, kad tai apie jį. Jis sakė, kad jo mama jį nuvežė į ligoninę, minėjo apie sužalotą nosies pertvarą, lūpą. A. jam atsiuntė muštinių vaizdo medžiagą. Tada jis A. pasiūlė eiti lankyti kokias nors treniruotes, kurių metų išmoktų ką nors, kas tiktų savigynai. A. sutiko su jo pasiūlymu. Po kiek laiko abu pradėjo lankyti kikbokso treniruotes klube „SC kova“. Vėliau A. rašė, kad kai palankys treniruotes, tai pasiūlys E. revanšą. Tačiau nieko nežino apie tai, kad jis tai būtų P. siūlęs. Kai bendravo su A., jis jam rašė tik apie revanšą, daugiau jokių konkrečių veiksmų, tokių, kad jie eis keršyti E. ar jį mušti, tikrai neminėjo (1 tomas, b. l. 123-127).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad S. L. savanoriškai pateikė iš A. P. gautą vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotos muštynės tarp A. P. ir E. P. (1 tomas, b. l. 128).
CD disko apžiūros protokolu ir priedu (CD laikmena) kuriame fiksuota A. P. ir E. P. muštynių eiga (1 tomas, b. l. 131-134).
Liudytojo T. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017 metų gruodžio mėnesį, jis, jo klasiokas A. P. ir draugas E. P. susirašinėjo vienoje „Facebook“ grupėje. Susirašinėjimo metu į tą grupę A. įkėlė vieną negražų video. Tai nepatiko E. ir jis pasakė A, kad jis čia tokių nekeltų. T. A. ant E. supyko, pradėjo jam grasinti. Tokių žodžių, kad jis kažką muš, ar, kad reikia eiti muštis, A. nerašė, tačiau iš to, kad jis E. rašė, jog reikia išsiaiškinti, kad E. bijos jam į akis žiūrėti, suprato, kad vyks muštynės ir kad jie mušis. A. net nurodė dieną, kada jie eis aiškintis santykius. Praėjus po to maždaug savaitei laiko, E. pasikvietė jį, sakė, kad eina muštis su A. Tą dieną maždaug apie 15 val. su E. nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, kuri yra prie autobusų stoties. Ten E. jau laukė A. su draugais. E pasiūlė eiti prie M. Mažvydo mokyklos stadiono, į tokį skersgatvį. Kai nuėjo į tą skersgatvį abu nutarė muštis čia. Visi sustojo ant šaligatvio, o A. su E. nuėjo į gatvę ir pradėjo muštis. Kuris kuriam sudavė pirmas, pasakyti negali. Jie abu kartu puolė vienas kitą ir prasidėjo smūgiai. Smūgių buvo daug, gal koks 40. Kuris kuriam kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, bet ir tas, ir tas sudavė daug. Jie abu pavargo. Buvo taip, kad ir E. mušė gulintį A., ir A. mušė gulintį E. Muštynės baigėsi, kai jie abu labai pavargo, ir kai A iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas (1 tomas, b. l. 138-142).
Liudytojo M. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad praeitų metų gruodžio mėnesį, koks tai buvo laikas pasakyti negali, neprisimena, su savo draugais A. A. ir G., kurio pavardės nežino, ėjo iš Profesinio rengimo centro link namų. Ėjo pro parduotuvę „Maxima“, kuri yra prie autobusų stoties. Einant pro šalį pamatė, kad prie parduotuvės laiptų stovi daug žmonių. Girdėjo, kad ten kažkas konfliktuoja. Vieno jų nepažinojo, ir tik dabar žino, kad jo vardas yra E.. O kitą vaikiną pažinojo iš matymo. Jo vardas buvo A. Kas ten vyko nematė, dėl ko jie konfliktavo, nežino. Kai jie prie jų priėjo, tai jie iš karto visi pradėjo eiti nuo parduotuvės link garažų, kurie yra prie Mažvydo mokyklos. Kadangi ėjo visi, tai nuėjo ir jis su draugais. Net nežinojo kas bus, tik girdėjo kaip kažkas šaukė, kad bus muštynės. Kai atėjo prie tų garažų, visi sustojo. Kai priėjo prie A. ir to kito vaikino, arčiau, jie jau buvo pasirengę muštis, stumdėsi. Ir tuojau po to kai priėjo, jie pradėjo duoti vienas kitam smūgius. Kuris kuriam sudavė, pirmas, neprisimena. Tik matė, kad jie mušėsi kaip mergaitės, t.y. vienas kitam smūgius sudavė delnais. Kuris vaikinas kuriam smūgių sudavė daugiau, neprisimena. Muštynės vyko neilgai, gal kokią minutę. Paskui jau matėsi, kad abu vaikinai yra pavargę, jie vos stovėjo ant kojų. Buvo taip, kad jie buvo ir nugriuvę, tada vėl abu stojosi. Ar jie vienas kitam ką nors, sakė, neprisimena. Matė, kad muštynių metu A. iš nosies bėgo kraujas, o E. ant kaktos buvo guzas. Po tų muštynių nė su vienu iš besimušusių vaikinų nekalbėjo (1 tomas, b. l. 145-149).
