Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-669-598/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. G., D. G., antstolis M. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Mokilizingas“ (išieškotoja) kreipėsi į teismą dėl skolininko V. G. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybės su sutuoktine D. G. nustatymo (b.l. 3). Nurodė, kad antstolis M. L. vykdo išieškojimą iš skolininko V. G. vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/21265 pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. civilinėje byloje Nr. L2-1102-540/2012 išduotą teismo įsakymą, tačiau skolos išieškoti nepavyksta. Antstolis, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.Suinteresuotasis asmuo D. G. su pareiškėjos prašymu nesutiko, nurodydama, kad dirba pagal terminuotą darbo sutartį, gaunamas darbo užmokestis nedidelis, pati turi finansinių įsipareigojimų, su sutuoktiniu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio (b.l. 22-23).

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – nustatė, kad D. G., pajamos (darbo užmokestis) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininko V. G. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis D. G. darbo užmokesčio (b.l. 87-89). Teismas nurodė, kad antstolio M. L. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/12/21265, dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, pajamų negauna. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis nustatė, kad skolininkas V. G. (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką su D. G., kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolos, nes skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl išieškotoja UAB „Mokilizingas“ su atitinkamu prašymu kreipėsi į teismą. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šiuo atveju nustačius, kad sutuoktiniai G. neturi bendro materialaus registruotino turto, vienintelis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas turtas yra D. G. gaunamos pajamos – darbo užmokestis (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens D. G. nurodytus argumentus, kad su skolininku ji kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio laikė nepagrįstais, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). D. G. nurodytos aplinkybės, kad ji dirba pagal terminuotą darbo sutartį, kad gauna 281,00 Eur darbo užmokestį, kad turi kreditorinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nesąlygoja būtinumo nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.), nes sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, o suinteresuotas asmuo D. G. asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, VSDFV duomenimis nustatyta, kad D. G. priskaitomas darbo užmokestis 2016 m. vasario mėn. padidėjo nuo 340,81 Eur iki 588,46 Eur. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kas skolininko V. G. turto dalis sutuoktinės D. G. gaunamose pajamose (darbo užmokestyje) yra ½. Nustatęs, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo prieš tai antstoliui šio turto neareštavus, bei atsižvelgdamas į tai, kad areštuoti skolininko turtą, esantį bendra nuosavybe, būtų svarbu tuomet, jeigu antstolis turėtų duomenų, kad minėtą turtą sudaro ne tik skolininko sutuoktinio darbo užmokestis, bet ir kitas turtas, o šiuo atveju kito areštuotino materialaus turto nebuvo, sprendė, kad tai negali būti vertinama kaip sutuoktinių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių pažeidimas ar apribojimas, ir pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9. Iš vykdomosios bylos duomonų nustatyta, kad antstolis M. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0022/12/21265 pagal pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ pateiktą vykdomąjį dokumentą – Kauno rajono apylinkės teismo išduotą 2012 m. kovo 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1102-540/2012 dėl 1 048,57 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. G..

10. Antstolis M. L., vykdydamas išieškojimą, areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatė, kad skolininko sutuoktinė D. G. gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko V. G. turto dalies nustatymo (2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymas Nr. S 3.6-39837, b.l. 4).

11. Išieškotoja kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. G. priklauso ½ dalis D. G. gaunamo darbo.

12. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

13. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji su skolininku kartu negyvena, be to ji dirba pagal terminuotą darbo sutartį, pati turi finansinių įsipareigojimų.

14. Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis nustatė, kad skolininkas V. G. (duomenys neskelbtini) d. susituokė su D. G., todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, kad būtų sudarytos Vedybų ar povedybinės sutartys, įregistruoti turto padalijimo faktai, kad skolininkas turėtų kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą taip užtikrinant kreditoriaus interesus.

16. Apeliantės argumentai, jog ji su skolininku V. G. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nieko nežino apie jo skolas nėra reikšmingi, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.), o tokių faktų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

17. D. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės, intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 5 d.).

18. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant išieškojimą į tam tikrą turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

19. Nagrinėjamoje byloje tokie kriterijai nebuvo apibrėžti, apeliantė, neprašė nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, o nustatytos faktinės aplinkybės, kad sutartis yra terminuota, kad ji turi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teismo nuomone, nebuvo teisiškai reikšmingi ir nesudarė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šiuo atveju apeliantės gaunamame darbo užmokestyje.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas nepažeidė apeliantės interesų, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį naikinti ar ją keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.