Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-28 · Administracinė byla Nr. I-365-342/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-28Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
I-365-342/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00427-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
S.S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-365-342/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00427-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, 2013 m. vasario 13 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-18 rašto Nr.(1.7)-SR-3450 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S.S. pateiktame teismui skunde prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3450, kuriuo pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymas (reg. Nr. ATP-11686) grąžintas nenagrinėtas, ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal jos 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymą Nr. ATP-1686 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl teisių pažeidimo gauti bedarbės pašalpą. Prašyme prašė dėl interesų konflikto nusišalinti Tarnybos direktorių R.Valančių. Prašymas buvo užpildytas pagal specialią formą, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, ir iki šiol analogiškai užpildyti prašymai buvo nagrinėjami, tačiau direktorius nenusišalino ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3450 pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu. Teigia, kad skundžiamas aktas pažeidžia jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymi, kad prašymo nagrinėjimo tvarka bei tarnybos veiksmai griežtai reglamentuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl atsakovė privalėjo juo vadovautis ir dėl prašymo priimti sprendimą. Skunde taip pat nurodoma, kad asmens teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei teisę ginti pažeistas teises ir interesus garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 60), gautas 2013 m. vasario 6 d. pareiškėjos prašymas, nurodo, kad jos atstovas J.S. gydosi ligoninėje, o ji 2013 02 06 susirgo ir gydėsi ligoninėse (b.l. 62).

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 43-44) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo administracinėje byloje dėl neišmokėtos nedarbo išmokos. Skundžiamu 2012 09 18 raštu Nr. (1.7)-SR-3450 tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jos 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašyme pareiškėja nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Tarnyba skundžiamu aktu grąžino pareiškėjai prašymo originalą kartu su pateiktais priedais.

Nurodė, kad skundžiamu 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3450 įformintą atsisakymą nagrinėti pareiškėjos prašymą tarnyba grindė tokiais motyvais. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiškėjos sutikimo tvarkyti jos asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjai pagrįstai. Pažymi, kad teisingumo ministro nustatyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiškėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjai privalo į prašyme suformuluotus klausimus atsakyti aiškiai; jeigu prašymo formoje yra nurodyti atsakymų variantai, remtis jais, o ne teikti savo atsakymo variantą. Atsižvelgus į tai tarnyba, neturėdama pareiškėjos sutikimo tvarkyti jos asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktą prašymą, todėl pagrįstai prašymo nenagrinėjo ir grąžino jį pareiškėjai.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 43-44, 61), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjos prašymo, gauto teisme 2013 02 06 dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo tenkinti nėra pagrindo, kadangi pareiškėja nepagrindė jo jokiais įrodymais. Nagrinėjamojoje byloje nėra pateikta atstovavimo sutartis tarp pareiškėjos S.S. ir J.S., todėl nėra teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo ligos (ABTĮ 49-50 straipsniai). Pareiškėja dėl savo ligos iki teismo posėdžio pradžios nepateikė tai jokių patvirtinančių įrodymų. Visiškai neaišku iš pareiškėjos 2013 02 06 teismui pateikto prašymo, iš kur pareiškėja žinojo, kad 2013 02 14 ji sirgs. Be to, pareiškėja savo prašyme nurodė, kad savęs byloje neatstovaus (b.l. 62). Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovės atstovui nedalyvaujant. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla, vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (b.l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3450 (toliau –raštas), kuriuo pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymas (reg. Nr. ATP-1686) grąžintas nenagrinėtas, įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal jos 2012 09 14 prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje.

2012 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) gautas pareiškėjos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo procesinių dokumentų paruošimui ir atstovavimui administracinėje byloje dėl neišmokėtos nedarbo išmokos priteisimo (b.l. 45-49). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiškėja, pildydama grafą dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku“ (b.l. 49). Teisingumo ministro nustatytoje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „sutinku“ arba „nesutinku“. Pareiškėjo įrašas leidžia daryti išvadą, kad jis nesutiko, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

Pareiškėja nuo minėto prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių (b.l. 45).

Tarnybos direktorius 2012 09 18 rašte Nr. (1.7)-SR-3450 nurodė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nenusišalina nuo pareiškėjos S.S. prašymo nagrinėjimo, nes nėra nusišalinimo pagrindų, numatytų minėtame įstatyme (b.l. 4).

Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo visumos nustatyta, kad Tarnybos direktoriui nebuvo teisinio pagrindo nusišalinti nuo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai, nagrinėjimo, nes pareiškėjos nurodytos priežastys grįstos subjektyviu jos vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Objektyvių prižasčių dėl kurių Tarnybos direktorius turėjo nusišalinti nuo pareiškimo nagrinėjimo teismas nenustatė, todėl laiko, kad tarnybos direktorius pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, nesant nusišalinimo pagrindų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje.

Skundžiamu 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3450 Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją (b.l. 4) apie tai, kad jos 2012 m. rugsėjo 14 d. gautas prašymas (reg. Nr. ATP-1686) suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nenagrinėjamas, nesant pareiškėjos sutikimo, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimą grindė tuo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjos prašymą grąžinti nenagrinėtą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis). Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines šio įstatymo sąvokas. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų definicija, pagal kurią asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sąvoką, pagal kurią duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sąvoka: sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (2 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi teismas turi įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiškėjos S.S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiškėja turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.

Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiškėją pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamą teisę ir aiškindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.

Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokią pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.

Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kaip duomenų subjektas yra supažindinamas su jo teise pasirinkti ar sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Taigi šioje grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja S.S. 2012 m. rugsėjo 14 d. pildydama nustatytos formos prašymą (reg. Nr. ATP-1686), supažindinta su jos teise sutikti arba nesutikti, kad būtų tvarkomi jos asmens duomenys, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimą išreiškė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „nesutinku“. Iš to seka, kad duomenų subjektui (šiuo atveju – pareiškėjai) nesutikus dėl jos asmens duomenų tvarkymo, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jos asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjos prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su žyma apie jos gavimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2012 m. rugpjūčio 07 d (b.l. 6-7), kuri nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos asmens duomenų tvarkymas nėra būtinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareiškėją teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atmetimo gali būti teisingas tik tuo atveju, kai visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjami visi faktiniai duomenys, kurie daro įtaką tokio sprendimo priėmimui. Priešingu atveju išlieka piktnaudžiavimo įstatymų leidėjo suteiktina teise (teise gauti antrinę teisinę pagalbą) tikimybė, o tai nesuderinama su antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtimi.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą procesinių dokumentų paruošimui ir atstovavimui administracinėje byloje dėl neišmokėtos nedarbo išmokos priteisimo, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą, todėl pareiškėjos prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas. Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai 2012 m. rugsėjo 14 d. prašyme raštiškai išreiškus nesutikimą dėl jos asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai grąžino pareiškėjos prašymą nenagrinėtą.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal jos pateiktą 2012 09 14 prašymą, nes faktinė ir teisinė padėtis šio sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.

Pareiškėja skunde prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau nėra pateikusi duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 40). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Taigi įstatymų leidėjas numato galimybę proceso šaliai atlyginti turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jos naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas netenkintas, todėl pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos S.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasVida Stonkuvienė