Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokato padėjėjui K. Kuzmickui, atsakovei R. B., atsakovės atstovui advokatui D. Bogdanovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms R. B. ir M. B. dėl nuostolių atlyginimo, kurioje įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB SEB bankas ir Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras Donatas Trepkus, išvadą duodanti institucija – Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS),

Aprašomoji dalis

nustatė:

VTAS pateikė išvadą byloje (b.l. 186-196).

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad įgaliojime norėjo įgalioti atsakovę tik tvarkyti žemės reikalus. Pinigus sąskaitoje ieškovas ateityje ketino palikti anūkei M. B.. Ieškovas nurodė, kad prisideda prie vaiko išlaikymo. Mano, kad atsakovės veikė neteisėti, nes ji negalėjo sandorio sudaryti su savimi, su vaiku, dėl to M. B. nepagrįstai praturtėjo. Vaiku turi rūpintis jos tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovės M. B. atžvilgiu, nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2007-03-19 ieškovas A. K. išdavė bendrąjį įgaliojimą savo dukrai (atsakovei) R. B. savo nuožiūra naudotis, valdyti, disponuoti ieškovui priklausančiu turtu, teisėmis, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius; savo nuožiūra valdyti ir naudotis ieškovo vardu atidarytomis banko sąskaitomis, disponuoti šiose banko sąskaitose esančiomis lėšomis, pateikti nurodymus nurašyti lėšas iš šių sąskaitų, pervesti lėšas į įgaliotinio nurodytas banko sąskaitas ir t.t. (b.l. 4-7). Įgaliojime buvo išaiškintos teisės, kurių tarpe – atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su to asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Taigi, tarp ieškovo A. K. ir atsakovės R. B. susiklostė pavedimo santykiai (CK 6.756 str.).

2008-06-09 ieškovas minėtą įgaliojimą panaikino (b.l. 10).

2005-01-18 ieškovas A. K. sudarė su AB Vilniaus banku (dabar – AB SEB bankas) terminuoto indėlio sutartį, pagal kurią ieškovas įmokėjo, o bankas priėmė saugoti 20 000 Lt ir įsipareigojo mokėti ieškovui 3,55 proc. metų palūkanų. Indėlio termino pabaiga – 2017-01-10 (b.l. 8).

Atsakovės R. B. nurodymu 2008-03-21 AB SEB bankas pervedė ieškovui priklausančias lėšas į M. B., gim. 1998-08-11, sąskaitas ir lėšos buvo panaudotos vertybinių popierių įsigijimui. Šias aplinkybes įrodo banko sąskaitos išrašai bei obligacijų pasirašymo sutartis (b.l. 37-38, 86-88). Laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2009-08-31 atsakovė R. B., veikdama M. B. vardu, išgrynino iš sąskaitos 8000 Lt (b.l. 93). Atsakovė nurodė, kad šiuos pinigus panaudojo vaiko poreikiams tenkinti.

Pagal CPK 38 str. 4 d. asmenys iki 14 metų neturi nei civilinio, nei civilinio procesinio veiksnumo, juos procese visiškai pakeičia jų atstovai pagal įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad vaikai iki 14 metų yra neveiksnūs (CK 2.7 str.) ir sandorius jų vardu sudaro jų tėvai, pagal šių nepilnamečių prievoles bei už jų padarytą žalą atsako tėvai (CK 6.275 str.) už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jų tėvai savo turtu, kurie neįgyja regreso teisės vaikui sulaukus pilnametystės. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad M. B., gim. 1998-08-11, negali būti savarankišku atsakovu, kaip ją nurodė ieškovas ieškinyje; pagal minėtas teisės normas jai reikalavimai negali būti reiškiami, todėl ieškovo reikalavimai atsakovės M. B. atžvilgiu yra nenagrinėtini teisme ir byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

LR CK 6.760 str. numato įgaliotinio pareigas – vykdyti pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą, tuojau pranešti įgaliotiniui apie pavedimo įvykdymą. Įgaliotinis neturi teisės naudoti gauto vykdant pavedimą turto savo interesais. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to patirtus nuostolius bei grąžinti vis tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo pinigus – atitinkamai sumokėti palūkanas (CK 6.760 str. 8 d.).

Iš ieškinio ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis siekia kompensuoti jo patirtus nuostolius dėl įgaliojimo įvykdymo, atsakovei pervedus jam priklausančias lėšas į kitam asmeniui. Ieškovas neginčija sandorių, kuriuos sudarė atsakovė. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad sandoriai, prieštaraujantys CK 2.134 str. nuostatoms nėra niekinai, bet jie yra nuginčijami. Šiuo atveju sandoris, sudarytas esant interesų konfliktui, gali būti nuginčytas tik tuo atveju, jeigu tokį sandorį sudaręs tretysis asmuo buvo nesąžiningas. Civilinių santykių dalyvių elgesio dispozitiviškumo principas leidžia ieškovui pačiam spręsti kokiu įstatymo įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu naudotis. Taigi, šioje byloje keliamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, todėl svarbu nustatyti ar atsakovės veiksmai, jai vykdant įgaliojimą, atitiko ieškovo interesus, ar ji veikė sąžiningai.

