Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-51-752/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
2-51-752/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09281-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
M. A.
Atsakovas
M. P.
Advokatai
Viktorija Skridailaitė, Gintaras Putvinskis
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-14237-752/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09281-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 77.4.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei, jos atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei – Gribėnienei, atsakovui ir jo atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, išvadą teikiančios institucijos atstovei Simonai Dervinskaitei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui M. P. dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kurioje išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014 m. spalio 23 d. ieškovė M. A. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1209-918/2014 dalį dėl S. P., gimusios (duomenys neskeltbini), gyvenamosios vietos nustatymo ir dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš atsakovo M. P. nepilnametei dukrai S. P. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę (b.l. 3-8).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nutraukiant santuoką, ji sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu dėl šių priežasčių: 1) tuo metu turėjo labai rimtų sveikatos problemų - jai buvo įtartas meningitas, medikų prognozės buvo blogos; 2) atsakovas ieškovę užtikrino, kad mergaitė gyvens su juo ir jis tinkamai ja rūpinsis, nes dukrytei buvo vos vieneri metai ir 5 mėnesiai; 3) atsakovas, aptariant taikų sprendimo būdą dėl santuokos nutraukimo, žadėjo nedaryti jokių trukdžių ieškovei bendrauti ir matytis su dukra.

Po santuokos nutraukimo buvo galutinai konstatuota, jog įtarimai dėl meningito nepasitvirtina. Atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų - mergaitė su atsakovu negyvena, jis jos neprižiūri. Atsakovas ją perdavė prižiūrėti ir auklėti garbaus amžiaus močiutei, gyvenančiai sodo namelyje, esančiame (duomenys neskeltbini). Pats atsakovas kartu su savo tėvais bei broliu gyvena jo senelio V. J. S. vardu įregistruotame 2-jų kambarių 49,93 kv.m. bendro ploto su rūsiu bute, esančiame (duomenys neskeltbini). Atsakovas dirba Šilainių rajone esančioje parduotuvėje (duomenys neskeltbini) mėsininku, jo darbo laikas yra nuo 6 val. iki 19 val. Atsakovo tėvai yra dirbantys.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovas su savo giminėmis sąmoningai sudaro įvairias kliūtis jai matytis su savo dukra. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė su savo seserimi B. A. ir jos draugu S. K. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskeltbini), tačiau niekas neįsileido. Po savaitės tuo pačiu adresu apsilankė su savo drauge S. V. ir vėl niekas neįsileido. Kaimynas, praeidamas pro šalį pasakė, kad visi darbe ir grįžta į namus tik vėlai vakare. 2014 m. birželio mėnesį ieškovė net kelis kartus su M. A. ir A. V. vėl vyko aplankyti dukros, tačiau į butą niekas neįsileido. 2014 m. liepos mėnesį ieškovės mama kalbėdama su atsakovo mama V. P. sužinojo, kad dukra yra išvežta į kaimą pas atsakovo senelius, kurie pastoviai ją ten prižiūri. Sužinojusi apie dukros gyvenamąją vietą, ieškovė 2014 metų liepos mėn. pradžioje nuvyko į (duomenys neskeltbini). Tačiau vėl niekas neįsileido, nors kilo abejonių, kad kažkas namuose yra. Ta pati situacija kartojosi dar kelis kartus liepos bei rugpjūčio mėnesiais. Rugpjūčio mėnesį į (duomenys neskeltbini) sodus vežė A. K..

Ieškovės mama, būdama Anglijoje, per SKYPE programą susitarė su atsakovo mama, kad kai ji grįš į Lietuvą, jai bus leista aplankyti anūkę. Buvo susitarta, kad dukrą galės aplankyti ir ieškovės sesuo D. A. su broliu M. A.. 2014-09-29 visi ten vyko jos aplankyti. Vežė ieškovės draugas K. Č.. Nuvykus vėl nebuvo įleisti. Kaimynai pasakė, kad mergaitė su savo proseneliais išvyko į Kauną. Tačiau sodo namelyje girdėjosi žmonių balsai, todėl kilo abejonių. Vykdami atgal į Kauną, pasiskambino atsakovui. Pradžioje jis teigė, kad šiandien mergaitės pamatyti negalima ir pažadėjo tuoj pat perskambinti. Netrukus atsakovas paskambino ir prisipažino, kad mergaitė yra soduose. Ieškovė su giminaičiais vėl atvyko į (duomenys neskeltbini). Šį kartą atsakovo močiutė įsileido, tačiau visus aprėkė, savo rėkimu išgąsdindama šalia esančią mažametę šalių dukrą, nes ji pradėjo verkti. Po to apsiverkė ir pati atsakovo močiutė. Trumpai pabuvus pas dukrą, ieškovė buvo priversti išvykti, nes atsakovo močiutė buvo labai nervinga, nesudarė galimybių pabendrauti su dukra ir vis ragino išvažiuoti.

2014-10-03 ieškovė su savo mama J. A. ir seserimi D. A. vėl vyko pas dukrą į (duomenys neskeltbini). Vežė A. K.. Atsakovo proseneliai su dukra pasitiko lauke. Juos pamačiusi atsakovo močiutė pradėjo rėkti ant ieškovės, kodėl ji kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių, kaltino, kad pati ieškovė atidavė dukrą tėvui, o dabar ji, būdama sena, privalo proanūkę auginti, nes atsakovas dirba ir negali neturinčios 2-jų metų mergaitės pats prižiūrėti. Jai apsiraminus, visi buvo pakviesti užeiti į vidų, vėliau visi perėjo į šalia esantį kitą sodą. Nors tuo metu atsakovo močiutė neberėkė, bet pakeltu tonu ieškovę vis kaltino ir teigė, kad nedarys kliūčių bendravimui su dukra.

Kadangi atsakovas pastoviai slėpė kur yra dukra, išvežus dukrą į sodą ieškovei nebuvo sudarytos galimybės dukrą matyti, 2014-10-01 ji raštu kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Tik 2014 m. spalio 3 d. mergaitė buvo parvežta į Kauną. 2014 m. spalio 10 d. vyko pokalbis Vaiko teisių apsaugos skyriuje.

Išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu ieškovė teigė, kad po teismo sprendimo priėmimo atsirado šios naujos aplinkybės: atsakovas pats dukters neaugina, jos neprižiūri ir neauklėja, ją auginti ir prižiūrėti atidavė kitiems asmenimis - garbaus amžiaus sulaukusiems savo senoliams; Mergaitei dar nėra 2-jų metukų. Jai reikalinga mamos šiluma ir dėmesys, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vystytis; šiuo metu jos gyvenimo sąlygos yra tinkamos jai pačiai prižiūrėti ir auginti savo dukrą: nuo 2013 m. spalio 15 d. ji dirba UAB (duomenys neskeltbini) baldų surinkėja. Jos gaunamas atlyginimas sudaro vidutiniškai 350,44 Eur (1210 Lt) kas mėnesį. Darbovietės administracija ją charakterizuoja teigiamai ir garantuoja, kad darbo laikas gali būti keičiamas atsižvelgiant į prašymus. Medikų įtarimai dėl meningito nepasitvirtino, ieškovės sveikatos būsena yra stabili. Ieškovė turi būstą, kuriame yra visos sąlygos gyventi su dukra. Tuo tarpu atsakovas gyvena 2-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskeltbini), kartu su dviem savo tėvais ir broliu (4 asmenys), visi asmenys yra dirbantys. Todėl akivaizdu, kad 2-jų metukų neturinti šalių dukra neturi tinkamų gyvenimo sąlygų (1 t., b.l. 3-8).

Atsiliepimas

Atsakovas M. P. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigė, kad dar būnant santuokoje ieškovė dukros neprižiūrėjo, ja visiškai nesirūpino, kol galiausiai vieną dieną išvis dingo, jam vienam palikusi rūpintis dukra. Tuo metu dukrai buvo tik keturi mėnesiai. Ieškovas ilgą laiką vienas rūpinosi dukra, jam padėjo mama ir močiutė, kol ieškovė vėl pasirodė. Bet ir tada dukra jai mažai rūpėjo, ieškovė jai neskyrė dėmesio. Ieškovei daug svarbiau buvo bendrauti su savo draugais, o ne su dukra. Tuomet nutarė su ieškove skirtis. Po santuokos nutraukimo ieškovė vėl dingo ir atsirado tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kai iš užsienio grįžo jos mama. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji sirgo, tačiau sirgdama dirbti galėjo, o aplankyti dukrą ar bent paskambinti ir paklausti kaip jai sekasi, ne. Ieškovė yra visiškai nepatikima ir neatsakinga. Be to, nuo santuokos nutraukimo praėjo tik šeši mėnesiai ir jokios sąlygos iš esmės nėra ir negalėjo būti pasikeitusios.

Atsakovas nesutiko du ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog vaikas yra perduotas trečiųjų asmenų (senelės) globai ir kad atsakovas ja nesirūpina. Nurodė, kad 2014 m. vasarą maždaug nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio dukra tikrai leido laiką sode, t.y. ten kur grynas oras, maistas ir ją mylinti močiutė. Tačiau tai nebuvo nuolatinė dukros gyvenamoji vieta. Be to, sode mergaitė buvo ne viena, o su atsakovo močiute, t. y. ne su svetimu žmogumi, o su asmeniu, kuris padeda atsakovui rūpintis dukra nuo jos gimimo. Per tą laiką sode ne kartą lankėsi ir atsakovo mama bei dukros krikšto mama J. M.. Beveik visą nurodytą laiką su dukra buvo ir atsakovas, kadangi jis dirba pamainomis, t.y. keturias dienas dirba, keturios laisvos. Skirtingai nei ieškovė, atsakovas visą savo laisvą laiką leidžia su dukterimi. Tai, kad vaikas keletą dienų praleido kaime su savo promočiute, negali būti laikoma nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu ar vaiko palikimu kitų asmenų globai. Mergaitė nuo pat gimimo gyvena toje pačioje vietoje, kartu su atsakovu. Jokios sąlygos nuo to laiko nėra pasikeitusios. Dukra yra užrašyta į darželį (duomenys neskeltbini), tačiau dar yra per maža jį lankyti. Ieškovės elgesys, kai ji tai pasirodo, tai dingsta iš dukters gyvenimo, yra traumuojantis ir be galo neatsakingas. Ieškovė turėtų siekti kuo daugiau laiko praleisti su dukra ir tai daryti pastoviai, o ne tada, kai jai tai patogu. Be to, ieškovė melagingai teigia, kad atsakovas jai neleidžia bendrauti su dukra. Ieškovei dukra tiesiog nerūpėjo, ji neskambino ir neaplankė dukros ištisus mėnesius. Ieškovės galimybės dalyvauti auklėjant dukrą yra plačios ir priklauso tik nuo pačios ieškovės iniciatyvumo ir ryžto, o ne nuo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo išsprendimo (1 t., b.l. 67-70).

Teismo posėdyje ieškovė M. A. ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2010 m. birželio mėnesį. Iš pradžių butą nuomojosi, vėliau taupumo sumetimais atsikraustė pas atsakovo motiną. Kai ji laukėsi, 2012 metų liepos mėnesį atsakovas prieš ją pradėjo smurtauti. Į policiją dėl to nesikreipė. Apie patirtą smurtą papasakojo tik sesei B. ir jos draugui. Mamai ilgą laiką apie tai net nesakė. 2013 m. pavasarį dėl atsakovo girtavimo ir smurto su 4 mėnesių dukra buvo išvažiavusi gyventi pas savo mamą į kaimą Šakių rajone. Tuo metu dar tikėjosi, kad atsakovas pasitaisys, prašė, kad jis atvažiuotų pas dukrą. Atsakovas buvo atvažiavęs tik vieną kartą, 2013 m. vasarą. Atvažiavo girtas, po to daugiau nebesirodė ir dukra nesidomėjo. Ji su dukra gyveno pas mamą iki 2013 m. rugsėjo, kuomet pašlijo jos sveikata. Rugsėjo pradžioje ji pasijuto blogai, kreipėsi į Šakių polikliniką ir jai teko gultis į ligoninę. Tuo metu jos mama, brolis, sesuo buvo užsienyje, o tėtis dėl savo darbo grafiko negalėjo prižiūrėti vaiko. Todėl paskambino atsakovo mamai, prašė, kad laikinai prižiūrėtų dukrą. Atsakovo mama klausė, ar nėra kito varianto, tačiau po ilgų įkalbinėjimų sutiko. Mergaitę atsakovo mamai nuvežė jos dėdė, o ji tą pačią dieną atsigulė į Šakių ligoninę, kur gulėjo savaitę. Po to savaitę gulėjo Kauno infekcinėje ligoninėje. Jos sveikatos būklė tuo metu buvo labai prasta, ji negalėjo pati apsitarnauti, atsikelti, pati pavalgyti. Po neuroinfekcijos išėjusi iš ligoninės, jautėsi prastai, prasidėjo galvos skausmai. Lankėsi Kalniečių poliklinikoje pas savo šeimos gydytoją. Tuo metu buvo apsistojusi pas sesę. Sesė buvo ją nuvežusi aplankyti dukros, bet jos niekas neįleido. Atsakovas iškėlė sąlygą - kad ji turi dirbti, prisidėti prie dukros išlaikymo, nors žinojo, kad ji nesenai išėjusi iš ligoninės. Nors vis dar jautėsi blogai, 2013 m. spalį pradėjo dirbti. Tuo metu gyveno pas sesę, vėliau išsinuomojo butą ir apsigyveno atskirai. Dukros nepasiėmė, nes nesijautė gerai, nežinojo, kas jai yra, jai įtarė auglį. 2014 m. balandžio mėnesį atsakovo iniciatyva buvo iškelta jų santuokos nutraukimo byla. Tuo metu manė, kad nepajėgs rūpintis dukra, nes jos sveikatos būklė buvo bloga. Su atsakovu žodžiu susitarė, kad jis prižiūrės dukrą, o kai pagerės jos sveikata, ji bet kada galės dukrą pasiimti. Dėl bendravimo tvarkos nesprendė, nes manė, kad atsakovas leis jai matytis su dukra. 2014 m. balandžio - gegužės mėn. kreipėsi į ortopedijos įstaigą „Pirmasis žingsnis“. Buvo padarytas magnetinis rezonansas. 2014 gegužę paaiškėjo, kad auglio nėra. Po to lankėsi pas šeimos gydytoją, jai paskyrė gydymą masažais. Jos sveikata pagerėjo, 2014 metų spalį jau buvo sveika. Visą tą laikotarpį dukrą prižiūrėjo atsakovo mama ir močiutė, nes atsakovas dirbo.

Atsakovas jai neleido bendrauti su dukra, slėpė dukros gyvenamąją vietą. Jos mama per Skype programą kalbėjosi su atsakovo mama ir sužinojo, kad dukra yra soduose. Nuvažiavus su mama jos aplankyti, niekas neįleido. Skambino atsakovui, jis pasakė, kad mergaitė Kaune. Važiuojant iš sodų į Kauną, paskambino atsakovas ir pasakė, kad mergaitė vis tik yra soduose. Tuomet vėl grįžo. Tada jau atsakovo močiutė jas įleido. Pirmiausia prasidėjo priekaištai, kad ji sena, o turi prižiūrėti vaiką, nes M. tik per laisvas dienas atvažiuoja ir tai ne visada. Iki tol ji ne kartą bandė važiuoti į sodą aplankyti dukrą. Nuvažiavus matėsi vaiko žaislai, drabužėliai, dviratukas, tačiau jos neįsileido. M. soduose nesimatė.

Atsakovas tinkamai nesirūpina vaiku. Kai ji nuvažiuodavo dukros aplankyti ar jos pasiimti, rasdavo ją purvinais drabužiais, nekarpytais nagais. Mergaitė nešioja sauskelnes, geria iš buteliuko. Pas ieškovę mergaitė būna be sauskelnių, geria iš puodelio. Tik kai kažkur toli važiuoja, uždeda jai sauskelnes. Atsakovas rengia dukrą per dideliais drabužiais, per dideliais batais. Ji moka dukrai išlaikymą po 500 Lt, todėl mano, kad turėtų užtekti lėšų tinkamiems drabužiams ir batams nupirkti.

Dukra atsakovą vadina ne tėčiu, o vardu - Marium. Jo mamą irgi vadina vardu. Dukra per miegus rėkia ,,M.nelysk‘‘. Mergaitė yra sakiusi, kad nenori namo, pas atsakovą, sakė, kad M. per užpakalį ją muša. Ji dėl to kreipėsi į policiją, tačiau tai buvo palaikyta vaiko fantazijomis. Smurto žymių ant mergaitės ji nematė. Vis dėlto, ieškovė tiki mergaite. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė.

Per laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jos sveikata, ji pasveiko, turi darbą, gyvenamąją vietą, vaikas turi atskirą kambarį. Gyvena (duomenys neskeltbini), butas dviejų kambarių. Jame apsigyveno 2013 m. liepą su drauge, bet vėliau draugė išsikraustė. Gyvena neatlygintinai, panaudos sutarties pagrindu. Už butą moka tik mokesčius, vasarą mokesčiai iki 100 eurų, žiemą daugiausiai 200 eurų. Šeimininkė nori, kad kažkas išlaikytų tą butą. Ji su mama planuoja pirkti tą butą. Jokie kiti asmenys ten negyvena, jokio kartu gyvenančio draugo ji neturi. Bute ji gyvena ir juo naudojasi viena. Ji yra pasirengusi rūpintis dukra. Jos darbo užmokestis yra virš 300 eurų, priklausomai nuo to, kiek padaro. Taip pat jai materialiai padeda mama. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Dirba nuo 6 iki 14:30 val. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ja, į darbą ji galėtų eiti ir vėliau, nuvedusi dukrą į darželį.

Pagal laikiną bendravimo tvarką su dukra bendrauja, vedėsi ją į zoologijos sodą, į parką, vežėsi į kaimą. Kai atvažiuoja pasiimti dukros, ji visada džiaugiasi, atbėga į glėbį. Su dukra dabar bendrauja su nakvynėmis. Vasarą 3 savaitgalius buvo pasiėmusi dukrą. Dukra su ja jaučiasi labai gerai. Mergaitė jau kalba, ji nuliūsta, verkia, kai reikia išvažiuoti, sako, kad nori likti su ja. Kai ją nuveža, pasiima M. mama. Atsakovo niekada nebūna namuose. Dukra apie tėvą nešneka, tik sakė, kad muša per užpakalį. Pasiėmus dukrą iš atsakovo, jaučiasi, kad ji yra nervinga, jos elgesys tapo agresyvokas, būna, kad dukra mušasi ir kandžiojasi, sako ,,tu man neaiškink‘‘, ,,aš nedarysiu to“. Pabuvus su ja porą valandų, dukra tampa švelni ir rami. Dėl tokio mergaitės elgesio ji buvo kreipusis į psichologą, sakė, kad psichologo konsultacijoms ji dar per maža.

