Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė bei prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Klaipėdos rajono savivaldybė, susipažinusi su pareiškėjos skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kartu su skundu pateiktais dokumentais bei įvertinusi jos keliamus reikalavimus, mano, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius pagrįstai priėmė Sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimo.

Pažymi, jog pareiga perimti ar išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVNĮ) 16 straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, nuo 2022 m. lapkričio 16 d. nustatyta ne savivaldybei, o viešajam vandens tiekėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. T17-304(5.1.28E) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 21RE2-14 (AG2-6/17-2023) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2022 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. T17-304(5.1.28E) „Dėl atsakymo į UAB „Daisana“ 2022-12-02 skundą pateikimo“ atsakydama į pareiškėjos skundą nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Be to, informavo, jog tiek Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos pasirašytame 2022 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. T17-266 (5.1.28E), tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 14 d. rašte Nr. (5.1.27 E) A5-881 buvo nurodyta šių atsakymų apskundimo tvarka ir terminai. Klaipėdos rajono savivaldybė pažymėjo, jog nesutinkant su gautais atsakymais per vieną mėnesį nuo jų įteikimo ar pranešimo dienos jie galėjo būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (Herkaus Manto g. 37, LT-92236, Klaipėda) arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, LT-91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Taip pat Raštu informavo, jog 2022 m. spalio 4 d. prašyme suformuotas reikalavimas nukreiptas į (duomenys neskelbtini), todėl dėl 2022 m. gruodžio 2 d. skundo 3 punkte nurodyto prašymo nepasisako (b. l. 17).

Pareiškėja 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. T17-304(5.1.28E), pripažinti, kad pareiškėjos inžinerinių tinklų prijungimą prie akcinės bendrovės AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų pagal GVNĮ 18 straipsnio 1 dalį savo lėšomis privalo vykdyti AB „Klaipėdos vanduo“, įpareigoti atsakovę organizuoti dokumentų, prieštaraujančių 2022 m. vasario 10 d. rašto Nr. (5.1.27E)A5-881 3 punktui, pakeitimą, neteisingus įrašus pripažinti netekusiais galios ir juos pakeiti teisingais bei apie tai informuoti trečiuosius asmenis, kuriems šie dokumentai buvo pateikti, įpareigoti atsakovę tęsti veiksmus pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija) 20 punkte nurodytą reglamentavimą, įvertinus pareiškėjos 2016 m. spalio 4 d. nurodytus teisnius faktus (Komisijos b. l. 1–2).

Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 21RE2-14(AG2-6/17-2023) atsisakė priimti skundą nagrinėti, konstatavęs, jog ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (b. l. 5–7).

Pareiškėja nesutikdama su Raštu ir Sprendimu kreipėsi į teismą.

Teismas, visų pirma, pabrėžia, jog pareiškėja 2024 m. liepos 3 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo bendrai 12 reikalavimų, tačiau teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos 2 skundo reikalavimus, t. y. panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. T17-304(5.1.28E) ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 21RE2-14(AG2-6/17-2023), o kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atsisakė priimti.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir apibrėžiant ginčo ribas, šiuo atveju teismas nagrinės pareiškėjos reikalavimus dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mero Rašto panaikinimo ir Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus Sprendimo panaikinimo.

Teismas pažymi, jog asmuo į viešojo administravimo subjektą gali kreiptis arba su prašymu arba su skundu. VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal to paties straipsnio 12 dalį skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais.

VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d.) 35 punktas nustato, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Remiantis Taisyklių 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.1 punktas); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 45.3 punktas); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 punktuose, atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 punktas).

Teismas pažymi, jog Klaipėdos rajono mero 2022 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. T17-304(5.1.28E) „Dėl atsakymo į UAB „Daisana“ 2022-12-02 skundą pateikimo“ yra priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdant šio subjekto kompetencijai priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, t. y. pateikiant atsakymą į pareiškėjos 2022 m. gruodžio 2 d. skundą dėl ankstesnio atsakovės administracinio sprendimo. Kaip matyti, Klaipėdos rajono savivaldybė Rašte pažymėjo, jog šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo ar pranešimo suinteresuotai šaliai apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) dienos gali būti skundžiamas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, tai reiškia, jog tokio pobūdžio ginčai, kaip kylantys viešojo administravimo srityje, nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 2 dalis)

Atitinkamai, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti, jog Raštas yra priimtas viešojo administravimo srityje.

Kaip jau minėta, Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius gavęs skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mero Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (pripažinti, kad pareiškėjos inžinerinių tinklų prijungimą prie AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų pagal GVNĮ 18 straipsnio 1 dalį savo lėšomis privalo vykdyti AB „Klaipėdos vanduo“, įpareigoti atsakovę organizuoti atsakovės dokumentų, prieštaraujančių 2022 m. vasario 10 d. rašto Nr. (5.1.27 E) A5-881 3 punktui, pakeitimą, neteisingus įrašus pripažinti netekusiais galios ir pakeisti juos teisingais bei apie tai informuoti trečiuosius asmenis, kuriems šie dokumentai buvo patekti, įpareigoti atsakovę tęsti veiksmus pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija), 20 punkte nurodytą reglamentavimą, įvertinus pareiškėjos 2016 m. spalio 4 d. rašte nurodytus teisinius faktus), Sprendimu atsisakė priimti skundą nagrinėti, konstatavęs, jog ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Šiuo atveju Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus Sprendimas priimtas vadovaujantis IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 22 straipsniu.

IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Komisijos pirmininko ar Komisijos nario sprendimu skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tuo pagrindu, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad Komisijai suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos.

Analizuojant aplinkybę, ar sprendžiant skundo priėmimo klausimą Komisija šiuo atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, aktualūs tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimai teisės kreiptis į teismą kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus).

Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų išaiškinimus teisės kreiptis į teismą realizavimo klausimu, darytina išvada, kad Komisijai, kaip kvaziteisminei institucijai, suteikta teisė atsisakyti priimti skundą jo priėmimo stadijoje kaip nenagrinėtiną pagal jos kompetenciją tuo atveju, jeigu toks skundo nepriimtinumo kriterijus yra akivaizdus. Tuo tarpu nesant akivaizdumo kriterijaus dėl skundo nepriimtinumo, ginčas turi būti nagrinėjamas iš esmės, o materialiojo ginčo pobūdžio aplinkybės analizuojamos ginčo nagrinėjimo iš esmės metu.

Teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatė, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius Sprendime padarė išvadą, jog keliamo ginčo esmę sudaro civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčui turi būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, objektų išpirkimą ir/ar naudojimosi tvarkos nustatymą, dėl ko ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tokiu būdu sprendė, jog skundo reikalavimai, reiškiami dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mero Rašto panaikinimo bei išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Tačiau teismas nesutinka su tokiu Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus vertinimu. Teismo nuomone, šiuo atveju nepaisant to, jog pareiškėjos skunde Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui suformuluotiems išvestiniams reikalavimams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra taikomos civilinės teisės normos, tačiau būtent pagrindiniam skundo reikalavimui – panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero Raštą – yra taikomos administracinės teisės normos. Kaip jau minėta, Klaipėdos rajono mero Raštas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdant šio subjekto kompetencijai priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, todėl tokio pobūdžio ginčai, kaip kylantys viešojo administravimo srityje, nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje (IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir pareiškėjos 2023 m. sausio 20 d. skundo priėmimo klausimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Rašto panaikinimo grąžinamas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime nurodytus motyvus.

Kadangi pareiškėjos skundo priėmimo klausimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Rašto panaikinimo perduodamas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui nagrinėti iš naujo, teismas nepasisako dėl paties Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Taip yra todėl, kad šio akto teisėtumas nebuvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nors pareiškėja to siekė savo skundu.

Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 21RE2-14(AG2-6/17-2023) panaikinti ir pareiškėjos 2023 m. sausio 20 d. skundo priėmimo klausimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. T17-304(5.1.28E) panaikinimo grąžinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriui nagrinėti iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.