Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (pirmininkaujantysis), Artūro Ridiko ir Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. F. ir išteisintosios V. S. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 155 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. F. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteista iš A. F. V. S. 1200 litų advokato išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. privataus kaltinimo tvarka A. F. buvo kaltinama pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, t.y. tuo, kad ji 2013-11-05 internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) komentarų skiltyje po K. S. straipsniu „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė tikrovės neatitinkantį komentarą „Nebus valstiečiai po rinkimų valdžioje, nebus posto ir (duomenys neskelbtini) . Kam reikalinga nieko negebanti partija, seime nieko neturi. Be to valstiečiai viešai metų metus puola Biržuose darbo partiją. Po tokių (duomenys neskelbtini)išpuolių darbo partija net nesvarsto jokių bendradarbiavimų su valstiečiais. Ir iš viso, kam valstiečiai bereikalingi, nebent vietos ir karjeros bet kuriomis priemonėmis ieškančiai (duomenys neskelbtini). Bet tai jau praeitis“ taip raštu, viešai, užgauliai pažemino A. F., dėl tokių V. S. veiksmų nukentėjo A. F. garbė ir orumas.

Nukentėjusysis A. F. skundžia 2014-05-19 išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti, V. S. pripažinti kalta įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje dėl įžeidimo ir nubausti ją 32500 litų (250 MGL) bauda, bei įpareigoti paskelbti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) viešą atsiprašymą dėl neteisingos informacijos apie A. F..

Nurodo, kad pirmos įnstancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad V. S., parašydama kaltinime aprašytą komentarą raštu, viešai, užgauliai jį pažemino, ši veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį sumenkinti bei pateikti visuomenei jį diskredituojančią informaciją. Dėl tokių jos veiksmų nukentėjo jo garbė ir orumas. Konkrečiai komentare jį įžeidė jo asmenybės apibūdinimas: „vietos ir karjeros bet kuriomis priemonėmis ieškančiai (duomenys neskelbtini)", nes komentare teigiama, kad jis bet kokiomis priemonėmis ieško „vietos" - neteisėtais būdais siekia karjeros. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes seniūno vietą gavo konkurso tvarka, juo kolegos pasitiki, Biržų rajono seniūnai demokratiškai delegavo atstovauti jų interesams Lietuvos seniūnų asociacijoje, dėl aktyvios ir sąžiningos valstybės tarnautojo veiklos yra išrinktas Biržų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) , deleguotas į Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos valdybą, yra dirbęs pedagogu, užsiėmė politine veikla. Visuomet elgėsi sąžiningai, stengėsi būti pavyzdžiu tiek kolegoms, tiek mokiniams. Dabartiniame jo darbe gera reputacija ir seniūnijos gyventojų pasitikėjimas jam ypač svarbūs. Jokios kitos darbovietės ar kitokių pareigų politinėje partijoje nesiekia.

(duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje skelbiama informacija yra labai skaitoma, todėl viešai paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį žemina kitų žmonių akyse, niekina prestižą, be to pakenkė motinos sveikatai, o kitiems artimiesiems tenka aiškintis ir teisintis, dėl ko patiria stresą, pablogėjo sveikata, pašlijo santykiai su seniūnijos gyventojais.

Akcentuoja, kad V. S. vyras K. S. yra politikas. Pats 2007-2011 metų laikotarpyje buvo Biržų rajono tarybos narys, ėjo Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Tuo metu V. S. vyras, būdamas tarybos narys, jam prisistatydavo kaip konkurentas, yra jį nepagrįstai apskundęs, tokiu būdu šiuo metu V. S. galimai jam (apeliantui) kerštauja.

Nurodo, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantis, sprendžia pats nukentėjusysis. Mano, kad V. S. nusikalstamą veiką - įžeidimą padarė tiesiogine tyčia, nes turėjo suvokti užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį jo atžvilgiu ir dėl savanaudiškų paskatų akivaizdžiai to siekė. Ji turėjo suprasti, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios, galinčios pakirsti pasitikėjimą savimi. Jos veiksmų tyčią ir motyvus pagrindžia ir tai, kad išteisintosios V. S. vyras K. S., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, pateikė Biržų rajono savivaldybės merei ir administracijos direktoriui tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė pradėti tarnybinį patikrinimą, dėl to, kad jis (nukentėjusysis) atitinkamu laiku dalyvavo teismo posėdyje, o ne buvo darbo vietoje. Mano, kad tokiais veiksmais jį siekiama išgąsdinti, įbauginti, demonstruojama valdžia jo atžvilgiu.

Be to, teismas privataus kaltinimo baudžiamąją bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nes netyrė, ar komentaru apie jį padaryta nusikalstama veika, neapklausė visų galimų įvykio liudininkų (neapklausė ikiteisminį tyrimą vykdžiusio prokuroro), nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir to pasėkoje – priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Mano, kad teismo sprendimas dėl iš jo priteistos 1200 litų sumos dėl advokato paslaugų apmokėjimo nepagrįstas. Jį įžeidžiantis komentaras rašytas būtent iš V. S. kompiuterio. Teismas tokiu sprendimu nubaudė ir taip jau nukentėjusį asmenį. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo pajamos mažos, todėl tokio dydžio procesinių išlaidų sumokėjimas jam didelė finansinė našta.

Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodoma, kad „A. F. civilinį ieškinį V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti", nes jis civilinio ieškinio V. S. nebuvo pateikęs.

Teismo posėdyje privatus kaltintojas A. F. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios V. S. apeliacinį skundą atmesti. Išteisintosios V. S. atstovas prašo išteisintosios V. S. apeliacinį skundą tenkinti, privataus kaltintojo apeliacinį skundą atmesti.

V. S. apeliacinis skundas tenkinamas, privataus kaltintojo A. F., apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) komentarų skiltyje po K. S. straipsniu „(duomenys neskelbtini) “ esančiame „darbiete“ pasivadinusio asmens komentarą parašė kaltinamoji V. S. ir tuo remiantis V. S. išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kuris reiškia, kad neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

BPK 305 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas dėl to, jog neįrodytas jo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, byla perduodama prokurorui, kad pastarasis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymui. Vadinasi, šiuo pagrindu išteisinti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį tik tuo atveju, kai ištirtų įrodymų viseto pagrindu padaroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad ją padarė šios veikos padarymu kaltinamas asmuo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai netyrė ir skundžiamu nuosprendžiu nenustatė, kad veikoje, kurios padarymu kaltinta V. S., yra nusikaltimo sudėtis, todėl teismo išvada, kad neįrodyta, kad nusikalstamą veiką padarė V. S., yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška, todėl skundžiamo nuosprendžio laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo.

Taigi, byloje pirmiausia būtina nuspręsti, ar veika, kurios padarymu kaltinama V. S., yra nusikaltimo, kurio padarymu ją privatus kaltintojas A. F. kaltina, sudėtis.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013-11-05 internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) komentarų skiltyje po K. S. straipsniu „(duomenys neskelbtini) “ buvo paskelbtas asmens, pasivadinusio “darbiete” sekančio turinio komentaras „Nebus valstiečiai po rinkimų valdžioje, nebus posto ir (duomenys neskelbtini) . Kam reikalinga nieko negebanti partija, seime nieko neturi. Be to valstiečiai viešai metų metus puola Biržuose darbo partiją. Po tokių (duomenys neskelbtini) išpuolių darbo partija net nesvarsto jokių bendradarbiavimų su valstiečiais. Ir iš viso, kam valstiečiai bereikalingi, nebent vietos ir karjeros bet kuriomis priemonėmis ieškančiai (duomenys neskelbtini) . Bet tai jau praeitis“.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. F. papildomai nurodė ir kad jį taip pat įžeidžia komentaro tekste panaudota frazė „ieškančiai (duomenys neskelbtini) ”, kuria, anot apelianto jis įvardijamas kaip moteriškos lyties asmuo, kas žemina jį kaip žmogų.

Atsižvelgiant į tai, kad minimas komentaras yra parašytas kaip K. S. straipsnio „(duomenys neskelbtini)“, kuriame kalbama apie Biržų rajono valdyme dalyvaujančias politinies partijas ir jos narių tarpusavio santykius, komentaras, be to, šiame komentare minimi ir “valstiečiai” bei yra nurodyta (duomenys neskelbtini) pavardė, o iš komentuojamo straipsnio ir jo konteksto matyti, kad V. R. Biržų rajono savivaldybėje atstovauja “valstiečių” partijai (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), A. F. taip pat nurodė esąs šios politinės partijos narys, jokiais bylos duomenimis nepaneigtas A. F. teiginys, kad daugiau asmenų su tokia pačia kaip jo ar panašia pavarde, išskyrus jo motiną, Biržuose negyvena, taip pat daugiau asmenų, turinčių tokią pat kaip jo ar panašią pavardę, nėra minimos politinės partijos Biržų skyriaus nariais, A. F. turi pakankamo pagrindo manyti, kad komentaro autorius, vartodamas komentare žodžius “(duomenys neskelbtini) ”, “(duomenys neskelbtini) ”, turi omenyje būtent jį.

