Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atstovei L. J. ,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Be to, pareiškėjos kreipimosi dėl našlių pensijos skyrimo metu galioję Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai numatė, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Taigi, VSDFV Kauno skyriaus nepasinaudojimas šia teise negali būti laikomas priežastimi, nulėmusia piliečio kaltę dėl netinkamo išmokos paskyrimo. Tuo tarpu pareiškėja dėl savo riboto socialinio aktyvumo, teisinių žinių stokos neturėjo ir negalėjo turėti jokių tyčinių paskatų apgauti valstybę ir nesiekė sąmoningai nuslėpti santuokos su L. L. nutraukimo fakto. Ginčijamuose sprendimuose nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių VSDFV net dvidešimt vienerius metus nesiėmė veiksmų nutraukti našlių pensijos mokėjimą pareiškėjai, nors teisės normos, reglamentuojančios minėtos pensijos skyrimą ir VSDFV veiklą, nustatė VSDFV, kaip valstybinio socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką prižiūrinčios institucijos, pareigą užtikrinti, kad valstybės lėšos, skiriamos valstybinio socialinio draudimo išmokoms, būtų naudojamos teisėtai, efektyviai ir tikslingai. Tokia situacija suponuoja lex retro non agit principo nesilaikymą, todėl prašo skundą tenkinti.

Pareiškėjos argumentai, kad santuoka nutraukta buvo tik formaliai, tačiau faktiškai su L. L. santuokoje B. L. pragyveno iki pat jo mirties, nesudaro ir negali sudaryti pagrindo laikyti, kad L. L. mirties dieną pareiškėja buvo jo sutuoktinė, o jam mirus – jo našlė. Pažymėjo, kad pareiškėjos kreipimosi dėl našlių pensijos skyrimo metu galiojusiuose pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose nebuvo nustatyta skirti našlių pensiją išsituokusiems, bet faktiškai kartu gyvenantiems ir po ištuokos įregistravimo bendrą ūkį vedusiems asmenims. Be to, teisės aktai numato, jog VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti išduotų dokumentų pagrįstumą, jei asmens pateiki dokumentai kelia abejonių. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti dokumentai (santuokos ir mirties liudijimai) nekėlė jokių abejonių, atitiko reikalaujamą formą, todėl teritorinio skyriaus tarnautojai neturėjo pagrindo jais abejoti ir netikėti. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-13 sprendimo Nr. PE_SP5-117 „Dėl B. L. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, VSDFV 2016-05-30 sprendimo Nr. (6.5)I-3263, VSDFV 2016-11-16 sprendimo Nr. (6.5)I-6480 pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. L. 1995-11-15 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti našlių pensiją už 1995-05-20 mirusį L. L. ir pateikė 1995-05-23 Kauno m. Civilinės metrikacijos biuro (toliau – Kauno m. CMB) išduotą šio asmens mirties liudijimą AJ Nr. 019456 bei 1958-08-10 Vilkijos rajono Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilkijos raj. CMS) išduotą santuokos liudijimą Nr. 333808 apie B. L. ir L. L. santuoką. VSDFV Kauno skyrius 1995-11-15 sprendimu Nr. 5484 pareiškėjai, kaip našlei, kuri sukako senatvės pensijos amžių iki sutuoktinio mirties, nuo 1995-05-20 paskyrė našlių pensiją. Duomenų tikslinimo metu 2016-03-18 buvo nustatyta, kad B. L. ir L. L. santuoka buvo nutraukta Kauno m. CMS 1978-12-27 (ištuokos registravimo akto įrašas Nr. 1682). VSDFV Kauno skyrius, gavęs Kauno m. CMS ištuokos registravimo akto įrašo Nr. 1682 išrašą, 2016-03-23 sprendimu Nr. PE_SP3-2949 nuo 2016-04-01 nutraukė pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą. VSDFV Kauno skyrius 2016-03-30 raštu Nr. (10.4) S-25190 pasiūlė pareiškėjai atlyginti permoką arba, jei ji neturi galimybės iš karto grąžinti permokos sumą, iki 2016-04-29 pateikti prašymą dėl susidariusios permokos grąžinimo dalimis, nurodė, jog negrąžinus visos permokos sumos ir nepateikus prašymo dėl permokos grąžinimo dalimis bus priimtas sprendimas dėl socialinio draudimo išmokų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu. Pareiškėja permokos sumos negrąžino ir dėl permokos mokėjimo dalimis nesikreipė, todėl VSDFV Kauno skyrius 2016-06-13 sprendimu Nr. PE_SP5-117 nusprendė nuo 2016-07-01 išskaityti iš jos gaunamos senatvės pensijos po 20 procentų per mėnesį 9411,18 Eur dydžio našlių pensijos permoką, susidariusią 1995-05-20 – 2016-03-31 laikotarpiu. VSDFV 2016-05-30 sprendimu Nr. (6.5)I-3263 bei 2016-11-16 sprendimu Nr. (6.5) I-6480 pareiškėjos skundus dėl socialinio draudimo išmokų išieškojimo atmetė.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir 1994-11-18 Vyriausybės nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų; išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 proc. gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos; jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (2 dalis). Šio įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalis (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1844 redakcija) nustato, kad VSDFV teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Nuostatų 100 punktas (ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti 2009-03-04 nutarimo Nr. 152 redakcija) nustato, jog Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 proc. pensijos per mėnesį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2015-09-07 nutartyje administracinėje byloje Nr.eA502-1324/2015, vertindama Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetenciją neteisėtai išmokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo klausimu, pažymėjo, jog nurodytas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje bei 36 straipsnio 6 dalyje, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnyje, aiškiai nustato, jog galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma sąlygos – minėta permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės. Pažymėtina, jog šis principas, kiek tai susiję su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, yra neatsiejamas nuo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalies (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1393 redakcija), pagal kurią jeigu valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas. Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, kad įstatymų leidėjas iš esmės pasirinko tokį permokėtų (dėl išmokų gavėjų kaltės) valstybinio socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį tam tikrais atvejais, o būtent – kai asmuo gauna kitas (teisėtai paskirtas ir mokamas) socialinio draudimo išmokas, VSDFV teritoriniams skyriams suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl susidariusių permokų išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų (neviršijant tam tikro nustatyto dydžio). Savo ruožtu jeigu asmenys negauna valstybinio socialinio draudimo išmokų, permokos gali būti išieškomos tik teismo tvarka. Taigi aplinkybė, jog asmuo gauna tam tikras valstybinio socialinio draudimo išmokas, įstatymų leidėjo valia lemia įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisę taikyti tam tikrą operatyvesnę permokos išieškojimo iš jos gavėjo procedūrą (pastebėtina, jog nurodyta teisė Fondo administravimo įstaigoms priimti sprendimą dėl permokos išskaičiavimo iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų nesuponuoja, jog Fondo valdybos administravimo įstaiga negali ir tokiais atvejais pasinaudoti teise dėl permokos išieškojimo kreiptis į teismą). Kita vertus, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių teisinių argumentų išvadai, jog nurodyta aplinkybė – ar asmuo gauna socialinio draudimo išmokas, ar ne – galėtų pateisinti kitokį šių asmenų grupių traktavimą asmens teisės į tinkamą ir išsamią klausimo dėl susidariusios permokos iš jo išieškojimo sprendimo procedūrą aspektu. Vien tik aplinkybė, kad asmuo gauna atitinkamas socialinio draudimo išmokas, negali lemti to, kad tokių asmenų teisės būtų ginamos ne tokia pačia apimtimi bei jų atžvilgiu nebūtų taikomos tokios pačios garantijos, kaip ir asmenims, iš kurių permokos gali būti išieškomos tik kreipiantis į teismą. Šiuo aspektu pastebėtina, jog tokio vertinimo nepaneigia tai, jog dėl Fondo administravimo įstaigos sprendimų permokos išieškojimo (išskaičiavimo iš gaunamų socialinio draudimo išmokų) klausimu gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr. LVAT 2012-10-04 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014-04-22 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Įgyvendindama priskirtą kompetenciją permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo srityje ir spręsdama klausimą dėl galimybės išieškoti socialinio draudimo išmokų permoką ne teismo tvarka, įgaliota institucija, saistoma nurodytų reikalavimų, taip pat atsižvelgdama į tai, jog nurodytas klausimas turi itin reikšmingą poveikį asmeniui, privalo užtikrinti tinkamą procedūrą – turi būti užtikrinama, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, taip pat pateiktas asmens, kurio teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas turi įtakos, nurodytų gynybos argumentų motyvuotas įvertinimas, o priimti sprendimai, turintys įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis. Taip pat pažymėtina, kad net ir nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant VSDFV teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015-09-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA502-1324/2015 vertindama analogiško pobūdžio sprendimus atitikties proporcingumo principui aspektu taip pat pažymėjo, kad būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė galiotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų. Pareiškėja, be kita ko, skunde teismui teigė, kad atsakovas apie galimą teisių pažeidimą, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėdamas teisę patikrinti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos pagrįstumą, turėjo galimybę sužinoti anksčiau, tačiau pensijos skyrimo pagrįstumo patikrinimą inicijavo tik praėjus 21 –iems metams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą VSDFV direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005-07-01 – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Nors galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta kaip VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo teisė, tačiau atsižvelgiant į, be kita ko, gero administravimo principą, kuriuo saistomos Fondo administravimo įstaigos, taip pat įvertinus tai, jog įstatymų leidėjas įtvirtino pakankamai detalų ir konkrečiai apibrėžtą sąrašą aplinkybių, kurioms esant minėta teisė gali būti realizuojama, tai suponuoja išvadą, jog Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens ir turint duomenų ar esant prielaidų manyti apie nurodytų aplinkybių buvimą konkrečiu atveju, galimybė atsisakyti išmokos permokos išieškojimo privalo būti tinkamai ir išsamiai įvertinta, prieš institucijai priimant galutinį sprendimą dėl permokos išieškojimo (inter alia išskaičiavimo iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų), suteikiant galimybę ir asmeniui pareikšti atitinkamus argumentus ir (ar) duomenis, aktualius nurodytam klausimui spręsti.

Teisė į pensiją, o būtent – jos turtiniai aspektai, sietini su asmens nuosavybės teise, todėl vertinant susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų galimybę, pripažintina, jog sprendžiama dėl asmens teisių, kurioms pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas. Atsižvelgiant į tai, įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, būtina išsamiai, atidžiai ir rūpestingai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinus, be kita ko, suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam (žr. LVAT 2016-01-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1629-502/2015; 2016-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-708-822/2016). Be to, pareiškėjos teigimu, ji su L. L. ir po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Šios aplinkybės nurodytos ir ginčijamuose sprendimuose, tačiau į jas neatsižvelgta.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad VSDFV Kauno skyrius, spręsdamas klausimą dėl permokos iš pareiškėjos išieškojimo, ginčijamame 2016-06-13 sprendime Nr. Nr. PE_SP5-117, o taip pat VSDFV 2016-05-30 sprendime Nr. (6.5)I-3263 bei 2016-11-16 sprendime Nr. (6.5)I-6480, nagrinėdama pareiškėjos skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nenustatė ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių, neužtikrino pareiškėjos teisės būti išklausytai, atitinkamai minėti sprendimai yra nesuderinami su proporcingumo ir gero administravimo principais, pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2016-06-13 sprendimą Nr. PE_SP5-117 „Dėl B. L. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-05-30 sprendimą Nr. (6.5)I-3263 ir 2016-11-16 sprendimą Nr. (6.5)I-6480.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.