Atsiliepimas

Atsakovas M. P. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jų šeima iširo dėl to, kad santuokos metu ieškovė buvo jam neištikima. 2013 metais ieškovė su dukra buvo išvykusi gyventi pas savo motiną į kaimą Šakių rajone, dukrai tuomet buvo 4 mėnesiai. Jis buvo nuvažiavęs aplankyti dukros apie 8 - 9 kartus, veždavo ir maisto, ir pinigų. Aplankyti dukros važiavo su savo tėvu, taip pat ir su ieškovės dėde K., nes savo mašinos neturi. 2013 metų rugsėjo mėnesį, kai dukrai buvo 8 mėnesiai, ieškovė dukrą atvežė jam. Ieškovė jam nieko nesakė apie savo sveikatos problemas, neaiškino, dėl ko atvežė vaiką. Jo mama taip pat jam nėra sakiusi, kad ieškovė turi sveikatos problemų ir dėl to atvežė dukrą. Pasikeitusios ieškovės sveikatos būklės jis nematė. Dukrą atvežė ieškovės dėdė V. K.. Ieškovė pati taip pat buvo toje mašinoje, padavė jam vaiką, tašes ir išvažiavo. Dukra buvo išsekusi. Jis su dukra ėjo per visus gydytojus, kol vaikas atsistatė, pradėjo vaikščioti. Ieškovei buvo nereikalingas sergantis vaikas. Po to, kai paliko vaiką, ieškovė trumpam užsukdavo, tačiau apie gydytojus, savo sveikatą nieko nesakė. Po dukros atvežimo, jis nelabai domėjosi ieškovės gyvenimu, nežino, ar kaime ji gyveno su kažkokiu asmeniu. Prieš skyrybas ieškovė susirinko daiktus ir išėjo gyventi pas drauges, jam pasakiusi, kad jai ten geriau. Skyrybų metu nebuvo sutarta, kad dukra pas jį gyvens tik laikinai. Ieškovei nedraudė lankyti dukros. Ir po teismo sakė, kad kada nori gali atvažiuoti. Jokių nesutarimų nebuvo. Ieškovės telefono jis neturėjo, nes keitė telefoną ir dingo visi telefonų numeriai. Ieškovė jam neskambino. Jis dirba 4 dienas nuo pusės aštuonių iki pusės penkių, kitos 4 dienos yra laisvos. Todėl turėjo galimybę auginti vaiką namuose. Ir močiutė padėdavo prižiūrėti dukrą. Močiutė kartu negyvendavo, ji atvažiuodavo su autobusu, tik kartais likdavo nakvoti. Močiutei 73 metai. Vėliau dukrą pradėjo leisti į darželį. Kai jis atostogavo, tai dukra nėjo į darželį. Darželyje susitarė, kad kai jis nedirba, dukros neleis į darželį. Su ja jis eina į lauką, parką, zoologijos sodą, kartais paprašo močiutės pasaugoti. Darželyje dukra kaip ir kiti vaikai geria iš normalaus puodelio, kartu su vaikais sėda pavalgyti. Jis dukra rūpinasi, jai perkami ir drabužiai, ir žaislai. Dukros išlaikymui skiria apie 200-300 eurų. Dukra specialių poreikių neturi. Specialistų nuomone, mergaitės kojytėms viskas gerai. Jis negirtauja, išgeria tik per šventes. Dukros nebaudžia, bando su ja šnekėti. Norėtų pats ir toliau rūpintis ir auginti dukrą. Abejoja, ar ieškovė sugebėtų tinkamai pasirūpinti dukra. Iš ieškovės mergaitė atvažiuoja išbalusi, nešneka, tik po pusvalandžio pradeda lakstyti. Vaikas prie jo pripratęs, jaučiasi puikiai. Dukra miega tame pačiame kambaryje su juo. Kitame kambaryje gyvena jo brolis ir mama. Broliui 24 metai, draugų į namus jis nesiveda. Bute jis turi tinkamas sąlygas auginti dukrą. Taip pat jis turi sodo sklypą su namu. Jis tinkamai rūpinasi dukra, žino jos dienos režimą. Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos aplankyti dukrą namuose, išsivesti ją pasivaikščioti. Pripažįsta, kad jis įpareigojo ieškovę vesti registraciją pasiimant dukrą, nes ieškovė 8 mėnesius buvo nelankiusi dukros ir buvo baimė kur ji vedasi vaiką. Todėl paprašė parašyti kada dukrą pasiima ir kada grąžins. Su purvinais drabužiais ieškovė tikrai nepasiima mergaitės. Sauskelnes jai deda tiktai nakčiai. Gal buvo keli kartai, kai nespėjo pakeisti sauskelnių prieš ieškovei ją pasiimant, nes ją pasiimė tik atsikėlus mergaitei.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prminėje išvadoje nurodė, jog atsakovas dirba slenkančiu grafiku, keturias dienas dirba, keturias išeiginės. Darbo dieniomis dukrą jam padeda prižiūrėti mama ir močiutė, mergaitė yra užrašyta į lopšelį –darželį (duomenys neskeltbini). Ieškovė dirba nuo 6 val. iki 14. 30 val. Tačiau galėtų susitarti dėl kito darbo laiko – nuo 8 val. iki 16 val. Jai dirbant, dukrą prižiūrėtų aukė. Įvertinus šalių gyvenimo sąlygas, paaiškinimus dėl jų darbo grafiko, galimybių pasirūpinti dukra jiems dirbant, VTAS šioje išvadoje nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimo sąlygos atitinka mažametės jų dukros interesus ir poreikius, o teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos turi atsižvelgti į vaiko interesus. Skyriaus nuomone, pareikšdama ieškinį, ieškovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių skubiai reikėtų spręsti vaiko gyvenamosios vietos keitimo klausimą. Vaikas šiuo metu gyvena su atsakovu, ieškovė ilgą laiką su dukra nebendravo, nėra duomenų, kad vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų vaiko interesams ar tėvas neužtikrintų vaiko poreikių, pažeistų jo teises (1 t. b.l 96-95).

