Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, pareiškėjos atstovui ir byloje dalyvaujantiems asmenims nedalyvaujant, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui V. G., D. G. ir antstoliui M. L., dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Rašytine vykdomosios bylos ir šios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/12/21265, dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, pajamų negauna.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad skolininko V. G. vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių nėra. VSDFV duomenimis skolininkas šiuo metu nedirba ir su darbo santykiais susijusių pajamų negauna.

Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. G. 1992 m. liepos 3 d. sudarė santuoką su D. G., kuri dirba (Duomenys neskelbtini) mokykloje ir atitinkamai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolos, nes skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl antstolis kreditoriui pasiūlė kreiptis į teismą dėl sutuoktiniams priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje – skolininko sutuoktinės gaunamose pajamose. Išieškotojas UAB „Mokilizingas“ su atitinkamu prašymu kreipėsi į teismą.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Šiuo atveju nustačius, kad sutuoktiniai G. neturi bendro materialaus registruotino turto, vienintelis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas turtas yra D. G. gaunamos pajamos – darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Suinteresuoto asmens D. G. nurodyti argumentai, kad su skolininku ji kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio šiuo atveju laikytini nepagrįstais, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). D. G. nurodytos aplinkybės, kad ji dirba pagal terminuotą darbo sutartį, kad gauna 281 Eur darbo užmokestį, kad turi kreditorinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nesąlygoja būtinumą nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.), nes sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, o suinteresuotas asmuo D. G. asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to VSDFV duomenimis nustatyta, kad D. G. priskaitomas darbo užmokestis 2016 m. vasario mėn. padidėjo nuo 340,81 Eur iki 588,46 Eur. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalintas kitu būdu). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kas skolininko V. G. turto dalis sutuoktinės D. G. gaunamose pajamose (darbo užmokestyje) yra ½ arba 50 proc.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo prieš tai antstoliui šio turto neareštavus. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato antstolio veiksmų eiliškumą, visų pirma areštuoti ir aprašyti skolininko turtą, o po to imtis veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų, t. y. darbo užmokesčio, arešto atveju įstatymas išimties nenumato. Tačiau teismas konkrečiu atveju pažymi, kad areštuoti skolininko turtą, esantį bendra nuosavybe, būtų svarbu tuomet, jeigu antstolis turėtų duomenų, kad minėtą turtą sudaro ne tik skolininko sutuoktinio darbo užmokestis, bet ir kitas turtas, o šiuo atveju kito areštuotino materialaus turto nebuvo. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju formaliai CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos antstolis nesilaikė, tačiau skolininko ir jo sutuoktinio pajamų neareštavimas nagrinėjamos bylos atveju negali būti vertinamas kaip sutuoktinių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių pažeidimas ar apribojimas, ir vien šis formalus pažeidimas negali būti pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 667 str. teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad D. G. a. k. (duomenys neskelbtini) pajamos (darbo užmokestis) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininko V. G. a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis D. G. darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.