Pagal BK 155 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad vertinant veiką darančio asmens tyčios kryptingumą, svarbu yra įvertinti informacijos ar nuomonės, dėl kurios minimas asmuo pasijuto įžeistas, paskleidimo kontekstą ir aplinkybes.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju A. F. įžeidusi frazė buvo pavartota komentuojant K. S. straipsnį „(duomenys neskelbtini) “, kuriame kalbama apie Biržų rajono valdyme dalyvaujančias politinies partijas ir jos narių tarpusavio santykius. Komentaru iš esmės yra kritikuojama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nurodoma, kad ji, komentaro autoriaus nuomone, kaip politinė partija yra „nieko negebanti, Seime nieko neturi“ ir nereikalinga, kaip galima suprasti iš viso konteksto, Biržų rajono savivaldybės taryboje.

A. F. yra politinės partijos narys, visuomenės veikėjas, valstybės tarnautojas, viešas asmuo. Teismų praktikoje yra suformuluota labai svarbi viešojo asmens kritikos ribų taisyklė, kuri taikoma ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kad viešam asmeniui taikomos didesnės kritikos bei viešojo asmens pakantumo kritikai ribos nei privačiam asmeniui ir tokie asmenys sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio bei darbo kontrolei (2K-287/2011; 2K-32/2013; 2K-7-437/2008; 1A-360-354/2010). Tuo tarpu internetiniuose komentaruose jų autoriai savo nuomonę dažnai dėsto labai aštriai, vartodami pasisakymus, kurie oficialioje kalboje ar žodiniame žmonių tarpusavio bendravime akivaizdžiai nepriimtini ir paprastai nevartojami. Kai nuomonė pareiškiama apie viešąjį asmenį, atsakomybė už jos pareiškimą gali būti taikoma, jeigu piktnaudžiaujama teise reikšti nuomonę. Sprendžiant, ar buvo piktnaudžiaujama teise, atsižvelgiama į nuomonę skleidusio asmens tikslus, nuomonės reiškimo būdą ir aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad žodžiai komentare “(duomenys neskelbtini) ”, “(duomenys neskelbtini) ”, kurie leidžia A. F. daryti prielaidą, jog nagrinėjamame tekste minimas būtent jis, priešingai nei tekste pavartotas tikrinis žodis – asmens pavardė „(duomenys neskelbtini) “ , parašyti ne iš didžiųjų raidžių, t.y. tekste žodžiai “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)” naudojami kaip bendriniai.

Dėl šios priežasties kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamame tekste minimais žodžiais “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)” komentaro autorius tik daro aliuziją (užuominą) į A. F., tačiau ne kaip į asmenybę aplamai, o kaip į komentaro autoriui žinomą politinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narį.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad žodynuose politinė partija apibūdinama kaip „piliečių grupė, susibūrusi į specifinę organizaciją, kurios pagalba jie siekia dalyvauti priimant politinius sprendimus bei palaikyti tam tikrą ideologiją, arba susivienijusi tam tikrų specifinių interesų pagrindu. Partijų pagrindinė paskirtis yra rinkimų būdu įgauti galimybę sudaryti vyriausybę ir įgyvendinti savo politines nuostatas“. Iš šio apibrėžimo seka, kad apskritai asmens, kaip politinės partijos nario, o tuo pačiu ir konkrečiai politinės partijos nario A. F., tikslas yra valdžios, t.y. postų valdžioje, siekimas, o tuo pačiu ir karjeros darymas.

Pažymėtina, kad komentare vartojami tik lietuvių kalbos norminiai žodžiai ir nė vienas jų nėra užgaulaus ar įžeidžiančio pobūdžio, išsireiškime nėra keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių ir panašiai, o galimai A. F. pavardės šaknies pagrindu, deminutyvo forma padaryti bendrinės kalbos žodžiai straipsnio bei nagrinėjamo komentaro kontekste tiesiogiai nėra susiję su A. F. asmenybe.

Komentare esančio žodžių darinio „ieškančiai (duomenys neskelbtini) “, kurį A. F. taip pat vertina kaip įžeidžiantį, nes, anot jo, kartu su jo iškraipyta pavarde moteriškąja gimine vartojamu pažyminiu „ieškančiai“ yra pakeista jo lytis. Tokia apelianto nuomonė taip pat yra visiškai niekuo nepagrįsta ir vertintina kaip itin laisva interpretacija, nes, atsižvelgiant į visą K. S. straipsnio ir prie jo esančio nagrinėjamo komentaro kontekstą (minėta, kad jose kalbama išimtinai apie politinių partijų santykius), nėra jokio pagrindo išvadai, kad klaidingas žodžio giminės nurodymas šiuo atveju yra tyčinis, o ne techninė rašymo klaida.

Apibendrinant pasakytą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo komentaro ar atskirų jo žodžių ar frazių nėra pagrindo vertinti kaip nepadorių ir užgaulių, t.y. įžeidžiančių, todėl nagrinėjamo komentaro autorius, parašydamas ir paskelbdamas šį komentarą, nepriklausomai nuo to, ar tai yra išteisintoji V. S., ar bet kuris kitas asmuo, nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje požymių.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas) ir V. S. išteisinama dėl to, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi privatus kaltintojas A. F. civilinio ieškinio byloje nebuvo pareiškęs, todėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad A. F. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas, todėl sprendimas dėl civilinio ieškinio iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinamas.

V. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl jai iš privataus kaltintojo A. F. priteistos 1200 litų sumos advokato išlaidoms apmokėti, prašo priteisti visą jos advokatui už dalyvavimą pirmosios instancijos teisme sumokėtą – 2000 Lt sumą, taip pat 600 litų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjama byla V. S. atžvilgiu buvo pradėta pagal A. F. privataus kaltinimo skundą. Vadinasi tik A. F. valia V. S. įgijo kaltinamosios procesinį statusą ir tuo pačiu teisę (ir pareigą) gintis nuo kaltinimo. Sutinkamai su BPK 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. V. S. susitarė su advokatu A. P., kad šis ją gins nuo A. F. suformuluoto jai kaltinimo pirmos instancijos teisme už 2000 litų. Tai patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita faktūra (b.l. 62,63 ).

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Privatus kaltintojas A. F., inicijuodamas šį baudžiamąjį procesą, kaip aptarta aukščiau, visiškai nepagrįstai, t.y. kai privataus kaltintojo A. F. pareiškime nurodyta veika aplamai neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, be to, jis procesą iniciavo V. S. atžvilgiu, neturėdamas jokių įrodymų, kad veiką, kurią jis manė esant nusikalstama, padarė ji, sukūrė situaciją, kad V. S. buvo priversta gintis nuo nepagrįsto kaltinimo nusikaltimo padarymu ir dėl to patyrė išlaidų samdydamasi gynėją.

Kadangi nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo įrodyta, kad privačiam kaltintojui A. F. nepatikusius veiksmus atliko A. S., tačiau šie veiksmai aplamai nėra uždrausti baudžiamojo įstatymo, V. S. turi teisę į visišką nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atlyginimą.

Taip pat pažymėtina, kad BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos ir apeliaciniame procese. Privatus kaltintojas apeliaciniu skundu siekė, kad būtų pakeistas pirmos instancijos teismo V. S. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis ir ji būtų pripažinta kalta padariusi nusikaltimą ir nubausta, taigi V. S. buvo priversta gintis nuo A. F. kaltinimo ir apeliacinės instancijos teisme, kur išteisintasis gynėją turėti privalo (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. F. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jis turi kompensuoti visas V. S. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tame tarpe ir 600 litų už gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme (b.l. 104).

Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visetą, kolegijos nuomone, sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą, privataus kaltintojo turtinė padėtis (nors A. F. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo turtinė padėtis bloga, tačiau to jokiais įrodymais nepagrindė), nagrinėjamu atveju negali turėti reikšmės neturi, nes be pagrindo apkaltintas nusikaltimo padarymu asmuo negali likti nukentėjęs dar ir finansiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,-

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti:

V. S. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Iš nukentėjusiojo A. F. V. S. priteistą jos turėtų išlaidų gynėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti sumą padidinti iki 2000 litų.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti teiginį, kad A. F. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. F. V. S. 600 Lt jos turėtų išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme

A. F. apeliacinį skundą atmesti.