- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-2294-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18686-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- M. F.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. F. (M. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. F. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą A. Š. nutraukti neatitinkančių tikrovės bei žeidžiančių garbę ir orumą vaizdų, komentarų apie ieškovą platinimą ir juos pašalinti iš viešosios erdvės; įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius ir garbę bei orumą žeidžiančius duomenis apie ieškovą per atsakovo youtube.com, facebook.com, twitter.com paskyras; priteisti iš atsakovo 20 000 eurų žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas konstatavo, kad ieškovas turi tikslinti ieškinio reikalavimus, aiškiai ir konkrečiai juos suformuluodamas, konkretizuodamas, t. y. konkrečiai nurodydamas, kokių duomenų, vaizdų, komentarų, neatitinkančių tikrovės bei žeidžiančių ieškovo garbę ir orumą, platinimą ir iš kokios viešosios erdvės konkrečiai turi būti atsakovas įpareigojamas pašalinti, taip pat kokius duomenis, neatitinkančius tikrovės ir garbę bei orumą žeidžiančius, atsakovas turi būti įpareigojamas paneigti. T. y. turi būti identifikuotas kiekvienas atskirai reikalavimas, nurodant kiekvieno reikalavimo faktinį pagrindą, pagrįstą leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai).Ieškovui tinkamai suformulavus visus ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į neturtinių reikalavimų kiekį bei turtinių reikalavimų sumą, ieškovas turi apmokėti ieškinį įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu bei pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas).Be to, ieškovas turi pateikti leistinus rašytinius įrodymus ieškinyje nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. T. y. jei reikalavimas susijęs su vaizdo įrašu, tai turi būti nurodomas vaizdo įrašo pavadinimas, jo internetinis adresas, be to, jis turi būti pateiktas teismui CD laikmenoje, užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ar pan. bei išverstas į lietuvių kalbą, jei reikalavimas dėl duomenų, komentarų, turi būti pateiktas teismui konkretus duomuo, komentaro tekstas, taip pat išverstas į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis, CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo prie ieškinio pateikti visi rašytiniai įrodymai rusų kalba turi būti teismui pateikti valstybine lietuvių kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Be to, pateikti vertimai į lietuvių kalbą turi atitikti dokumentų vertimams teisės aktų keliamus reikalavimus.Galiausiai teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių aplinkybes dėl neturtinės žalos pagrindžiančių įrodymų, todėl pasiūlė ieškovui pateikti rašytinius įrodymus ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos pagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas skundžiamoje nutartyje deklaratyviai nurodė, kad ieškinys pateiktas su trūkumais, tačiau nenurodė jokių konkrečių trūkumų, kuriuos ieškovas turėtų pašalinti, o reikalaudamas, kad vertimai atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų minėti vertimai neatitinka, žinant, kad Lietuvoje vertimai apskritai nėra reglamentuoti jokiais teisės aktais. Todėl ieškovui nėra aišku, kokius konkrečius trūkumus ir kaip jis turi pašalinti. Įvertinus ieškinio formą ir turinį, matyti, kad teismo nurodyti ieškinio trūkumai yra ne tik abstraktūs ir nekonkretizuoti, bet ir visiškai formalūs, neesminiai ir nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto.Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluotas konkretus ir aiškus materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, nurodytos prašomos priteisti pinigų sumos. Nors ieškiniui pagrįsti pateikti dokumentai galimai turi netikslumų, vien tai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių formalių jo trūkumų. Galimai netikslūs ir/ ar prieštaringi su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų duomenys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti tikslinami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.Visi teismui kylantys neaiškumai dėl ieškinio reikalavimo formulavimo (tikslumo) gali būti šalinami ne per trūkumų šalinimą, o parengiamojo teismo posėdžio metu, nes parengiamojo teismo posėdžio metu apklausdamas bylos šalis teismas turi išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus bei atsikirtimų turinį (CPK 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes, viena vertus, nenurodė jokių konkrečių trūkumų, kuriuos apeliantas turėtų pašalinti, antra vertus, nurodė trūkumus, kurie nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pirma, pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantui, kad jis turi tikslinti ieškinio reikalavimus, būtent, konkrečiai nurodyti, kokių duomenų, vaizdų, komentarų, neatitinkančių tikrovės bei žeidžiančių apelianto garbę ir orumą, platinimą ir iš kokios konkrečiai viešosios erdvės atsakovas turi būti įpareigojamas pašalinti; taip pat kokius duomenis, neatitinkančius tikrovės ir garbę bei orumą žeidžiančius, atsakovas turi būti įpareigojamas paneigti; t. y. atskirai identifikuoti kiekvieną reikalavimą.Antra, pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino apeliantui, kokius reikalavimus turi atitikti konkretūs teismui teikiami įrodymai (pavyzdžiui, vaizdo įrašai); taip pat, kad visi teismui teikiami rašytiniai įrodymai užsienio kalba turi būti išversti į valstybinę lietuvių kalbą. Teismo nurodymas, kad vertimai turi atitikti teisės aktų jiems keliamus reikalavimus, reiškia, kad juos turi atlikti tokią teisę turintys asmenys (t. y. profesionalūs vertėjai).Trečia, apeliantas sumokėjo žyminį mokestį tik už turtinį reikalavimą, nors reiškia ir neturtinius reikalavimus, kurie turi būti apmokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečius ieškinio trūkumus, kuriuos apeliantas turėtų pašalinti. Pastarieji yra susiję su esminiais ieškinio elementais bei teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygomis – ieškinio dalyko suformulavimu, civilinio proceso įstatymo reikalavimus atitinkančių pagrindinių ieškinio priedų pateikimu bei pareiga apmokėti ieškinį įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šalintini civilinės bylos iškėlimo stadijoje (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis, 138 straipsnis). Trečia, apeliantas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl teismo nurodytų trūkumų pašalinimas neturėtų sudaryti jam esminių kliūčių tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi, apeliantui nustatomas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui M. F. (M. F.) 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.