Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistajam A. B. už neatvykimą į teismo posėdį paskirtos 3 MGL baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams 1 mėnesiui.

Kauno apygardos teisme 2016 m. kovo 8 d. gautas nuteistojo A. B. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti jam paskirtą baudą. Skunde nurodoma, kad yra suėjusi baudžiamojo persekiojimo senatis, be to, teismas būdamas šališkas siekia išprovokuoti jo dalyvavimą formaliame teismo procese.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

BPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.

Pagal BPK 37 straipsnio nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1A-5-245/2016 medžiagos, nuteistasis A. B. neatvyko į Kauno apygardos teismo paskirtus posėdžius 2016 m. vasario 29 d. 13.00 val. (b. l. 3), 2016 m. kovo 8 d. 9. 00 val. (b.l. 21-22). Sprendžiant iš bylos duomenų, nuteistajam A. B. apie 2016 m. vasario 29 d. 13.00 val. ir 2016 m. kovo 8 d. 9. 00 val. teismo posėdžius buvo žinoma, kadangi jam asmeniškai yra įteikti teismo šaukimai (b. l. 2, 14). Apie nedalyvavimą paskirtuose teismo posėdžiuose nuteistasis A. B. nepranešė, nedalyvavimo priežasčių nenurodė.

Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose neturi, nes yra suėjusi baudžiamojo persekiojimo senatis ir jokie veiksmai jo atžvilgiu negali būti atliekami. Tokie skundo argumentai vertinami kritiškai. Klausimą dėl senaties taikymo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, o tokie nuteistojo argumentai gali būti vertinami tik kaip jo gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo nuteistajam nedalyvauti teismo posėdžiuose.

Nuteistasis kaip vieną iš savo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežasčių, o taip pat skundžiamos nutarties neteisėtumą patvirtinančių aplinkybių, įvardija tai, kad baudžiamąją bylą Nr. 1A-5-245/2016 nagrinėja šališkas teismas. Pažymėtina, kad nušalinimo klausimas sprendžiamas BPK 59 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis A. B. tik 2016 m. kovo 8 d. pasinaudojo savo procesine teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, vadinasi tai negali būti laikoma nuteistojo nedalyvavimo 2016 m. vasario 29 d. 13.00 val. vykusiame teismo posėdyje priežastimi.

Išanalizavus bylos medžiagą, daroma išvada, kad pateisinamų neatvykimo į teismo paskirtus posėdžius priežasčių nuteistasis nepateikė. Toks nuteistojo elgesys vertinamas kaip trukdymas operatyviam bylos nagrinėjimui, dėl ko apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 163 straipsnio pagrindu, už neatvykimą į 2016 m. vasario 29 d. posėdį be pateisinamų priežasčių, pagrįstai nuteistajam A. B. paskyrė 3 MGL (112,98 Eur) baudą. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi pagrįstai netenkino nuteistojo A. B. skundo ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.