Po įrodymų ištyrimo, VTAS atstovė pateiktą išvadą palaikė. Papildomai paaiškino, kad iki vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalių dukra jau kelis mėnesius gyveno su tėvu. Motina gyveno skyrium ir ne vieną mėnesį buvo nebendravusi su dukra. Su dukra ji pradėjo bendrauti nuo 2014 metų spalio. Kaip nurodo ieškovė, ji sutiko su dukters gyvenamosios vietos nustatymu kartu su atsakovu dėl sunkios sveikatos būklės, dėl sveikatos jai buvo sudėtinga bendrauti su dukra. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė negalėjo judėti, jai buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, ar kad būtų paskirtas gulimas režimas ar nustatytas nedarbingumas. Iš liudytojų pateiktų paaiškinimų teisme matyti, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovė nebendravo su dukra, ji buvo darbinga, dirbo. Nepilnametė S. P. daugiau nei 1,5 metų gyvena kartu su tėvu, močiute, juos sieja emociniai tarpusavio ryšiai. Šalių ir liudytojų pateikiami prieštaringi liudijimai, kad mergaitė yra neprižiūrėta, rengiama nešvariais rūbeliais. Darželio - lopšelio (duomenys neskeltbini) pažymoje nurodyta, kad S. P. į darželį visada atvedama švariais drabužiais, tvarkinga.

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali keistis, jei pasikeičia reikšmingos faktinės aplinkybės. Duomenų, kad nepilnametės gyvenimas su atsakovu M. P., su kuriuo mergaitė gyvena daugiau nei metus laiko, prieštarautų vaiko interesams ar tėvas neužtikrintų vaiko poreikius, pažeistų jo teises ir būtų pagrindas pakeisti S. P. gyvenamąją vietą nėra. Todėl VTAS nuomone, nėra tikslinga keisti S. P. gyvenamosios vietos, tačiau siekiant užtikrinti nuolatinį motinos ir dukros bendravimą, atsakovas M. P. turi užtikrinti sąlygas M. A. maksimaliai bendrauti bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi mažametę dukrą S. P., gimusią (duomenys neskeltbini). Šalių santuoka nutraukta 2014 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2 punktu išspręstas S. P. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, nustatant ją su tėvu M. P., o 3 p. – ji įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės (b.l. 12, 13). 2014-10-23 ieškovė kreipėsi dėl šios teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies pakeitimo, t.y. dėl dukros gyvenamosios vietos su ja nustatymo ir išlaikymo iš atsakovo (po 500 Lt kas mėnesį) priteisimo.

Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovė grindė keliomis aplinkybėmis (keliais pagrindais), kurių svarbiausi – kad atsakovas pats dukros neprižiūri ir neauklėja, bet atidavė ją auklėti kitiems asmenims - garbaus amžiaus sulaukusiai savo močiutei M. S., taip pat kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovas trukdė jai matytis ir bendrauti su dukra, slėpė jos buvimo vietą. Kaip pasikeitusią aplinkybę ieškovė nurodė ir tai, kad jos sveikatos būklė yra pagerėjusi ir tik po teismo sprendimo priėmimo galutinai paaiškėjo, kad įtarimai dėl meningito, kurie buvo viena iš priežasčių, dėl kurių ji sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, nepasitvirtino. Šiuo metu ji yra sveika, turi sąlygas ir gali pati prižiūrėti ir auginti dukrą: turi pastovų darbą, gyvenamąjį būstą, kuriame yra visos sąlygos jai su dukra gyventi, dukra yra mažametė ir jai ypač reikalingas mamos artumas.

Ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d.).

Aplinkybę, kad teismui patvirtinus jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovas pats dukros neprižiūrėjo ir neauklėjo, bet atidavė ją auginti savo močiutei M. S., gyvenančiai sodo namelyje, esančiame (duomenys neskeltbini), ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių protokolais. Ieškovė taip pat teigė, kad po santuokos nutraukimo ji negalėjo pasimatyti su dukra, nes nuvažiavus aplankyti dukros į jai žinomą gyvenamąją vietą, į butą jos niekas neįleisdavo. Ji nežinojo, kad dukra išvežta į sodą. Tai sužinojo jos mama J. A. iš atsakovo mamos Viliūtės M. P. susirašinėjant per SKYPE programą 2014 m. liepos mėnesį.

Ieškovė pateikė 2015-01-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad 2014-07-22 – 2014-07-28 bei 2014-09-03 vyko ieškovės ir atsakovo mamos susirašinėjimas. Matyti, kad atsakovo mama suteikė ieškovės mamai rūpimą informaciją apie S. P., mandagiai ir ganėtinai išsamiai paaiškindama apie mergaitės raidą, pomėgius, maitinimą, jos priežiūrą. Iš žinučių turinio matyti, kad ieškovės mama neklausė kur ir su kuo mergaitė yra, kas ją prižiūri, tačiau atsakovo mama nurodė, kad mergaitė yra sode, kad ją prižiūri seneliai, taip pat pats atsakovas per išeigines. V. P. teigiamai atsakė ir į ieškovės mamos žinutę dėl mergaitės aplankymo. Iš J. A. žinučių turinio matyti, kad jai skaudus tas faktas, kad pati ieškovė neaugina dukros, tačiau su atsakovo mama ji apie tai nediskutuoja, rašo, kad supras, jeigu mergaitės jai neleis aplankyti. Jos žinutėse nėra nei žodžio apie tai, kad ieškovė taip pat nori pamatyti dukrą, kad nežino kur ji yra, jos neranda Kaune (1t. b.l. 113-117).

Daugiau susirašinėjimo tarp mamų nėra pateikta. Liudytoja J. A. 2015-01-22 rašytiniuose parodymuose (2 t. b.l. 52-53) bei teisme nurodė, kad grįžusi į Lietuvą atostogų, 2014 m. rugsėjo 29 d. nuvažiavo į sodą, esantį (duomenys neskeltbini). Į sodą kartu su ja važiavo dukros M. ir D. bei sūnus M.. Vežė dukros M. draugas K. Č.. Atvažiavus apėjo sodo namelius, bet niekas neįsileido. Paklausus kitoje kelio pusėje gyvenančios kaimynės, kur būtų galima rasti anūkę su jos senele, ši paaiškino, kad matė, kaip M. S. ir anūkėlė S. P. išvyko į Kauną ir paaiškino, kad jų sodo namelyje nėra. Ta pati kaimynė taip pat pridūrė, kad per visą vasarą M. P. dukrelę aplankė vos porą kartų. Kadangi niekas neįsileido ir kaimynė patvirtino, kad jie išvykę į Kauną, nusprendė ją aplankyti Kaune. Važiuojant link Kauno paskambino M. P. ir pasakė, kad važiuoja į sodą aplankyti mergaitės. Jis pareiškė, kad šiandien mergaitės aplankyti negalima, nes ji yra parvežta į Kauną. Pasakius, kad važiuoja jos aplankyti į Kauną, jis pasakė, kad tuoj perskambins. Perskambinęs pasakė, kad visgi mergaitė yra sode. Apsisukus ir dar kartą nuvažiavus į sodą, M. P. močiutė įsileido, bet visi buvo necenzūriniais žodžiais apšaukti, šalia esant ir girdint anūkei. Toks M. S. agresyvus elgesys anūkę išgąsdino. Ji pradėjo verkti. M. S. kaltino ir šaukė ant M., neleisdama jai net paimti dukrelės. Tik išėjus M. į lauką, pavyko šiek tiek nuraminti verkiančią mergaitę, kurią gąsdino šaukianti senolė bei pasikalbėti tiek su S., tiek su pačia M.. Močiutė pasakojo, kad yra garbaus amžiaus ir turi prižiūrėti „užkrautą vaikaitę“. Iš jos kalbos suprato, kad M. P. dukros auklėjimą ir globą visiškai perleidęs senai ligotai moteriai, kuri iš savo pensijos privalo ją išlaikyti. 2014 m. spalio 3 d. dar kartą vyko aplankyti S. P. su dukromis M. ir D. bei broliu A. K.. Nuvykus į sodą S. su M. močiute sutiko lauke. Juos išvydus, ji vėl apšaukė M. Jai nurimus, senolė pasikvietė į vidų, tačiau dukros atžvilgiu vis tiek kalbėjo pakeldama balsą (2 t., b.l. 52-54).

Pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. spalio 3 d. vizitus į sodą detaliai aprašė ir pati ieškovė savo ieškinyje, taip pat pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 6, iš kurio matyti, kad ieškovė įrašė jos ir sesers pokalbį su atsakovo močiute M. S. (1 t. b.l. 119-123), tuo grįsdama ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad jai buvo sudaromos kliūtys bendrauti su dukra ir kad jos lankymasis buvo nepageidaujamas.

Minėtas faktinių aplinkybių protokolas iš dalies patvirtina ieškovės ir jos mamos paaiškinimus, kad močiutė ją apšaukė, priekaištavo. Tačiau iš pokalbio turinio matyti ir tai, kad tiems priekaištams močiutė turėjo realų pagrindą. Iš jos klausimų matyti, kad jai rūpėjo, kodėl ieškovė anksčiau nelankė vaiko, kur ji buvo, priminė ieškovei, kad dar iki skyrybų ji reikalavo, kad ieškovė dažniau lankytų dukrą, bet ieškovė pradėjo retinti atėjimus, kol galų gale per teismą atsisakė vaiko (b.l. 121). Į šiuos priekaištus ieškovė paaiškino, kad vaiko ji neatsisakė, kad atsakovas jai neleido susitikti su dukra. Į tai močiutė atsakė, kad tokiu atveju galėjo jai pakambinti ir ji būtų jai pasakiusi, jog ji su vaiku yra sode, ir ieškovė gali kada nori atvažiuoti. Į sesers klausimą ar M. turi močiutės numerį, močiutė patvirtino, kad turi. Ieškovė to nepaneigė, bet pradėjo aiškinti, kad ji buvo su uošviene susirašiusi, kad jai buvo pasakyta, kad ji nenorinti, jog ieškovė vaiką lankytų, kad ją paprasčiausiai visi užsipuolė. Močiutė į tai ieškovei atsakė, kad tokiu atveju jai reikėjo tiesiogiai kalbėti su ja (b.l. 123).

Minėto pokalbio turinys atskleidžia, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, nutylėjo daugelį svarbių bylai aplinkybių. Ieškinyje ir teismo posėdyje ji daug dėmesio skyrė paaiškinimams, su kuo ir kiek kartų vyko į butą ir į sodą susitikti su dukra, šiai aplinkybei patvirtinti prašė apklausti liudytojus. Tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdyje ieškovė taip ir nepaaiškino, kodėl po santuokos nutraukimo ji vykdavo aplankyti dukros nesusiderinusi su atsakovu, nei jam, nei jo mamai, nors žinojo, jog atsakovas ir jo mama dirba ir ne visuomet būna namuose.

Pokalbio su močiute turinys taip pat atskleidžia, kad ieškovei buvo žinomas faktas, kad atsakovui ir jo mamai dirbant, mergaitę prižiūri močiutė, kuri pageidavo, jog ieškovė dukrą lankytų dažniau. Tai žinodama ir turėdama močiutės telefoną, ieškovė neabejotinai galėjo paskambinti ir jai, pasikalbėti apie dukrą, paklausti, kur ji yra ar tartis dėl aplankymo, kad jos vizitas močiutei nebūtų netikėtas ir ji su mergaite būtų namuose. Be to, močiutė yra senyvo amžiaus, todėl durų skambučio paprasčiausia galėjo neišgirsti ar nepastebėti jos atvykusios už sodo tvoros, jeigu iš tiesų ieškovė buvo ten nuvykusi iki dviejų detaliai jos aprašomų vizitų. Teismas šia ieškovės nurodyta aplinkybe turi pagrindo abejoti, nes 2014-10-10 apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės ieškovė nurodė, kad sužinojusi, jog mergaitė sode, tenai važiavo jos aplankyti tik du kartus, rugsėjo ir spalio mėnesį (kurie detaliai aprašyti ieškinyje), taip pat spalio 7 d., o ieškinyje ir teismo posėdyje įrodinėjo, jog važiavo liepos be rugpjūčio mėnesiais, matė vaiko daiktus, žaislus, bet nebuvo įleista.

Kad ieškovė nėra visiškai atvira ir siekia tam tikras aplinkybes paaiškinti sau palankiai, matyti ir sugretinus jos atsakymus dėl nebendravimo su dukra. Atsakovo močiutei ji sakė, kad atsakovas neleido susitikti su dukra, taip pat buvo su uošviene susirašiusi ir jai buvo pasakyta: „aš nenoriu, kad vaiką lankytum“, teigė, kad ją visi užsipuolė (b.l. 123). Tuo tarpu VTAS specialistei ieškovė paaiškino, kad jos mama pasiskambino atsakovo mamai, kuri nurodė, kad ji ir M. nenori, kad ieškovė lankytų dukrą (b.l. 30-31). Tačiau iš aptarto J. A. ir V. P. susirašinėjimo matyti, kad jokio nusistatymo prieš mergaitės lankymą V. P. neturi, o apie ieškovę jos mamai iš viso nieko nepasakė. Į VTAS specialistės klausimą, kaip dažnai po teismo sprendimo skambino atsakovui dėl bendravimo su dukra, ieškovė atsakė, kad skambino du kartus, tačiau kadangi su dukra pasimatyti nepavyko, daugiau neskambindavo, o važiuodavo (b.l. 30). Atsakovas teigė, kad ieškovė neskambino, dukra nesidomėjo ir nebuvo atvykusi, nors jis jai sakė ir tos nuostatos laikosi, kad su dukra ji gali bendrauti kiek nori (b.l. 73-75). Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė savo telefono skambučių išklotines, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 – 2014-07-31 ieškovė jam neskambino ir nerašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu telefono numeriu (b.l. 44-56, 125).

