Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2546-430/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2S-2546-430/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
M. F.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2546-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18686-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24703-595/2018 pagal ieškovo M. F. ieškinį atsakovui A. Š. dėl garbės ir orumo pažeidimo, neteisėto fizinio asmens atvaizdo naudojimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Š. dėl garbės ir orumo pažeidimo, neteisėto fizinio asmens atvaizdo naudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas pateikė dėl šios teismo nutarties atskirąjį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2294-881/2018 atmestas. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nustatė ieškovui terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, konstatavęs, jog ieškovas nepašalino teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24703-595/2018 nutarė ieškovo M. F. ieškinį atsakovui A. Š. dėl garbės ir orumo pažeidimo, neteisėto fizinio asmens atvaizdo naudojimo, neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo atskirasis skundas ir nustatytas ieškovui naujas 7 dienų terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis ieškovo atstovei įteikta 2018 m. rugpjūčio 7 d., tačiau ieškovas per apeliacinio teismo nustatytą terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

I. M. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24703-595/2018, prašydamas panaikinti nutartį ir klausimą dėl ieškovo ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ieškovas pašalino teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus per teismo nustatytą terminą. Pažymėjo, jog ieškovas apeliacinės instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį per EPP sistemą gavo 2018 m. rugpjūčio 7 d., todėl teismo nustatytas 7 dienų terminas turėjo baigtis 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir paskutinė diena trūkumams pašalinti buvo 2018 m. rugpjūčio 14 d. 24.00 val. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį būtent 2018 m. rugpjūčio 14 d. 24.00 val., todėl teismas nepagrįstai 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24703-595/2018, kuria teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad paminėtos teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti, o teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04; 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06 ir kt.). Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi laikytis teisės į teismą įgyvendinimo tvarkų nustatytų CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.

Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo pažeidimo, neteisėto fizinio asmens atvaizdo naudojimo, neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl šios teismo nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2294-881/2018 ieškovo atskirąjį skundą atmetė ir nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą) 2018 m. rugpjūčio 6 d. išsiųsta ieškovo atstovei advokatei L. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24703-595/2018 nutarė ieškovo M. F. ieškinį atsakovui A. Š. dėl garbės ir orumo pažeidimo, neteisėto fizinio asmens atvaizdo naudojimo, neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, jog ieškovas nepašalino 2018 m. birželio 27 d. teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog ieškovo atstovė advokatė L. G. per EPP sistemą 2018 m. rugpjūčio 15 d. pateikė prašymą dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo (prašymas užregistruotas LITEKO sistemoje 2018 m. rugpjūčio 16 d., o prašymas elektroniniu būdu pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 15 d. 00:00:50).

Ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vadovavosi CPK nuostatomis dėl terminų skaičiavimo ir tokiu būdu pažeidė ieškovo interesus ir teises bei teisminės gynybos prieinamumo principą. Teigia, jog teismo nustatytus ieškinio trūkumus ištaisė nepraleisdamas nustatyto 7 dienų termino, todėl priimta nutartis yra neteisėta.

Procesinių terminų skaičiavimą nustato CPK nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai konstatavo, jog išsiuntus 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį elektroninių ryšių priemonėmis, nutarties įteikimo diena yra laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti kita darbo diena, t. y. 2018 m. rugpjūčio 7 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), tačiau neteisingai apskaičiavo trūkumų šalinimo termino pabaigą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieškovui nustatomas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Todėl, atsižvelgiant į CPK nuostatas ir tai, kad apeliacinės instancijos nutartis ieškovui buvo įteikta 2018 m. rugpjūčio 7 d., ieškinio trūkumų šalinimo termino skaičiavimas prasidėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Taigi, 7 dienų terminas pašalinti trūkumus pasibaigia 2018 m. rugpjūčio 14 d. 24.00 val. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2018 m. rugpjūčio 14 d., kai dar nebuvo suėjęs terminas pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 74 straipsnis). CPK 175¹ straipsnio 8 dalis nustato, kad, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog ieškovo atstovė advokatė L. G. per EPP sistemą 2018 m. rugpjūčio 15 d. pateikė prie civilinės bylos Nr. e2-24703-595/2018 prašymą dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo (prašymas užregistruotas LITEKO sistemoje 2018 m. rugpjūčio 16 d., o prašymas elektroniniu būdu pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 15 d. 00:00:50). Būtent elektroninis teikiamo procesinio dokumento pasirašymas atitinka procesinių dokumentų išsiuntimą teismui per EPP sistemą (CPK 175¹ straipsnio 8 dalis), todėl darytina išvada, jog ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl teismo nustatytų trūkumų šalinimo praleidęs teismo nustatytą terminą, tačiau ypatingai nežymiai – 50 sekundžių (2018 m. rugpjūčio 15 d. 00:00:50).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė kreiptis į teismą pateikiant ieškinį yra viena iš sudėtinių teisės į teisminį gynybą dalių. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010). Taigi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino, atsižvelgtina į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą byloje, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovas praleido terminą trūkumams pašalinti tik 50 sekundžių, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nesuėjus trūkumų šalinimo terminui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytų pasekmių ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. priimti skundžiama nutartį, atsižvelgęs į proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), laiko, jog prioritetas teiktinas teisminės gynybos prieinamumo aspektui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24703-595/2018 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Loreta Braždienė