- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-26-425/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- DNSB „Eglutė“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-195-228/2009 pagal ieškovo DNSB „Eglutė“ ieškinį atsakovui E. R. dėl kelio užkirtimo teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, susijusiems su buto naudojimu ne pagal jo funkcinę paskirtį; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „NNT“, Utenos apskrities viršininko administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas E. R. prašė išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-95-228/2009 vykdymą, užtikrinant tiek teismo sprendimo, tiek ir atsakovo teisių įgyvendinimą. Atsakovas nurodė, kad minėtu sprendimu teismas uždraudė jam naudoti gyvenamąjį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ne pagal jo funkcinę paskirtį, t.y. uždraudė šiame bute ir jam priklausančiame rūsyje vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, pažeidžiant DNSB „Eglutė“ narių teises ir teisėtus interesus. Prasidėjus sprendimo vykdymo procesui, pradėjo ryškėti ir teismo sprendimo neaiškumai, tiesiogiai pažeidžiantys atsakovo teise ir teisėtus interesus. Sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, kadangi nėra aiškus joje numatytų teisių ir pareigų turinys, nes sprendimas numato draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nieko neužsimena apie šio sprendimo įgyvendinimą, todėl net ir geranoriškai vykdydamas teismo sprendimą, tai yra nevykdydamas komercinės – ūkinės veiklos, atsakovas niekaip negali išvengti intensyvių vykdymo proceso veiksmų jo atžvilgiu taikymo. Nėra aišku, kaip galima kontroliuoti dažną atsakovo teisių varžymą, nes priimtas teismo sprendimas atveria galimybę neribotam antstolio procesinių veiksmų taikymui neapibrėžtą laikotarpį, taip pažeidžiant atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas priverstas nuolat derinti su antstoliu susitikimus, rodyti jam patalpas, dėl ko negali planuoti nei savo laiko, nei asmeninio gyvenimo, tai yra neaišku, kada teismo sprendimas bus laikomas įvykdytu ir nebus pažeidinėjamos atsakovo teisės, nes dėl vykdymo proceso trikdoma tiek jo, tiek buvusios jo šeimos gerovė.
Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo E. R. prašymą išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-26 sprendimą ir šio sprendimo vykdymo tvarką atmetė. Teismas pažymėjo, jog sprendimas gali būti aiškinamas, tik jeigu yra nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti problemų tokį sprendimą įvykdyti, tuo tarpu Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, aiški ir vienareikšmiška, todėl atsakovo prašymą išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-26 sprendimą teismas laikė nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo kasacine tvarka laikotarpiu, tai yra 2010-02-02 buvo nutraukta atsakovo E. R. ir A. R. santuoka ir ginčo butas asmeninės nuosavybės teise atiteko A. R., tačiau 2009-06-26 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas gali būti aiškinamas tik pagal situaciją, buvusią jo priėmimo metu, aiškinti sprendimą naujų aplinkybių pagrindu negalima. Be to, tiek šios, tiek kitos atsakovo nurodomos aplinkybės yra svarbios vykdant sprendimą. Jeigu procesinio sprendimo vykdymo tvarka ar taikytina teisės norma yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką ar teisės normą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstoliui L. Jankauskui nepašalinus pateikto pirminio pareiškimo trūkumų ir nepateikus patikslinto pareiškimo, 2010-11-24 Utenos rajono apylinkės teismas nutartimi antstolio L.Jankausko pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Daugiau į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo antstolis, atliekantis sprendimo vykdymą, nesikreipė.
Atsakovas E. R. atskiruoju skundu prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį ir perduoti prašymą dėl Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo Utenos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir formali, paremta abstrakčiais teiginiais, teisingai bei objektyviai neįvertinus atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad sprendimą aiškinti teismas gali tik pagal situaciją, buvusią jo priėmimo metu. Aiškindamas bet kurį įstatymą ar teisės normą, teismas taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prašymą, turėjo vadovautis teisės principais ir atsižvelgti į socialinio gyvenimo kaitą. Šie principai neįpareigoja teismo aiškinant teismo sprendimą besąlygiškai numatyti visas jo vykdymo galimybės, tačiau teismas privalo nurodyti sprendimo įvykdymo momentą, ypač kai tai susiję su tęstinio pobūdžio įpareigojimais. Priešingu atveju atsirastų galimybė neribotam antstolio procesinių veiksmų taikymui visiškai neapibrėžtą laikotarpį, kas akivaizdžiai pažeistų atsakovo teises ir interesus. Teismo sprendimas priimtas daugiau nei prieš trejus metus, bet atsakovas iki šiol turi vykdyti antstolio įpareigojimus, dėl to nukenčia jo asmeninis gyvenimas. Apeliantas pažymėjo, jog ginčo butas atiteko buvusiai sutuoktinei A. R., su kuria dėl antstolio įpareigojimų atsakovas yra priverstas nuolat matytis, nors juos sieja konfliktiški santykiai. Dėl teismo sprendimo įvykdymo neapibrėžtumo pažeidžiamos ne tik atsakovo, bet ir A. R. teisės ir teisėti interesai.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kreipiantis dėl teismo sprendimo ar jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, neturėtų būti painiojami du atskiri CPK numatyti teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) bei šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 589 str., teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo turi tik antstolis, tuo tarpu vykdymo procese suinteresuotiems asmenims tokia teisė nesuteikiama. Atsakovas E. R. pateikė teismui prašymą išaiškinti 2009-06-26 sprendimo vykdymą, vadovaujantis CPK 278 str. Kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovas teisės kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo neturi, darytina išvada, jog atsakovo pateiktas prašymas yra dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį) teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašomo išaiškinti 2009-06-26 sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, aiški ir vienareikšmiška. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada, kadangi 2009-06-26 sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Be to, pažymėtina ir tai, kad šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine bei kasacine tvarka ir aukštesnės instancijos teismų paliktas galioti.
Atsakovas prašymą išaiškinti sprendimą grindžia argumentais, kad neapibrėžtas sprendimo vykdymo laikotarpis pažeidžia atsakovo teises ir interesus, sprendimo įgyvendinimas pažeidžia jo teisę į privatų gyvenimą, be to, ginčo patalpos jau kurį laiką atsakovui nebepriklauso, jų dabartinė savininkė - A. R.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2009-06-26 sprendimas yra pakankamai aiškus, o laikotarpio, kuriuo galiotų draudimas naudoti ginčo butą ne pagal jo funkcinę paskirtį, nustatymas reikštų sprendimo turinio keitimą. Teismas, aiškindamas teismo sprendimą, taip pat negali atsižvelgti ir į po teismo sprendimo priėmimo atsiradusias aplinkybes, kadangi tai iš esmės reikštų teismo sprendimo peržiūrėjimą ir turinio keitimą. Pažymėtina, kad tenkindamas antstolio L. Jankausko prašymą, Utenos rajono apylinkės teismas 2010-07-09 nutartimi išaiškino 2009-06-26 sprendimo vykdymo tvarką. Panevėžio apygardos teismas 2010-11-04 nutartimi šią nutartį panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-26 nutartimi nagrinėdamas Panevėžio apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, jog remiantis įstatyminiu reglamentavimu ir formuojamos teismų praktikos nuostatomis, „darytina išvada, kad A. R., būdama ginčo buto savininkė, yra tinkamas subjektas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu vykdymo procese“. Sudarant turto pasidalijimo sutartį, A. R. buvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą, taigi ir apie draudimus, nustatytus šio buto atžvilgiu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad „nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimas neeliminuoja galimybės tretiesiems asmenims naudotis juo kitais pagrindais, t. y. nuomos, panaudos ir pan.“ Dėl to nuosavybės teisės į ginčo patalpas A. R. perleidimas savaime nereiškia, kad teismo sprendimas, kuriuo uždrausta ginčo patalpose vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, yra įvykdytas ir antstolis jo įvykdymo neturi teisės patikrinti. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra privaloma visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atsakovas nepagrįstai prašyme aiškinti teismo sprendimą kelia klausimus, dėl kurių jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-26 sprendime aiškiai suformuluotas draudimas atsakovui, aiškiai nurodyta vieta, kurioje šis draudimas galioja, sprendime, jo rezoliucinėje dalyje nėra kitokių neaiškumų ar netikslumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo. Apeliantas E. R. nenurodė kitokių tinkamų argumentų, dėl kurių teismas turėtų pagrindą aiškinti priimtą sprendimą vadovaudamasis CPK 278 str., kadangi E. R. nurodomos aplinkybės yra skirtos sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimui nagrinėti, o tokio prašymo, kaip jau buvo minėta, atsakovas paduoti neturi teisės. Priverstinio sprendimų vykdymo funkcija yra perduota antstoliams, kurie yra savo srities profesionalai ir vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pasirenka tinkamą sprendimo įvykdymo būdą ir vykdymo tvarką. Atsakovas, manydamas, kad tam tikri antstolio veiksmai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą netenkinti prašymo išaiškinti 2009-06-26 sprendimą. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.