Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. G. prašė panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2024-09-10 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo Nr. S-24-179-22555. Nurodė, kad:

1.1. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis jo turimas būstas. Pareiškėjas turi kreditorių, jam priklausanti ½ buto dalis buvo areštuota. Pareiškėjas daug skolų grąžino, tačiau vykdant išieškojimą buvo paskelbtos areštuoto turto pirmosios varžytynės, kurias laimėjęs T. G., už parduodamą turtą pasiūlęs 152 000 Eur kainą, nustatytu terminu lėšų nesumokėjo. Išieškotojai valios perimti neparduotą turtą nepareiškė, o turto realizavimo veiksmai skolininko prašymu buvo atidėti iki 2024-09-06;

1.2. suėjus atidėjimo terminui, antstolis paskelbė areštuoto turto pirmąsias pakartotines varžytynes, nustatydamas, kad pradinė parduodamo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių turto kaina yra 118 800 Eur. Antstolis neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog skola ir vykdymo išlaidos bus padengtos artimiausiu metu atlikus kredito unijos nurodytus veiksmus, nenukreipiant išieškojimo į pareiškėjo buto dalį ir neparduodant iš varžytynių pareiškėjui priklausančios buto dalies – paskutinio jo būsto, kuriame jis gyvena;

1.3. pareiškėjas ilgą laiką sirgo ir gulėjo ligoninėje, o jam kreipusis teisinės pagalbos, jo atstovas 2024-09-13 gavo skundžiamą antstolio 2024-09-10 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo, kuris pareiškėjui buvo siurprizinis. Antstolis nebuvo pateikęs pranešimo ir informacijos, kad jis ketintų paskelbti apie pareiškėjui priklausančios buto dalies pardavimą iš varžytynių;

1.4. antstolis priėmė neteisėtą patvarkymą parduoti iš varžytynių pareiškėjui priklausančią buto dalį, todėl jis naikintinas. Antstolis neveikė teisėtai, nesivadovavo kooperacijos, civilinio proceso principais ir procesinėmis teisės normomis, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas normas: CPK 717 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktą, kadangi prieš priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis nepranešė skolininkui registruotąja pašto siunta apie numatomas skelbti varžytynes. Siuntos pareiškėjas nėra gavęs ir nėra duomenų, kad toks pranešimas apskritai buvo parengtas. Be to, butas, kurio pareiškėjui priklausančią ½ dalį siekiama parduoti varžytynėse, yra vienintelis ir paskutinis būstas, kuriame gyvena jis ir jo sūnus, kuris mokosi vidurinėje mokykloje;

1.5. pareiškėjui pateikus antstoliui 2024-08-29 prašymą ir kredito unijai „Neris“ pateikus patvirtinimą Nr. N-09-02 dėl kredito skoloms padengti suteikimo įvykdžius vienintelę sąlygą – įkeisti buto dalį, antstoliui iš esmės buvo pateikti įrodymai, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti, todėl antstolis privalomai turėjo įvertinti šiuos įrodymus ir, atsižvelgdamas į CPK 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesines nuostatas – sustabdyti bet kokius skolų išieškojimo iš pareiškėjo vienintelio ir paskutinio būsto veiksmus. Parduodamo varžytynėse buto dalies sumos nepakaktų skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, t. y. pareiškėjas vis tiek dar liktų skolingas;

1.6. pareiškėjas pateikė antstoliui 2024-08-20 prašymą iki skundžiamo patvarkymo priėmimo. Antstolis nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo prašymo, todėl nėra aišku, kaip jis vertino pareiškėjo prašymą ir kredito unijos raštą dėl kredito suteikimo. Šie dokumentai galėjo būti vertinami kaip įrodymai, kad artimiausiu laiku gali būti padengtos skolos ir vykdymo išlaidos arba kaip pareiškėjo siūlymas parduoti pareiškėjui priklausančią buto dalį kredito gavėjams. Vertindamas pareiškėjo prašymą, kaip pasiūlymą parduoti pareiškėjo buto dalį pirkėjams, kurie pirktų tą dalį skolintomis lėšomis, antstolis privalėjo išaiškinti pareiškėjui, kuris neturėjo kvalifikuoto atstovo, kokie veiksmai turėtų būti atlikti, kad pirkėjai turėtų prašyti išduoti jiems pažymą, jog jie turi teisę pirkti areštuotą turtą. Kol nebuvo išspręstas pareiškėjo prašymas, antstolis negalėjo skelbti varžytynių;

1.7. antstolis rėmėsi turto vertinimo, kuris buvo atliktas daugiau, nei prieš dvejus metus, nustatyta kaina. Antstolis privalėjo paskirti kitą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir tuomet spręsti dėl turto pardavimo iš varžytynių. Nenustačius pareiškėjui parduodamos buto dalies vertės aktualiu laikotarpiu, varžytynės negalėjo būti paskelbtos.