Liudytojos M. S. paaiškinimu, ji padėjo atsakovui prižiūrėti mergaitę nuo tos dienos, kai ieškovė 2013 m. rudenį ją atvežė ir paliko, t.y. dar iki šalių skyrybų. Pastebėjusi, kad ieškovė ją pradėjo lankyti vis rečiau, yra jai sakiusi, kad dažniau lankytų dukrą, kad dukra nuo jos neatprastų. Pati skambino M. ir klausė, ar ji žino, kad mergaitė vaikšto. Jau tuo metu ji atvažiuodavo į Kauną prižiūrėti mergaitės, kartais likdavo nakvoti, o vasarą S. su ja buvo sode. Kai nedirbdavo, M. visada atvažiuodavo, pasilikdavo sode. M. per visą vasarą visai nesirodė.

Iš aptartų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, šalių bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad nepriklausomai nuo ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, pasibaigusių skyrybomis, nei atsakovas, nei jo motina V. M. P., nei močiutė M. S. nebuvo nusistačiusios prieš ieškovę, nedraudė jai ir jos artimiesiems lankyti mergaitės. Priešingai, atsakovo mama ir močiutė buvo pasirengusios suteikti visą informaciją apie mergaitę ir jokių kliūčių bendrauti su ja nedarė. Tačiau ieškovei nutraukus bendravimą, jos neieškojo, išskyrus M. S. paminėtą atvejį, kai skambino ieškovei pranešti, kad dukra jau vaikšto. Atsakovo mama nurodė, kad ieškovės kontaktus turėjo, tačiau jos neieškojo, nes ji dukros nelankė ir ja nesidomėjo. Dėl šios priežasties jai nepranešė ir apie tokius reikšmingus mergaitės gyvenimo įvykius, kaip krikštynos. Toks atsakovo artimųjų elgesys minėtų aplinkybių kontekste yra pilnai suprantamas ir pateisinamas.

Ieškovė bei jos mama liudytoja J. A. teigė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, juo nepasitikėjo, todėl mergaitę perdavė atsakovo mamai, su kuria tarėsi dėl jos priežiūros ieškovės ligos laikotarpiu. Iš to seka, kad išėjusi iš ligoninės, ieškovė turėjo pasiimti iš atsakovo mamos laikinai perduotą dukrą arba tartis su ja ar atsakovu dėl tolimesnės mergaitės priežiūros. Tačiau tokio fakto ieškovė nenurodė. Teigė, jog ligoninėse ji gydėsi dvi savaites, o išėjusi iš gydymo įstaigos, jautėsi blogai, todėl mergaitės nepasiėmė, o per skyrybas tik dėl blogos sveikatos būklės sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

Iš pačios ieškovės, jos kviestų liudytojų paaiškinimų, pateiktų medicininių pažymų matyti, kad ieškovė susirgo 2013-09-01, buvo hospitalizuota 2013-09-06, išrašyta 2013-09-12. Ji buvo stacionarizuota įtariant neuroinfekciją. Išrašymo metu jos būklė nurodyta kaip pagerėjusi, pronozė – gera (b.l. 22). 2013-10-15 ieškovė pradėjo dirbti UAB (duomenys neskeltbini) baldų surinkėja. 2014-10-01 darbovietės charakterizuojama kaip darbšti, atsakinga, sąžininga, iniciatyvi, profesionaliai vykdandi jai pavestas užduotis. Draugiška, lengvai bendraujanti (b.l. 24).

Tai, kad po išėjimo iš ligoninės ieškovė įsidarbino ir dirbo gerai, bendravo su kolektyvu, įrodo, kad jos sveikata buvo pagerėjusi. Todėl darytina išvada, kad fiziškai ieškovė buvo pajėgi bendrauti ir su savo dukra.

Apie laikotarpį nuo išėjimo iš ligoninės iki santuokos nutraukimo ieškovė paaiškino nedaug. Tik nurodė, kad 2013 m. jos sveikata neleido pasiimti dukros, o 2014 m. pavasarį dar labiau pablogėjo. Teigė, kad jai buvo įtartas auglys, todėl nežinojo, ar pajėgs rūpintis dukra, todėl sutiko, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu.

Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog nuo 2014-04-15 ieškovę vargino stiprus galvos skausmas, kuris atsirado staiga. Ji buvo gydoma nuo 2014-04-28 iki 2014-05-08. 2014-04-24 konsultuota gydytojo neurochirurgo, paskirtas gydymas, tačiau nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. Ieškovė buvo nukreipta tolimesniam bendrosios praktikos ir gydytojo neurologo priežiūrai (b.l. 23). 2014-10-19 nustatyta, kad ieškovė yra sveika (b.l. 24).

Mnėtas medicininis išrašas patvirtina staigų ieškovės sveikatos pablogėjimą nurodytu laikotarpiu. Tačiau byloje nėra jokių medicininių duomenų apie blogą ieškovės sveikatos būklę laikotarpiu nuo išėjimo iš ligoninės (2013-09-12) iki 2014-04-15, kai ieškovė vėl pasijautė blogai. Visą šį laikotarpį ji dirbo. Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie šalių santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-1209-918/2014 iškėlimą ir jos nagrinėjimą matyti, kad byla buvo iškelta ginčo teisenos tvarka pagal M. P. ieškinį, prašant nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo. 2014-04-07 teismo posėdyje šalys susitarė nutraukti santuoką bendru sutikimu, prašė patvirtinti jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tik dėl to, kad buvo nustatytas terminas suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) pateikti atsiliepimus, teismo posėdis buvo atidėtas ir byla išnagrinėta 2014-05-05. Taigi, akivaizdu, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas šalys derinosi iki 2014-04-07, kai jokių sveikatos nusiskundimų ieškovė neturėjo.