Liudytojo G. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad iš brolio T. P. sužinojo, jog E. rengiasi eiti muštis su kitu vaikinu. Jį tai sudomino ir prisijungęs prie brolio, nusekė miniai iš paskos. E. ir tas kitas vaikinas sustojo prie kažkokių garažų, kurie buvo prie mokyklos stadiono, pasidėjo kuprines, nusivilko striukes ir pasiruošė muštis. Negali pasakyti, kuris kuriam smūgį sudavė pirmas, nes, atrodo, kad smūgius jie sudavė kartu. Negali pasakyti, kad tų smūgių būta daug. Viskas vyko apie dvi minutes. Kuris ten buvo stipresnis irgi nežino. Mušėsi tik jie tarpusavyje. Po kiek laiko matėsi, kad jie abu pavargo, matėsi, kad jau nenori muštis. Tas kitas vaikinas pasakė „davai baigiam“ ir jie nustojo muštis. Matė tam kitam vaikinui iš nosies bėgant kraują, o Evaldui ant galvos gumbus. Po to visi išsiskirstė. Jis muštynes nufilmavo nuo pat jų pradžios iki galo. Po to įvykio vaizdo įrašą laikė savo telefone, parodė tik keletui draugų, tačiau neplatino nei socialiniuose tinkluose, nei kam nors jį siuntė. Negali paaiškinti kaip tas įrašas pasklido (1 tomas, b. l. 152-153).
R. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018-05-07 buvo susisiekta su O. K.. O. K. paklausus kas jam yra žinoma apie jo pusbrolio A. P. sumušimą, nurodė, kad apie tai, jog buvo sumuštas jo pusbrolis, žino. Paaiškino, kad prieš muštynes A. P. kreipėsi į jį ir pasakė, kad E. P. kviečia jį su juo muštis. Jis bijojo, kad E. P. gali būti su daug savo draugų, todėl A. jo paprašė, kad jis, kaip vyresnis jo pusbrolis, pakalbėtų su E. P.. Tam, kad pakalbėti su E. P., A. P. socialiniame tinke „Facebook“ jį pakvietė į grupę, kurioje buvo kalbama apie muštynes. Ten jis parašė ir paprašė, kad jo pusbrolis nebūtų mušamas. Tačiau su tais, kurie ten rašinėjo, jam pavyko susitarti tik dėl to, kad A. su E. mušis „vienas prieš vieną“, kad daugiau A. niekas nemuš. Nei E. P., nei kitų, su kuo rašinėjosi grupėje, jis nepažįsta, ir jų vardų pasakyti negali (1 tomas, b. l. 156).
R. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad E. P. yra jos sūnus. Apie tai, kad E. su kažkuo susimušė, sužinojo tą pačią dieną kai tas įvyko. Į namus jis grįžo sudaužyta galva, ant jos buvo guzai, taip pat buvo ištinusi ranka. Klausė jo, kas atsitiko, tačiau jis nieko neaiškino. Pasakė tik tiek, kad su kažkuo susimušė ir viskas. O apie tai, kad dėl tų muštynių yra iškelta baudžiamoji byla, sužinojo tik tada, kai apie tai pasakė Vaiko teisų apsaugos darbuotoja (1 tomas, b. l. 161-162).
2018-03-01 Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad E. P. savanoriškai pateikė atspausdintus ant popieriaus pokalbius socialinio tinklo „Facebook“ grupėje: 3 lapai pokalbio grupėje su A. P., 3 lapai A. P. pokalbio su S. L. (1 tomas, b. l. 189-197).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį, suprato, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir nors galbūt nenorėjo jo sužaloti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. Kaltinamojo tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo A. P. sveikatos sutrikdymą.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis E. P. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 15 val., Prezidento g., Tauragės m., prie garažų, esančių šalia M. Mažvydo progimnazijos stadiono, iš asmeninio nesutarimo paskatų tyčia sumušė A. P., t.y. kumščiais sudavė A. P. daugybinius smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas bei ne mažiau šešis kartus spyrė A. P. į kojas, dėl ko jam buvo padaryti šie sužalojimai: nosies, kairės ausies kaušelio sumušimas, viršutinės lūpos muštinė žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, t. y. nukentėjusiajam A. P. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia kaltinamojo E. P. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę baudžiamosios veikos padarymo metu buvusiam nepilnamečiu kaltinamajam E. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą: kaltinamasis anksčiau neteistas (2 tomas, b. l. 29); administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas dėl padarytų teisės pažeidimų, neturint amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė, bausta motina R. P. (2 tomas, b. l. 9-16); iki 2016-12-12 mokėsi Tauragės „Aušros“ progimnazijoje (t.2, b.l. 22), mokėsi Tauragės profesinio rengimo centre nuo 2018-01-15-2018-08-17 pagal Apdailininko profesinio tęstinio mokymo programą, šiuo metu mokosi Suaugusių mokymo centre, ruošiasi įsidarbinti; iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad dėl tėvų girtavimo E. P. daug kartų buvo apgyvendintas Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“, dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai nepilnamečių vaikų interesams tėvams ne kartą surašyti administracinio nusižengimo protokolai (2 tomas, b. l. 25); nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo E. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teisme nenustatyta (BK 60 str.).
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant teisingai nubausti kaltinamąjį, atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, paveikti jį keisti savo elgesį, smurtauti, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė (LR BK 48 str., 90 str.1d.3p.). Teismas mano, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darytų dalyvavimas elgesio pataisos programose (LR BK 48 str.7d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 109,28 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš E. P. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidos VŠĮ Tauragės ligoninėje, A. P. buvo teiktos ambulatorinės paslaugos už 109,28 Eur. Kadangi nukentėjusįjį A. P. sužalojo kaltinamasis E. P., nusikaltimo padarymo pasekmės yra tiesiogiai susijusios su kaltais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais (1 tomas, b. l. 170-172), todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis A. P. pareiškė 4000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 51-52), prašydamas šią pinigų sumą priteisti iš kaltinamojo A. P.. Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, buvo apribota galimybė bendrauti su namiškiais, draugais, gana ilgą laiko tarpą negalėjo lankyti mokyklos.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo ar kt.) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. P. nukentėjo nuo kaltinamojo E. P. veiksmų : jam nustatyti sužalojimai- nosies, kairės ausies kaušelio sumušimas, viršutinės lūpos muštinė žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas; A. P. padarytas raktikaulio petinio galo panirimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai-nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.
Yra pagrindas teigti, kad A. P. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo kentėjo fizinį skausmą, patyrė buitinio ir dvasinio pobūdžio nepatogumų, nes A. P. dvi savaites turėjo nešioti stacionarų rankos įtvarą, jam buvo susiūta viršutinė lūpa, kuri buvo gydoma ne trumpiau kaip dvi savaites ir tik tada išimti siūlai, paniręs dešinio raktikaulio petinis galas, negalėjo lankyti mokyklos, nes nuo mokyklos lankymo buvo atleistas daugiau kaip dvi savaites, negalėjo tinkamai bendrauti su draugais. A. P. patyrė pažeminimą, nes buvo sumuštas viešoje vietoje - prie progimnazijos stadiono garažų matant draugams ir kitiems asmenims, filmuojant muštynes ir po to jas platinant viešoje erdvėje. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė sunkių pasekmių. Nepateikta įrodymų, kad nukentėjusiajam liko sužalojimo, neigiamų išgyvenimų pasekmės. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis yra jauno amžiaus, dar mokosi mokykloje, šiai dienai pajamų neturi. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus – į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017), iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajam A. P. priteistina 2000 eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. P. civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. prašo išieškoti 1000 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Atstovavimo išlaidas A. P. pagrindė advokato pinigų priėmimo kvitais. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. atstovė advokatė S. J. atstovavo A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ruošė procesinius dokumentus, patirtos išlaidos yra pagrįstos dokumentais (2 t., b. l. 89-90), todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, t. y. 1000 Eur laikytina proporcinga ir priteistina iš kaltinamojo A. P..
Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti (2 tomas, b. l. 5-6) (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Nuosprendį pradėjus vykdyti -panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - baudžiamojoje byloje esantys CD diskai su vaizdo medžiaga, paliktini saugoti byloje (1 tomas, b. l. 42, 127, 134, 142, 149).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-303 str.2d., 305 str.1d., 306 str., 307 str. 1d., 7d., teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 12 mėnesių, įpareigojant jį 3 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programose.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, įpareigojant jį 3 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programose.
Iš kaltinamojo E. P. priteisti 109,28 Eur (vieną šimtą devynis eurus 28 ct) žalos dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, įm. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 21 7300 0100 0248 4333, esančios Europos a. 1, Vilniaus m.
Priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiajam A. P. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Likusioje dalyje A. P. civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, nuosprendį pradėjus vykdyti -panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskai su vaizdo medžiaga, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).