Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170² straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. atsisakė duoti parodymus. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti J. S. parrodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. S. parodė, kad datos tiksliai nepamena, iš probacijos tarnybos gavo laišką į paštą, kuriame buvo nurodyta, kad jis turi atvykti į probacijos tarnybą Kareivių gatvėje. Jis iš karto atvyko. Laukė darbuotojos apie 40 minučių, ši pagaliau išėjo, jam nepristatė ir jie lauke pabendravo. Darbuotoja jam kažkokiomis bendromis frazėmis kalbėjo, kurių jis nesuprato. Probacijos darbuotoja jam nieko neminėjo apie kokias nors programas, kad jis jas turi lankyti. Jis prašė šios duoti jam kokius nors dokumentus, tačiau ši jam nurodė, kad jis jau viską gavo ir nieko daugiau jam neduos, jam nepriklauso. Buvo teistas pagal vieną bylą, tačiau yra parašęs apeliacinį skundą, kurį 2022 m. spalio 17 d. turės nagrinėti Lietuvos Aukščiausias Teismas. Sprendimą planuojama priimti tik 2022 m. lapkričio 10 d. 13.30 val. Nežino, koks bus sprendimas, šį galės pateikti tik vėliau, kai turės. 2022 m. liepos 24 d. vakare apie 22 val. jis buvo namuose ir į namus atvažiavo patikrinti probacijos darbuotojos su mėlynomis uniformomis. Jos patikrino jį, ar jis yra namuose, norėjo patikrinti, ar jis yra blaivus. Į tai jis atsakė, kad jos neturi teisės to daryti, jis yra negeriantis asmuo. Jis nebūtų lankęs tos programos, ją būtų apskundęs. Taip pat jos nelankys tol, kol jam to nenurodys padaryti Aukščiausiasis Teismas.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. Č. parodė, kad J. S. priežiūrą vykdo nuo 2022 m. sausio 21 d. 2022 m. vasario 15 d. J. S. atvyko į probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės tvarka ir sąlygomis, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, buvo supažindintas su teismo nuosprendžiu, žinojo įsipareigojimus ir sutiko juos vykdyti. Priežiūros metu atsirado keblumų, kadangi J. S. buvo priešiškai nusiteikęs probacijos pareigūnų atžvilgiu, buvo sunku su juo susikalbėti, kadangi jis kalbėjo pakeltu tonu. Kviečiamas į probacijos tarnybą J. S. atvykdavo. J. S. ne kartą buvo priminta žodžiu, žinutėmis ir el. paštu apie tai, kad jis turi vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. J. S. sakė jam neskambinti, teigė, kad nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdys. Ji bendravo su A. L. dėl J. S. dalyvavimo jam paskirtoje programoje ir (duomenys neskelbtini) programoje. A. L. nurodė, kad J. S. pas ją neatvyko.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. L. parodė, kad dirbant jai atveda asmenis ir jie susitaria laiką arba specialistė sutaria su asmeniu laiką ir duoda jai asmens telefono numerį, kontaktus, kartais ji pati telefonu su asmenimis sutaria susitikimų laiką. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 162), A. L. parodė, jog parodymai yra teisingi. Jei asmuo vengia atvykti į programą ar neatsiliepia, ji dažniausiai apie tai informuoja specialistę žodžiu, parašo el. paštu arba palieka jai raštelį.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad nuo 2022 m. sausio 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-446-1123/2021), kuriuo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 18 d., baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2022 m. gegužės 12 d. J. S. vengia vykdyti atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, į programą neatvyksta, atsisako dalyvauti programoje, su baudžiamojo poveikio priemonės teisinėmis nevykdymo pasekmėmis supažindintas (1 t., b. l. 1).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, nuteistajam J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesiu nuo bausmės vykdymo pradžios (1 t., b. l. 107-114).

Iš rašto „teismo nuosprendžio nuorašas susipažinti“ bei pažymos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis išsiųstas ir pasirašytinai įteiktas J. S. (1 t., b. l. 115, 116).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nuteistojo J. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas (1 t., b. l. 134-137).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. patvarkymo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis pateiktas vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui (1 t., b. l. 5-6).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. 2022 m. vasario 1 d. išsiųstas šaukimas (reg. Nr. 2022 m. vasario 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal nuosprendyje nurodytą gyvenamąją vietą (šaukimas įmestas į pašto dėžutę); 2022 m. vasario 9 d. susisiekė telefonu, teigė negalintis atvykti šiandien, supažindintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtais įpareigojimais, laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygomis ir tvarka bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis, sudarytas priežiūros planas 2022 m. vasario 3 d., paskirta kita atvykimo į Vilniaus skyrių data – 2022 m. vasario 15 d. 10.00 val.; 2022 m. vasario 15 d. atvyko į Vilniaus skyrių, pasirašytinai supažindintas su teismo nuosprendžiu paskirtais įpareigojimais, sudarytu priežiūros planu bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis. Asmuo informavo, jog Vilniaus apygardos teismo sprendimą yra apskundęs, žino, jog privalo lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą bei (raštas neįskaitomas). Paskirta kita susisiekimo su Vilniaus skyriumi data; nukreiptas pas J. R. dėl smurtinės programos; 2022 m. kovo 17 d. asmuo susisiekė, teigė, kad nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Paragintas nedelsiant pradėti lankyti (raštas neįskaitomas). Paskirta kita susisiekimo su Vilniaus skyriumi data; 2022 m. balandžio 28 d. susisiekęs teigė programoje dar nedalyvaujantis. Pakartotinai nukreiptas į smurtinį elgesį keičiančią programą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paskirta kita susisiekimo su Vilniaus skyriumi data. Paskambinus pakartotinai tikslu pranešti (duomenys neskelbtini) programos datą, teigė, jog jam ši nereikalinga, nes jis (duomenys neskelbtini) išsilavinimo. Asmeniui SMS žinute nusiųstas pranešimas su programos data; 2022 m. gegužės 2 d. asmuo į (duomenys neskelbtini) programą neatvyko, dalyvauti (duomenys neskelbtini) nepradėjo. Susisiekus telefonu asmuo teigė, jog jis nedalyvaus jokioje programoje, nes ši jam nereikalinga. Asmuo dar kartą supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (1 t., b. l. 19-24).

Iš liudytojos I. Č. pateiktų el. laiškų matyti, kad 2022 m. vasario 17 d. el. laiškas siųstas iš (duomenys neskelbtini) adresatui (duomenys neskelbtini) tema „dėl lankymosi probacijoje“; 2022 m. vasario 17 d. el. laiškas siųstas iš (duomenys neskelbtini) adresatui (duomenys neskelbtini) tema „dėl programos“ (1 t., b. l. 155-156, 158-160).

Iš liudytojos I. Č. pateiktos telefono ekrano nuotraukos matyti, kad adresatui „S.“ buvo siųstas pranešimas: „Sveiki, geguzes 2 d. 9.30 val.turite atvykti i probacija i (duomenys neskelbtini) programa“ (1 t., b. l. 157).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. S. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, todėl teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10). Iš ikiteisminio tyrimo metu J. S. duotų parodymų matyti, kad J. S. kaltės nepripažino, parodė, kad nebūtų lankęs tos programos, ją būtų apskundęs. Taip pat jos nelankys tol, kol jam to nenurodys padaryti Aukščiausiasis Teismas (2 t., b. l. 10).

Visgi, kaltinamajam J. S. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma: Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. raštas (1 t., b. l. 1), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-446-1123/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-929/2022 (1 t., b. l. 6-18), 2022 m. vasario 3 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-26), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-489/2022 (1 t., b. l. 145-150), liudytojų I. Č., A. L. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga (1 t., b. l. 155-160).

Visų pirma, iš J. S. atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio matyti, kad šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą“ (1 t., b. l. 18). Taigi, jau šiuo procesiniu sprendimu kaltinamasis J. S. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį dėl baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymo. Tai, kad kaltinamajam buvo žinoma apie jo atžvilgiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, matyti iš kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Štai iš Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad J. S. 2022 m. vasario 15 d. atvyko į Vilniaus skyrių, pasirašytinai supažindintas su teismo nuosprendžiu paskirtais įpareigojimais, sudarytu priežiūros planu bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis, be to, J. S. informavo, jog Vilniaus apygardos teismo sprendimą yra apskundęs, žino, jog privalo lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą (1 t., b. l. 19-24). Tai, kad J. S. ne kartą buvo priminta apie jo pareigą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, matyti iš kitų probacijos tarnybos pateiktų duomenų.