Atstovavimo santykių esmė yra juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais; šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, t.y. jie grindžiami atstovaujamojo ar atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam. Įgaliojimo turinys patvirtina, kad atsakovei buvo suteikta teisė įgaliotinio vardu disponuoti jam priklausančiomis lėšomis. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pinigų pervedimas į M. B. vardu atidarytą banko sąskaitą ir tolesnis naudojimais šiomis lėšomis neatitiko ieškovo valios: atsakovė paaiškino, kad pinigines lėšas pervedė tuo momentu, kai ieškovas gulėjo ligoninėje, bijodama, kad pinigai bus panaudoti kitiems tikslams, t.y. suvokdama, kad ieškovas šiems veiksmams nepritars, apie pinigų pervedimą atsakovė ieškovo neinformavo. Taigi, pinigų pervedimas vyko paslapčia, pasinaudojus ieškovo buvimu ligoninėje, sąmoningai jam apie tai nepranešus. Tas faktas, kad ieškovas ateityje po savo mirties arba vaikui sukakus 18 metų planavo šias lėšas palikti anūkei, nereiškia, kad ieškovas buvo išreiškęs valią, neįvykus minėtiems įvykiams, pervesti pinigus į anūkės vardu atidarytą banko sąskaitą. Priešingai, ilgalaikė atlygintinė indėlio sutartis, kur naudos gavėju yra nurodytas ieškovas, įrodo, kad ieškovas šių lėšų niekam neketino perleisti, tikėjosi pats jomis naudotis ir už indėlį gauti palūkanas. Iš to seka, kad nors formaliai atsakovei buvo suteikta teisė disponuoti ieškovo piniginėmis lėšomis, šių pinigų neatlygintinis pervedimas kito asmens naudai, neatitiko ieškovo valios, jo interesų ir apie tai atsakovė žinojo.

Iš atsakovės paaiškinimų, kad ji naudojo pinigines lėšas savo dukros išlaikymui, nustatytina, kad lėšos buvo pervestos vadovaujantis ne ieškovo, bet pačios atsakovės interesais, t.y. atsakovės veiksmai pagal jų atlikimo požymius (CK 6.134, 6.135 str.) bei pasekmes sukėlė atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktą. Vertinant atsakovės elgesį, atsižvelgtina į tai, kad ji žinojo apie apribojimus sudaryti sandorius su pačiu savimi bei su vaikais, nes minėtų teisės normų turinys buvo išaiškintas įgaliojime (b.l. 7). Pagal LR CK 3. 192 str. tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Šią įstatyminę pareigą ieškovė vykdė atsakovo lėšomis. Ieškovės paaiškinimai, jog ji ketino iš pervestos sumos vaikui skirti išlaikymą po 300 Lt per mėnesį (b.l. 135) patvirtina, kad pervesta pinigų suma orientuota ne tik į esamą, bet ir būsimą vaiko išlaikymą. CK LR 3.237 str. pagrindu senelių pareiga išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius atsiranda tik tuo atveju, jei vaikaičiai neturi tėvų arba negali gauti jų išlaikymo. Rašytiniai įrodymai (b.l. 42-44) bei atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė yra darbinga, nuo 1996 m. įsteigė R. B. personalinę įmonę, vykdančią drabužių siūvimo veiklą, kurioje savarankiškai dirba. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-12-17 šeimos aplankymo akte bei 2009-11-19 tarnybinės veiklos elektroniniame dokumente užfiksuoti atsakovės R. B. paaiškinimai (b.l. 188-189) patvirtina, kad nežiūrint užsiregistravimo darbo biržoje, ji papildomai uždirba siūdama kailinius, kitus drabužius bei slaugydama kaimynystėje gyvenančią senelę; R. B. dirba A. N. priklausančiame pirmame aukšte esančiame kambaryje, kuriame įrengta dirbtuvė. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė turi pajamų ir gali išlaikyti vaiką. Be to, įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė siekė įsidarbinti, pagerinti savo finansinę padėtį, atsakovė nepateikė. Atsakovės pateikta antstolio A. B. pažyma patvirtina, kad vaiko tėvas netinkamai vykdo išlaikymo pareigą, tačiau tokiu atveju ieškovė turi galimybę naudotis valstybės teikiama išlaikymą negaunančioms vaikams parama. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nepilnametė M. B. turėjo galimybę gauti išlaikymą iš atsakovės, todėl ieškovas neturėjo pareigos išlaikyti anūkės. Be to, 2009-08-14 Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma (b.l. 192-196), ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad anūkė svečiuojasi pas senelius, seneliai rūpinasi anūke, prisideda prie anūkės išlaikymo.

Aukščiau buvo nustatyta, kad atsakovas nebuvo išreiškęs valios pervesti pinigus nei atsakovei, nei jos dukrai, pinigai buvo pervesti atsakovei veikiant nesąžiningai, todėl šiuo atveju aplinkybės dėl šių lėšų panaudojimo tikslo neturi teisinės reikšmės, nes neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtą žalą. Turto, perduoto asmens, kai tą lėmė nesąžiningas turtą gavusio asmens elgesys, įgijimas negali būti laikomas pateisinamu. Toks aiškinimas grindžiamas tiek vienu pagrindinių teisės principų, pagal kurį niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teisinių subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LAT nutartis civ. byla 3K-3-81/2008). Atsakovės nurodyti argumentai, jog ieškovas galėjo netinkamai panaudoti pinigines lėšas taip pat yra teisiškai nereikšmingi bei neįrodyti: ieškovo veiksnumas nebuvo apribotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis turėjo teisę savarankiškai naudotis jam priklausančiu turtu savo nuožiūra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės veiksmai, jai nutraukus indėlio sutartį bei pervedant ieškovui priklausančius pinigus į M. B. sąskaitą, buvo neteisėti ir nesąžiningi – neatitiko įgaliotinio valios, jo interesų; dėl atsakovės tyčinių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius - prarado 20 000 Lt bei neteko galimybės gauti pelną (palūkanas) pagal indėlio sutartį, o atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes ieškovo lėšomis vykdė savo įstatyminę pareigą išlaikyti vaiką. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir veiksmų pripažinimas neteisėtais nesukelia tiesioginių pasekmių, ginant pažeistas teises, todėl ieškovo prašymas pripažinti atsakovės R. B. veiksmus, kuriais 2008-03-21 ji 2007-03-19 notarinio įgaliojimo pagrindu pervedė pinigus - 20000 Lt iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, neteisėtais laikytinas ieškinio pagrindu, o ne ieškinio dalyku.

Vadovaujantis CK 6.245-249 str., 6.263 str., 6.237 str., 6.760 str. 8 d. atsakovė turi atlyginti ieškovui jo patirtą žalą. Kaip buvo nustatyta ankščiau, iš ieškovo sąskaitos atsakovė pervedė 20 000 Lt dydžio indėlį, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai. Atsakovei nutraukus indėlio sutartį ieškovas negavo pajamų - 3,55 proc. metinių palūkanų, todėl pagal CK 6.249 str., 6.37 str., 6.210 str. 6.240 str. 1 d., 6 .760 str. 8 d. iš atsakovės ieškovo naudai ieškinio reikalavimų ribose priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2008-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 str. 1 d. taisykles, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 664 Lt žyminio mokesčio (b.l. 13, 21-22). Ieškovas prašo priteisti 1500 Lt atstovavimo išlaidų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsižvelgus į 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato padėjėjo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, į advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, abiejų šalių turtinę padėtį bei vadovaujantis LR CK 1.5 str. įtvirtintais civilinės teisės principais, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 800 Lt, kitoje dalyje prašymą atmetant. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 150 Lt išlaidos, jo patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei (b.l. 110). Prašymas dėl 200 Lt vykdymo išlaidų priteisimo, kurias ieškovas patyrė pateikiant antstoliui vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 197), atmestinas. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta LR CPK 610 ir 611 straipsniuose, teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal LR CPK 611 str., užbaigus vykdomąją bylą, antstolis apskaičiuoja vykdymo išlaidas ir jas išieško iš skolininko. Tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo antstolio raštiško siūlymo apmokėti vykdymo išlaidas, antstolis kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas šias sumas iš skolininko priteisti. Taigi, civilinėje byloje, kurioje iš atsakovo priteista skola, priteisiamos tik bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 79 str.), o vykdymo išlaidos išieškomos vykdomajame procese specialia LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Taigi, iš viso iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1550 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Patenkinus ieškinį, trečiojo asmens AB SEB banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo CPK 93 str., 98 str. pagrindu atmestinas. Kadangi atsakovė atleista nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (b.l. 67), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 50 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, t.y. 47 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė:

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei M. B. dėl nuostolių atlyginimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. B. ieškovo A. K. naudai 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) bei 3,55 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (20 000 Lt) nuo 2008-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1550 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. B. valstybės naudai 47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.