Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. N. ir A. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

8. Tiek apeliantas, tiek pareiškėja kartu su procesiniais dokumentais pateikė papildomus įrodymus – pareiškėjos sudarytą Vartojimo kredito sutartį, Vartojimo kredito sutarties pasibaigimo aktą. Prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti su kita bylos medžiaga, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

10. Kadangi byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir naujų dokumentų teikimo būtinybė iškilo vėliau, o nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti santuokines pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad susituokus jų santykiai klostėsi gerai, buvo darni šeima, tačiau laikui bėgant pradėjo ryškėti skirtingi požiūriai į gyvenimą, pradėjo nesutarti. Nuo 2023 m. spalio pabaigos nebegyvena kaip šeima, nepalaiko artimų santykių. Santuoka ir šeima iširo, kadangi nebeturi bendrų rūpesčių ir interesų. Pareiškėjai nurodė, kad visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio nustatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).

14. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

15. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

16. Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi atitikti įstatymų reikalavimus.

17. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka ir šalims pateikus teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei teismui sprendimu šį prašymą patenkinus ir patvirtintinus pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš sutuoktinių (apeliantas A. N.) dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai susiję su nustatyta 15 000 Eur kompensacija pareiškėjai už apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, pareiškėjos sudarytą vartojimo kredito sutartį, nustatytu išlaikymo vaikui dydžiu, bendravimo su vaiku tvarka. Nors šalys pateikė įrodymus, kad vartojimo kredito sutartis pasibaigusi, o šalių dukra tapo pilnamete, dėl to išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos klausimai tapo nebeaktualūs, tačiau apeliantas nesutinka su pareiškėjai nustatyta 15 000 Eur kompensacija už jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymi, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko tikrosios pareiškėjo valios, nes buvo pasirašyta tiek dėl sutuoktinės, tiek dėl mediatorės jam daryto psichologinio spaudimo ir šantažo, paskubomis, pareiškėjui neturint galimybės gauti teisinę pagalbą sutarties sudarymui. Apeliantas tik dabar išsiaiškino, kad tarp jo ir sutuoktinės buvo netinkamai organizuotas mediacijos procesas, kai jis neturėjo galimybės laisvai išsakyti savo poziciją ir buvo iš anksto mediatorės nuteikinėjamas nusileisti sutuoktinės reikalavimams, buvo išsakoma išankstinė prognozė dėl ginčo, jei sutuoktinių ginčas persikeltų į teismą.

18. Įvertinus tai, kad būtent išreikšta sutuoktinių valia tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl jos nutraukimo padarinių yra viena iš esminių CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, nesant sutuoktinių valios, santuoka supaprastinto proceso tvarka negali būti nutraukiama. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, susijusių su apelianto A. N. valios nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka tikrumu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nes byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

19. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi CPK numato teismui teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas šis prašymas, neatitinka tikrosios apelianto valios, kurią patikrinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Atitinkamai byloje kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertintina kaip galbūt pažeidžianti sutuoktinių teises ir teisėtus interesus ir negali būti laikoma sudaryta. Išspręsti nurodytus klausimus turi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kadangi tik esant abiejų pareiškėjų suderintai valiai jų santuoka gali būti nutraukiama aptariamu pagrindu. Esant ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tai, kad, apelianto teigimu, neteisingai išspręstas klausimas susiję su kompensacijos pareiškėjai nustatymu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo turėtų būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus. Apelianto nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta sutartis turi trūkumų, apeliacinio teismo vertinimu, ginčas dar neįsiteisėjus teismo sprendimui kyla turto padalijimo klausimu.

22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta. Dėl to, kas nurodyta, yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantas iš tiesų galėjo neįvertinti sutarties sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinių valia, ir nors iš esmės šalys gali susitarti dėl tokios turto padalijimo tvarkos, byloje iš esmės, kaip matyti iš apelianto argumentų, kyla ginčas dėl 15 000 Eur kompensacijos nustatymo pareiškėjai už apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą. Vadinasi, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti apelianto valios, pažeisti jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Byloje liko nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. Faktinių aplinkybių nustatymas ir ištyrimas atliekamas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo išvadų nepagrindė, tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, t. y. jo nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsniai). Dėl ydingo proceso, bylos esmės neatskleidimo konstatuojami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme dėl tokio pobūdžio bylų procesinių nagrinėjimo ypatumų, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.