Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1940-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
1-1940-716/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11421-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1940-716/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11421-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. M.,kaltinamajam E. T. (E. T.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 10 mėnesių;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams,

bausmės neatlikęs, teistumas neišvykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir į aptvertą teritoriją, o būtent jis 2021 m. balandžio 12 d. apie 18.00 val., patekęs pro atidarytus vartus į aptvertą saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kodu, kurį žinojo kaip buvęs įmonės darbuotojas, atidaręs lauke esantį seifą, iš kurio paėmęs raktą ir atrakinęs duris bei išjungęs signalizaciją įsibrovė į patalpą, iš kurios pagrobė 3 vnt. ekscentrinių šlifuoklių „FLEX ORE 5-150EC“, kurių vertė 897,74 eurai, 3 vnt. kampinių šlifavimo mašinų „MAKITA 9565CVR“, kurių vertė 363 eurai, dėžę su ratukais „KETER“ ir įrankių komplektą „KR121216B“, kurių vertė 140 eurai, 4mm storio vario lakšto likutį, kurio vertė 319,41 eurai, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 1720,15 eurų vertės turtą.

E. T. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai reikėjo pinigų, jis galvojo, kad niekas nesužinos, dabar labai gailisi, kad pavogė daiktus. Kodą jis žinojo, išjungė signalizaciją, viską paėmė, o paskui vėl įjungė signalizaciją. Daiktus pavogė vienas, keletą kartų buvau atėjęs. Pripažįstu, kad pavogė visus daiktus, kuriuos pardavė taksistui. Gavo 450 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Žinojo, kad yra filmuojama, kad kitą dieną jį pamatys. Buvo neblaivus, norėjo dar išgerti. Tai problema ir galvoja, kad reikia gydytis. Bandė gydytis, buvo užkoduotas prieš Naujus metus, du mėnesius nieko negėrė, o paskui vėl pradėjo. Sutinku, kad reikia ir pačiam pasistengti gydytis. Gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini), gaus bedarbio pašalpą 335 eurų.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko prokuroras.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas J. J. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 7.00 val. atėjo į darbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur jam apdirbimo cecho (duomenys neskelbtini) A. A. (A. A.) pasakė, kad jis pas save ceche ant stalo rado raktą nuo įėjimo ir paminėjo, kad ryte buvo atrakintos pirmo cecho įėjimo durys ir buvo išjungta signalizacija. Kadangi darbuotojai ateina į darbą skirtingu laiku, jie sutartoje vietoje, ant pirmo cecho durų, dėžutėje, kuri yra su kodu, palieka raktą nuo pirmo cecho įėjimo durų, per kurį pirmiausiai ir užeina atėję į darbą darbuotojai. Pradėję darbus, darbininkai pastebėjo, kad nėra trijų kampinių šlifuoklių. Kadangi tai sukėlė įtarimą, peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, pamatė, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. T., gim. (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. iš sandėlio pavogė galvučių įrankių komplektą su dėžute, kuris kainuoja apie 160 eurų, vėliau apie 21.00 val. tas pats asmuo iš apdirbimo cecho pavogė 3 vnt. raudonos spalvos vibro mašinėlių „Flex“, vieneto kaina apie 285 eurai ir 3 vnt. žalios spalvos kampinių šlifuoklių „Makita 9565 CVR“, vieneto kaina 200 eurai. Iš viso dėl šio įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta apie 1 615 eurų turtinė žala. E. T. pas juos dirbo 2-3 metus, o iš jų įmonės buvo atleistas maždaug prieš metus. Atleistas buvo savo noru, tačiau pagrindinė priežastis buvo tai, kad jis girtuokliaudavo ir dažnai neateidavo į darbą. Kadangi E. T. žinojo kur yra paliekamas raktas nuo įėjimo durų, žinojo dėžutės kodą, bei signalizacijos kodą, tai mano, jis atsirakino duris būtent su tuo raktu, kurį vėliau paliko apdirbimo ceche, jis taip pat gerai žinojo įmonės patalpas, ir tai, kad atsarginis raktas nuo sandėlio yra saugomas ketvirtame apdirbimo ceche, todėl jis paėmė minėtą raktą ir atsirakino sandėlio duris, ir vėliau raktą pakabino atgal. Per vaizdo stebėjimo kameras, matosi, kad E. T. greičiausiai buvo neblaivus, ir išeidamas iš patalpų abu kartus paliko atrakintas duris. E. T. gyvena (duomenys neskelbtini), kur gali būti šiuo metu nežino. Kiek žino, jis stipriai vartoja alkoholinius gėrimus ir yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dažnai būna Vilniaus stoties rajone arba (duomenys neskelbtini). Pavogtų įrankių dokumentus pateiks kartu su oficialiu pareiškimu, jei papildomai pastebės, kad dar buvo kažkas pavogta iš patalpų, kai jas detaliai apžiūrės, apie tai pranešime papildomai. Ar jų įmonės turtas draustas nuo vagysčių jis nežino (b. l. 40).

Liudytojas A. A. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 5.25 val. jis atėjo į darbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo, kad yra įvestas dėžutės, kurioje jie laiko raktą nuo pirmojo cecho įėjimo durų, kodas, taip pat buvo atrakintos minėto cecho durys ir patalpos nepriduotos signalizacijai. Kai užėjo į patalpas, atsižymėjo, kad atėjo į darbą, tada nuėjo į persirengimo patalpas, kurios yra antrame aukšte ir vėliau nuėjo apdirbimo cechą, kur ant savo darbo stalo, rado paliktą raktą nuo įėjimo durų, kuris turėjo būti paliktas dėžutėje su kodu. Apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) J. J.. Vėliau pastebėjo, kad iš jų cecho dingo trys kampiniai šlifuokliai, todėl kartu su J. J. peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, kuriame pastebėjo, kad jų patalpas apvogė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. T., jis iš jų įmonės buvo atleistas maždaug prieš metus. Tačiau jis žinojo kur yra paliekamas raktas ir taip pat žinojo signalizacijos kodus. Patalpose jis buvo vienas, su kuo jis atvažiavo ir ar lauke buvo dar kas nors, jis nematė. Kur šiuo metu gali būti E. T. jis nežino, jo telefono taip pat nežino, nes jis juos dažnai keičia, jo tėčio telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Liudytojas M. D. (M. D.) tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 12 d., apie 15.45 val. jis paskutinis išėjo iš gamybinių patalpų. Kaip ir numatyta, išeidamas pridavė signalizacijai patalpas, pirmojo cecho įėjimo duris užrakino su raktu, kurį įdėjo į dėžutę, užrakino su spyna ir prasuko spynos kodą. Tik nepridavė signalizacijai antro cecho, nes pamanė, kad ten kas nors dar dirba iš administracijos. 2021 m. balandžio 13 d. atėjo į darbą apie 6.30 val. įėjimo durys buvo atrakintos, nes darbe jau buvo kiti darbuotojai. Vėliau ceche pastebėjo, kad dingo jo ir kitų darbininkų kampiniai šlifuokliai, kai gamybos vadovas su brigadininku peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, iš jų sužinojo, kad jų patalpos buvo apvogtos, tačiau kas jas apvogė jis nežino (b. l. 49).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2021 m. balandžio 12 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini), buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. T., gim. (duomenys neskelbtini), sudaręs raktą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, iš sandėlio pavogė įrankių komplektą, kuris kainuoja apie 160 eurų ir 21. 00 val. iš apdirbimo cecho pavogė 3 vnt. vibro mašinėlių „Flex“, vieneto kaina apie 285 eurus ir 3 vnt. kampinių šlifuoklių „Makita“, vieneto kaina 200 eurų. Iš viso dėl šio įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), padaryta apie 1 615 eurų turtinė žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės (b. l. 3).

Iš pareiškimo ir priedų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. M. nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. nuo 17.53 val. iki 21.24 val. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytos trys vagystės, kurių metu buvo pavogtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kurio bendra vertė 1 720,15 eurų. Prie pareiškimo pridėti prekių vertę patvirtinantys dokumentai (b. l. 11-16).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21.00 val. buvęs darbuotojas apvogė įmonę, vyras turėjo raktus, žinojo signalizacijų kodus, yra video, pranešėjas laukia. Skambino 2021 m. balandžio 13 d. 7.40 val. (b. l. 19-20).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo nustatymo matyti, kad tyrimo metu siekiant nustatyti E. T. būvimo vietą, buvo skambinta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jo motinai L. T., kuri paaiškino, kad pas juos sūnus E. T. buvo atvažiavęs šeštadienį, pasiėmė dokumentus ir išvažiavo į Vilnių. Šią naktį jis buvo atvažiavęs pas sesę A. C., tačiau ryte išvažiavo. Paskambinus A. C. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad apie 5.00 val. pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs neblaivus brolis E. T., kuris pasiliko miegoti iki ryto, tačiau ryte apie 8.00 val. išgirdęs jos pokalbį su mama, kad gali atvykti policija, E. T. iš namų pabėgo. A. C. paaiškino, kad brolis jokių daiktų su savimi neturėjo, namuose nepaliko, pas juos į svečius ateina retai, kur jis šiuo metu gali būti nežino. Nustatyti E. T. būvimo vietos nepavyko (b. l. 23).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, t. y. cechai ir sandėlys. Pastatas, kuriame įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra aptvertoje teritorijoje. Apžiūros metu įvažiavimo į teritoriją vartai atviri, užkardas pakeltas. Patekti į įmonę galima pro dvejus pakeliamus vartus (vartuose yra po vienas duris) ir pro atskiras duris. Įėjus pro vartus iš kairės pusės yra metalinės durys ant kurių pritvirtina dėžutė (raktinė), raktinės durelės yra rakinamos su kodu. Dėžutė yra atrakinta, viduje raktų nėra. Įėjus į įmonę pro pirmus vartus patenkame į cechą Nr. 1, iš kurio yra praėjimas į sandėlio patalpą. Abeji vartai ir visos durys bei jų spynų atraktai yra be matomų apgadinimų. Sandėlyje yra stelažai, kuriuose sudėtos įvairios detalės, varžtai. Sandėlyje ant grindų padėtos kartoninės dėžės. Cecho Nr. 4 gale yra lentynos, kuriose padėtos trys tuščios dėžutės „Flex“. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas 2x didinimo lęšis bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Ant įėjimo į sandėlį durų išorinės ir vidinės pusių buvo išryškinti rankų pėdsakai. Nuo išorinės durų pusės išryškinti rankų pėdsakai nukopijuoti ant vienos daktiloskopinės plokštelės (pažymėtos raide „i“), o nuo vidinės – ant dviejų plokštelių (pažymėtos raide „v“). Visos trys plokštelės supakuotos į voką Nr. 1. Taip pat rankų pėdsakas buvo išryškintas ant dėžutės „Flex“ išorinio paviršiaus, kuris nukopijuotas ant vienos daktiloskopinės plokštelės, kuri supakuota į voką Nr. 2. Daugiau pėdsakų arba objektų, galinčių padėti atskleisti nusikalstamą veiką, neaptikta. Įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 24, 26-34).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose, pateikė vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir patalpino į USB laikmeną (b. l. 56).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašuose matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, t. y. cechas, sandėlis, vidinis kiemas, asmuo įvykdęs vagystę (b. l. 58-62, 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011).

Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. T. tyčia pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai padarė įsibrovęs į patalpą ir į aptvertą teritoriją. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. T. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai parodė, kad paėmė įrankius ir skardą, t. y. daiktus kuriuos pardavė. Kaltinamojo parodymus atitinka minėti liudytojų J. J., A. A., M. D. parodymai apie po įvykio nustatytas aplinkybes, taip pat pateikti pareiškimai dėl nusikalstamos veikos padarymo ir sąskaitos, iš kurių matyti pavogtų daiktų vertė, policijos įvykių registro išrašo duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie nustatytą asmenį, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, vaizdo medžiagos apžiūros protokolas ir iš jo padarytos fotonuotraukos, kuriose įvykio metu užfiksuotas turtą grobiantis E. T.. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. T. neteisėtai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

E. T. tiesiogine tyčia, t. y. norėdamas veikti neteisėtai ir sąmoningai siekdamas turto grobimo pasekmių pro atidarytus vartus pateko į aptvertą ir saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, ir pasinaudodamas kodu, kurį žinojo kaip buvęs įmonės darbuotojas, atidarė lauke esantį seifą, iš kurio paėmė raktą, atrakino duris bei išjungė signalizaciją ir be leidimo pateko į patalpą, t. y. į ją įsibrovė, iš kur pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kaltinime teisingai nurodytą turtą. Tokia E. T. veika teisingai kvalifikuotina kaip svetimo turto grobimas vagystės būdu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką kaltininkas įrodė pripažindamas kaltę tiek tyrimo metu, tiek teisme, taip pat pripažindamas civilinį ieškinį ir žadėdamas atlyginti žalą. E. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagrindų atleisti E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, E. T. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą, į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

E. T. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikė savanaudiškais tikslais, žalos neatlygino. E. T. praeityje teistas 6 kartus, naują nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 86-90) ir neatlikęs jam skirtos bausmės, nuolat baudžiamas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 91-116). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje.

Reikšmingų aplinkybių visuma iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo neteisėtą gyvenimo būdą, atsainų požiūrį į moralės ir teisės normomis saugomas vertybes. Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią, tačiau dvi sunkinančias aplinkybes. Duomenų apie E. T. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs faktinių duomenų visumą ir kaltininko asmenybę, asmens teistumų skaičių ir jų intensyvumą, kaltinamajam ne kartą skirtą laisvės apribojimo bausmę, kuri asmens neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. T. paskyrus ne griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bet su realiu laisvės suvaržymu susijusią arešto bausmę, šios bausmės dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija (2019 06 27 įstatymas Nr. XIII-2263) numato galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą nuteistam asmeniui su galimybe paskirti tokiam asmeniui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Spręsdamas dėl šios galimybės taikymo teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad E. T. teisiamas septintą kartą, naują nusikaltimą įvykdė ne tik teistumui neišnykus, bet ir per jam paskirtos ir neatliktos bausmės laiką. Asmuo nuolat daro administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumoka, pripažino turintis priklausomybę alkoholio vartojimui, šiuo metu neturi pajamų šaltinio, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad yra suformavęs tokius asmenybės pokyčius, kurie verstų jį nebenusikalsti. Dėl šių aplinkybių visumos teismas nenustatė pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, dėl ko nėra pagrindo nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Teismo įsitikinimu realus arešto bausmės vykdymas tuo pačiu būtų pagalba nuteistajam įveikti priklausomybę alkoholiui, nes anksčiau teismo ne kartą skirtas įpareigojimas nuteistajam gydytis siekimų pasekmių neįgyvendino.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina kaip nebereikalinga.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu dėl 2021 m. balandžio 12 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą pripažinti civiliniu ieškovu dėl 1 720,15 eurų vertės pavogtų daiktų (b. l. 73), vėliau pateikė civilinį ieškinį dėl šios turtinės žalos atlyginimo (b. l. 146-148).

Pagal baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismas pripažino kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl 1 720,15 eurų vertės turto grobimo. Pateiktas ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti bylos dokumentais, sąskaitomis faktūromis, žala padaryta dėl E. T. nusikalstamų veiksmų. Tarp padarytos žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltininkas žalą pripažino ir su ieškiniu sutiko. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo reikalavimą pagrįstu ir tenkinant civilinį ieškinį visiškai iš E. T. priteisia civiliniam ieškovui visą prašomą 1 720,15 eurų turtinės žalos dydį.

Nagrinėjamu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ura pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovui priteistinos jo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, tame tarpe ir tų, kuriuos nukentėjusioji atsisakė priimti, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. T. (E. T.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. T. skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi E. T. skirti galutinę bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

E. T. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš E. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 1720,15 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimties eurų ir penkiolika euro centų) turtinės žalos atlyginimą bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- voką Nr. 1, kuriame trys daktiloskopinės plokštelės ir voką Nr. 2, kuriame viena daktiloskopinė plokštelė (2021 m. gegužės 17 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK005060) – sunaikinti;

- 4 CD laikmenas su vaizdo įrašais – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas