- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- T-1504-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00033-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- M. T., (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Svetlana Pronina
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios M. T., (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1021-1036/2020 M. T. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį. Jai paskirta galutinė 16 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, laikant kad M. T. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atliko.
Šalies argumentai
Nuteistoji M. T. 2022 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti teistumą. Prašyme nurodo gyvenanti kartu su nepilnamečiu sūnumi M. T., (duomenys neskelbtini), viena jį išlaikanti, teistumo buvimas sudaro kliūtis jai dirbti geriau apmokamą darbą, kurį moka - (duomenys neskelbtini), o yra kviečiama dirbti į (duomenys neskelbtini), pateikia tai patvirtinantį raštą. Taip pat M. T. nurodo padariusi išvadas dėl savo veikos, už kurią nuteista, pateikia padėkos už savanoriavimą (duomenys neskelbtini) teikiant visokeriopą pagalbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu nuteistasis M. T. palaikė prašymą jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Atsižvelgiant į BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas, teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laikas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Teistumo trukmę reglamentuoja BK 97 straipsnio 3 dalis. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas nustato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. BK 97 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).
BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą.
BK 97 straipsnio 5 dalis nustato, kad 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Liteko duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuteista M. T. 16 parų arešto bausme ir kuriuo konstatuota, jog laikytina, jog ji bausmę atliko, įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kaip minėta, asmenims, nuteistiems už nesunkų nusikaltimą, teistumas išnyksta, kai praeina treji metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis)). Taigi nagrinėjamu atveju M. T., nuteistai už nesunkų nusikaltimą, 3 metų teistumo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m rugpjūčio 10 d. Pusę termino suėjo 2022 m. vasario 10 d. Todėl suėjęs terminas leidžia spręsti klausimą dėl teistumo nuteistajai panaikinimo.
Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, ne pareiga. Pagal BPK 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-533-2011).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. T. administracine tvarka nebausta (b. l. 37), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (b. l. 35-36), jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Nuteistoji teismo posėdžio metu nurodė, kad padarė išvadas dėl savo ankstesnio elgesio. M. T. pateikti padėkos raštai už savanoriavimą, teikiant pagalbą (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-27), charakterizuoja ją kaip pilietišką ir socialiai atsakingą. Teismo posėdyje M. T. nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad M. T. nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, jis padarė tinkamas išvadas dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir rodo siekį pakeisti savo elgesį bei nedaryti naujų teisės pažeidimų.
Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais. Taigi teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan.
Nuteistoji teismo posėdžio metu, bei savo prašyme akcentuoja, kad teistumas jai trukdo dirbti pagal turimą (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (b. l. 11-12), patiria su tuo susijusias neigiamas finansines pasekmes, nes viena išlaiko nepilnametį vaiką (b. l. 1-14).
Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistosios elgesį teistumo metu, į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas M. T. naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
M. T. prašymą tenkinti.
Panaikinti teistumą M. T., (duomenys neskelbtini), nuteistai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, baudžiamojoje byloje Nr. e1-1021-1036/2020.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.