Antai, iš to paties Plano matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. susisiekta su J. S., kuris, teigė, kad nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, paragintas nedelsiant pradėti lankyti. 2022 m. balandžio 28 d. J. S. susisiekęs teigė programoje dar nedalyvaujantis, pakartotinai nukreiptas į smurtinį elgesį keičiančią programą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paskambinus pakartotinai tikslu pranešti (duomenys neskelbtini) programos datą, J. S. teigė, jog jam ši nereikalinga, nes jis (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, jam nusiųsta SMS žinutė su programos data. 2022 m. gegužės 2 d. J. S. į (duomenys neskelbtini) programą neatvyko, dalyvauti (duomenys neskelbtini) nepradėjo. susisiekus telefonu J. S. teigė, jog nedalyvaus jokioje programoje, nes ši jam nereikalinga, taip pat buvo dar kartą supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis.

Be to, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. Č., A. L. Liudytoja apklausta Vilniaus probacijos tarnybos specialistė I. Č. parodė, kad 2022 m. vasario 15 d. J. S. atvyko į probacijos tarnybą ir buvo pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės tvarka ir sąlygomis, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, buvo supažindintas su teismo nuosprendžiu, žinojo įsipareigojimus ir sutiko juos vykdyti. J. S. ne kartą buvo priminta žodžiu, žinutėmis ir el. paštu apie tai, kad jis turi vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. J. S. sakė jam neskambinti, teigė, kad nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdys. Ji bendravo su A. L. dėl J. S. dalyvavimo jam paskirtoje programoje ir (duomenys neskelbtini) programoje. A. L. nurodė, kad J. S. nenuvyko pas ją. Tokie liudytojos I. Č. parodymai buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs viso proceso metu. Be to, juos patvirtino ir liudytojos A. L. parodymai. Liudytoja A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbant jai atveda asmenis ir jie susitaria laiką arba specialistė sutaria su asmeniu laiką ir duoda jai asmens telefono numerį, kontaktus, kartais ji pati telefonu su asmenimis sutaria susitikimų laiką. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 162), A. L. parodė, jog jos duoti parodymai yra teisingi, jeigu asmuo vengia atvykti į programą ar neatsiliepia, ji dažniausiai apie tai informuoja specialistę žodžiu, parašo el. paštu arba palieka jai raštelį. Tokie liudytojos A. L. parodymai taip pat buvo nuoseklūs viso proceso metu. Jokio minėtų liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį J. S. nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai.

Teismas taip pat pabrėžia, kad paties kaltinamojo J. S. pozicija dėl jam pareikšto kaltimo viso proceso metu nebuvo nuosekli. Viena vertus, kaltinamasis J. S. vienu metu teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo ir jokių programų nelankys, kitu metu nurodė, kad nebūtų lankęs tos programos, ją būtų apskundęs, taip pat jos nelankys tol, kol jam to nenurodys padaryti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Visgi, teismas nustatė, kad ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties priėmimo, J. S. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė ir į smurtinį elgesį keičiančioje programoje nedalyvavo. Teisiškai reikšminga tai, kad toks J. S. elgesys (neveikimas) buvo sistemingas visu baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – metu, tai nebuvo pavieniai, atsitiktiniai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano pažeidimai. Šioje vietoje teismas pabrėžia, kad kaltinamasis J. S. ir teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad sutiktų vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Sugretinus tai su visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo J. S. vengimas vykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę viso proceso metu buvo nuoseklus ir vieningas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 284 straipsnyje, ir privalėdamas atlikti minėtu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, būdamas 2022 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus darbuotojai įrašius jį į motyvacinę elgesio keitimo ir (duomenys neskelbtini) programas, minėtose programose nedalyvavo, taip vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo J. S. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 243 straipsnį.

IV. Dėl bausmės, kitų klausimų

BK 243 straipsnyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę J. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų teisingumui, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant J. S. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 36-42), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymą byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam J. S. skirtina švelnesnė iš dviejų BK 243 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, t. y. bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o baudos sumokėjimas nustatytinas 1 metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 305-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

J. S. kardomosios priemonės neskirti.

1. Paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.