Todėl teismas daro išvadą, kad šalims tariantis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovės nurodytos aplinkybės (bloga sveikatos būklė, įtariamas auglys ar meningitas, dėl ko ji turėjo pagrindą manyti, kad negalės rūpintis dukra), neegzistavo. Vertintina, kad pagerėjus sveikatai, ieškovė nesiekė pasiimti dukros, paliko ją toliau gyventi atsakovo namuose, o santuokos nutraukimo metu išreiškė tikrąją savo valią, kad dukra gyventų su atsakovu. Kadangi atsakovas dirbo, ieškovė neabejotinai suprato, kad jis pats ištisai neprižiūrės dukros, ją prižiūrės ir atsakovo mama ar močiutė. Santuokos nutraukimo metu tokios mergaitės gyvenimo sąlygos ieškovei atrodė priimtinos.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo ir dukros gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, ieškovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos specialistus dėl trukdymo bendrauti su dukra. Kaip trukdymo bendrauti faktus ieškovė nurodė tai, kad nuvykusi aplankyti mergaitės, ji nebuvo įleista. Tačiau įvertinus jau nustatytas aplinkybes, kad apie savo vizitą iš anksto ji nebuvo pranešusi, nėra jokio pagrindo vertinti, jog buvo daromos kokios nors kliūtys. Be to, ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų apie tai, kada, kokiu paros laiku ji buvo nuvykusi lankyti dukros, kad tuo laiku atsakovas ar kitas mergaitę prižiūrintis atsakovo šeimos narys buvo namuose. Dviem konkrečiais ieškovės nurodytais atvejais (2014-09-28 ir 2014-10-03) ieškovė ir jos artimieji buvo įleisti, su mergaitė susitiko. Aptartų aplinkybių kontekste vertintina, kad dėl to, kad ieškovė ir jos artimieji patyrė tam tikrų nepatogumų, kol mergaitę prižiūrinti močiutė juos įleido ir kad pokalbis su močiute ieškovei nebuvo malonus, yra nulemtos pačios ieškovės elgesio ir nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu būdu buvo daromos kliūtys ieškovei bendrauti su dukra.

Ieškovės nurodytos aplinkybės – kad mergaitė buvo aprengta nešvariais drabužiais, nekarpytais nagais, ne jos dydžio striuke ir batais - yra įrodytos. Tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (2 t. b.l. 4-11). Tačiau byloje yra ir kitokių mergaitės fotonuotraukų, kur ji aprengta jos dydžio švariais ir tvarkingais drabužėliais, nuprausta ir sušukuota (atsakovo pateiktos fotonuotraukos voke). Iš Kauno lopšelio – darželio pateiktos charakteristikos, išduotos 2015-01-08, matyti, kad S. į darželį visada atvedama švariais drabužiais, S. tėtis rūpestingas, atneša visas reikiamas ugdymo ir higienos priemones (b.l. 151). Todėl 2015-01-21 ieškovės užfiksuotas mergaitės nepriežiūros faktas (2 t. b.l. 9-10) vertintinas kaip vienkartinis, kaip ir jos rengimas didesne striuke ar didesniais batais šaltuoju metų laikotarpiu.

Dar viena ieškovės nurodyta aplinkybė – kad mergaitė yra mažo amžiaus ir jai labiau reikalinga mama, o ieškovė šiuo metu gali ir turi tinkamas sąlygas rūpintis dukra.

Šios ieškovės nurodytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios ir turi būti tiriamos, nes vaiko interesai yra esminis kriterijus, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, nes visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad, nutraukiant šalių santuoką (2014 m. gegužės 5 d.), vaiko, kuris tuo metu buvo vienerių metų ir 5 mėn. amžiaus, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Kaip nustatyta, toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo susitarimą. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė mergaitės nelankė, nors pagal darbo pobūdį tokias galimybes turėjo, nes dirbo iki 14. 30 val. Neturėdama jokio objektyvaus pagrindo, 2014-10-01 ieškovė kreipėsi Į Vaiko teisių apsaugos skyrių pranešdama apie atsakovo daromas kliūtis bendrauti su dukra. Po beveik septynių mėnesių pertraukos (dukros nelankė nuo 2014 m. vasario pabaigos) aplankiusi dukrą vos kelis kartus, 2014 m. spalio 23 d. ji kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama pagerėjusia sveikatos būkle, dukrai tinkamomis gyvenimo sąlygomis – panaudos sutarties pagrindu ji viena gyvena dviejų kambarių bute, kur vienas kambarys skirtas dukrai.

Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas taip pat turi tinkams sąlygas gyventi dukrai. Vien tai, kad ieškovė turi tik dukrai skirtą kambarį, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes nenustatyta, jog vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų vaiko interesams.

Neabejotina, kad mažametei mergaitei labai reikalingas mamos dėmesys, intensyvus bendravimas su ja. Tačiau taip pat reikalingas ir kito tėvo dėmesys ir bendravimas. Ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad dukra labiau prisirišusi prie jos, o ne prie atsakovo. Neabejotina, kad mergaitė džiaugiasi būdama su mama, jos randa užsiėmimų, ką įrodo ir ieškovės pateikta filmuota medžiaga. Tačiau atsakovo pateiktos fotonuotraukos taip pat pagrindžia, kad dukra mielai bendrauja ir leidžia laiką su juo. Šioje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad mergaitė yra labiau prisirišusi prie ieškovės, reiškia didesnį bendravimo su mama (ieškove) poreikį. Vaiko nuomonė teismo posėdyje negalėjo būti išklausyta dėl mažametystės.

Byloje nėra duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nesilaiko nustatytos ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos, neužtikrina tinkamo motinos (ieškovės) ir dukros bendravimo. Šiuo metu nei ieškovė, nei atsakovas kitos šeimos neturi, S. yra vienintelis jų vaikas ir jioems abiems yra labai svarbi. Vaiko emocinei raidai neabejotinai reikalingi abu tėvai. Šiuo metu nėra jokio pagrindo išvadai, kad vaiko interesus geriausiai užtikrins gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas. Teismo vertinimu, ieškovės išdėstyti argumentai nepatvirtina būtinumo šiuo laikotarpiu keisti vaiko gyvenamosios vietos.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui - vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystimusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt.

Atmetus šį ieškinio reikalavimą, nėra jokio pagrindo tenkinti ir antrąjį ieškinio reikalavimą ir priteisti išlaikymą iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas šioje byloje patyrė 792,81 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b.l. 91-96), kurios priteistinos iš ieškovės.

Iš atsakovės taip pat priteistina 12,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškovės M. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 792,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė