Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas

2022-08-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-331-732/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-08-17
Bylos Nr.
A6.-331-732/2022
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00032-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Liudvikas Myško (pirm.)
Pažeidėjas
S. M., MB „Molėtų žemė“
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-331-732/2022
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00032-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.4; 21.9.10; 21.14.9
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugpjūčio 17 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. būdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) ir kitiems kreditoriams, atšaukus Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai, tačiau šios pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, neįvykdė. Tokiais savo veiksmais S. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiame VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrijai pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nesumokėjus jose deklaruotų sumų. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 m. sausio – kovo mėn., 2020 m. sausio – gruodžio mėn., 2021 m. sausio – gruodžio mėn., pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 metus, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. gruodžio mėn. teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo 2020 m. sausio 28 d.

Nuo mokestinės nepriemokos susidarymo (2020 m. sausio 28 d.) buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. VMI prie FM, bendrijos atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

VMI prie FM po karantino atšaukimo 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2021 m. gruodžio 10 d. – sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, Turto arešto aktą. Bendrijos vadovas S. M., pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiui, žinojo ar turėjo žinoti apie ilgalaikius bendrijos finansinius sunkumus, kad bendrija negali atsiskaityti su kreditoriais, bei tai, kad jam buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka.

Šalies argumentai

VMI prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko. Nurodė, jog palaiko pareiškime išdėstytus faktus ir prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. S. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. S. M. neprašė bylos nagrinėjimo atidėti. Dėl šių priežasčių laikytina, kad administracinio nusižengimo bylą galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnio 2 dalis).

S. M. gavęs nutartį dėl mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. M. administracinio nusižengimo bylos pradėjimo, paaiškinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

S. M., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, atšaukus Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Pagal 2020 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą Nr. XIII-2861, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiui ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. S. M. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrijai ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrijos vykdomas jau nuo 2020 m. sausio 28 d., kas leidžia daryti išvadą, jog bendrija jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei bendrijos vadovas (vadovu dirbo nuo 2018 m. spalio 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo – (duomenys neskelbtini), 11 priedas) būtų laiku pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu bendrijos vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. VMI prie FM teigimu, bendrija buvo nemoki nuo 2020 m. antro pusmečio. Kaip jau aukščiau minėta, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla pagal VMI prie FM pareiškimą, todėl įrodinėti bendrijos nemokumo fakto nėra pagrindo. Taigi akivaizdu, jog bendrijos vadovas S. M., atšaukus Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: mokesčių mokėtojų registro išrašu; mokesčių apskaitos informacinės sistemos dienos balanso išrašu; mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (prievolės); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (išieškojimai); mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ balansu už 2017 metus; išrašu iš Juridinių asmenų registro; išrašu iš Nekilnojamojo turto registro; Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu; Antstolių informacinės sistemos išrašu; išrašu iš internetinės svetainės www.sodra.lt; Valstybinės mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) duomenų bazės išrašu; Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); VMI prie FM viršininko 2022-03-22 įsakymo Nr. V-141 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašu (b. l. 5A-19).

VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. M. būdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018 m. spalio 26 d., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, atšaukus Lietuvos Respublikoje paskelbtą karantiną, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. S. M. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrijai ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą. S. M. savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. VMI prie FM teigimu, bendrija buvo nemoki nuo 2020 m. antro pusmečio, kuomet bendrijos buvo pateiktos atitinkamų mokesčių deklaracijos ir nesumokėjus jose deklaruotų sumų, tačiau priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Jis turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrijai, tačiau to nepadarė ir taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

S. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už analogišką administracinį nusižengimą nėra baustas.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių ir asmens padėtį gerinančių, ir bloginančių aplinkybių santykį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad S. M. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina sankcijos minimume numatyta bauda (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. M. pripažinti kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško