Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-2522-322/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: e2-2522-322/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00153-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Borkovskienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: Ž. K., E. P.
Trečiasis asmuo: V. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2522-322/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00153-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant ieškovo atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. K. ir E. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė ieškinį, prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams Ž. K. ir E. P. jų nepilnamečio sūnaus A. P. atžvilgiu, priteisti vaikui išlaikymą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su laikinąja globėja V. M. iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo dienos, nustatant, jog V. M. disponuoja vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė Skyriui žinoma nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, kai jos šeima (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. (duomenys neskelbtini) Skyrius iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato gavo informaciją, jog atsakovei policijos pareigūnai nustatė 3,42 promilių girtumą, tuo metu ji buvo aštuntą mėnesį nėščia. (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė sūnų A. P.. (duomenys neskelbtini) vaiką vienai parai paliko prižiūrėti svetimiems asmenims. Tą kartą vaiko motinai nustatytas 0,95 promilių girtumas, ji su Skyriaus specialistais bendravo pakeltu balso tonu, nevaldė emocijų, vartojo necenzūrinius žodžius. Susisiekus su vaiko tėvu, šis atsisakė grįžti į šeimos namus pasirūpinti vaiku dėl tarpusavio konfliktų su atsakove. Gruodžio 31 d. vaikui nustatytas pirmasis grėsmės lygis, abiem atsakovams pradėtos teikti socialinės priežiūros – socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini), atsakovui gydantis (duomenys neskelbtini) respublikinės ligoninės psichiatrijos skyriuje, atsakovė sūnų paliko prižiūrėti nepilnametei pažįstamai, tuo tarpu pati namuose su draugų kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Sausio 22 d. vaiką prižiūrinčiai merginai atsakovė atvežė tik sauskelnių ir pieno mišinio, tačiau sūnaus nepasiėmė. Skyriaus specialistės nuvykusios rado maitinamą vaiką, tačiau jo rūbai nebuvo švarūs, jie neatitiko sezono. Su Skyriaus specialistėmis vaiko motina telefonu atsisakė bendrauti, nors prisipažino, jog yra neblaivi. Kadangi atsakovės vaikas buvo paliktas nepilnametės priežiūrai, neradus artimųjų giminaičių, galinčių pasirūpinti vaiku, jis laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. (duomenys neskelbtini) atsakovų sūnui pakartotinai nustatytas pirmasis grėsmės lygis ir vaikas perduotas tėvui .Gegužės 10 d. atsakovas sūnų nuvežė prižiūrėti savo motinai, o pats išvyko su atsakove vartoti alkoholinių gėrimų. Iki gegužės 13 d. vaiko iš motinos nepasiėmė, jos neinformavo, kur ir pas ką yra. Gegužės 31 d., Skyrius raštu informuotas, jog atsakovai neatsakingai rūpinasi vaiku, palieka vaiką kitiems asmenims, su atsakovais telefonu susisiekti nepavyksta, namuose jų nerandama. Birželio 10 d. į Skyrių atvykusį socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima pranešė, jog nuvykusi į atsakovų šeimos namus, rado atsakovę su nepažįstamais asmenimis vartojančią alkoholį. Atsakovo namuose nebuvo, jų sūnaus – taip pat, atsakovei nustatytas 3,19 promilių girtumas. Išsiaiškinta, jog atsakovų sūnus nuo birželio 7 d. paliktas močiutės V. K. priežiūrai. Nė vienas iš atsakovų vaikui sauskelnių, rūbelių ar pieno mišinio neatvežė, vaiko močiutė tikino, jog jos dukra( atsakovė) minėtomis dienomis galimai vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vaikas laikinai apgyvendintas pas močiutę V. K., o birželio 11 d. atsakovų sūnui vertintas ir nustatytas antrasis grėsmės lygis.2019 m. birželio 13 d. Skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti A. P. iš jo įstatyminių atstovų Ž. K. ir E. P.. Birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-8501-446/2019, teismas prašymą tenkino. Liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. P. nustatyta laikinoji globa, o laikinąja globėja paskirta V. M..

Žemesnės instancijos teismas

Nuo birželio 11 d. iki birželio 25 d. mobilioji komanda teikė intensyvią pagalbą atsakovams. Nė su vienu iš atsakovų mobiliosios komandos specialistų darbas nevyko sklandžiai – nors būdavo sutariamas konkretus susitikimo laikas, atsakovai ne visada juose dalyvaudavo. Specialistai identifikavo atsakovės priklausomybę alkoholiui ir susiformavusį asocialų gyvenimo stilių, E. P. nustatė galimą žalingą alkoholio vartojimą, psichologines problemas, suicidinę riziką, tėvystės įgūdžių stoką. Specialistai nustatė identiškus abiem atsakovams būdingus sunkumus, tokius kaip priklausomybės alkoholiui problemą pirminėje šeimoje, nesusiformavusį tinkamą šeimos modelį, žemą impulsų ir streso kontrolę, emocinį nepastovumą, asmenybės brandos deficitą, pajamų bei gyvenamojo būsto problemą.. Gruodžio 20 d. atsakovas buvo atvykęs į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko su sūnumi, atvežė jam dovanų. Susitikimo metu žaidė su vaiku, kalbino, nešiojo jį, tačiau į kitus suplanuotus susitikimus su vaiku atsakovas neatvyko. Atsakovė po laikinosios globos vaikui nustatymo nei į Skyrių, nei į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl pasimatymų su vaiku apskritai nesikreipė.

2019 m. rugpjūčio 26 d. ir gruodžio 17 d. vyko atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu peržiūrėtas pagalbos šeimai planas, vertinta ar tėvai vykdo jame prisiimtus įsipareigojimus, ar siekia, stengiasi susigrąžinti į šeimą sūnų. Posėdžių metu nustatyta, jog atsakovas įsipareigojimų nevykdė. VĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro rašte nurodyta, jog atsakovas į psichologą konsultuotis dėl priklausomybės alkoholiui savikontrolės, impulsų ir streso kontrolės – nesikreipė. Į (duomenys neskelbtini) rajono Bendruomeniniuose šeimos namuose dirbantį psichologą konsultuotis dėl emocinio raštingumo, asmenybės tobulinimo, tėvystės įgūdžių iki gruodžio 2 d. nesikreipė. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, R. B. nurodė, jog jai su E. P. pavyko susisiekti vos keletą kartų. Apsilankymo šeimos namuose metu atsakovas nebuvo randamas, į telefono skambučius neatsiliepdavo. (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos centro organizuojamose priklausomybių ligų konsultanto konsultacijose nedalyvavo. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jaučia gėdą dėl to, kad vis dar nenuvyko aplankyti sūnaus, pats pasiūlė į pagalbos planą įtraukti įsipareigojimus teikti sūnui išlaikymą po 200 Eur/mėn., bet su vaiku susitiko vieną kartą, o išlaikymo neteikia. Atsakovė rugpjūčio 26 d. bei gruodžio 17 d. vykusiuose atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo. Ji pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė, siūlomos pagalbos nepriėmė. Pas psichologą dėl konsultacijų nesikreipė, LR Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Pas psichiatrą lankėsi vieną kartą (dėl suicidinių ketinimų buvo atvežta greitosios pagalbos automobiliu), kuris nukreipė į psichiatrinio profilio stacionarą. Nors atsakovė prižada, tačiau su atvejo vadybininke ar socialine darbuotoja nesusitinka, į jų telefono skambučius neatsiliepia. Ji ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, jai siūlomos pagalbos atsisako, savo gyvenamosios vietos vis dar nėra deklaravusi, sūnaus nė karto neaplankė, neteikė išlaikymo .Atsakovei 2019 m. spalio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8034-322/2019, neterminuotai apribota motinos valdžia kito sūnaus atžvilgiu. Be to, ji 2019 m. gegužės – birželio mėnesiais eilę kartų bausta už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalyje (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose), 508 straipsnio 1 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas) ir kt. padarymą.

Gavus teismo leidimą paimti A. P. iš jo įstatyminių atstovų, vaiko močiutė V. K. nesutiko būti vaiko laikinąja globėja, kitai vaiko močiutei R. P. neterminuotai apribota motinos valdžia trijų jos biologinių vaikų atžvilgiu.. Atsakovui išreiškus pageidavimą, buvo pasiūlyta jam pačiam savarankiškai surasti vaikui laikinąjį globėją. Tačiau per nustatytą terminą joks asmuo dėl A. P. laikinosios globos įstatymų nustatyta tvarka į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją nesikreipė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. P. laikinąja globėja paskirta V. M..

Atsakovė Ž. K. yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus A. P. priežiūros, neskiria jokių lėšų vaiko išlaikymui, atsakovas E. P. sūnumi nesirūpina, išlaikymo neteikia, po to, kai vaikas iš jo buvo paimtas, jį aplankė tik kartą. Atsakovai nesiekia įgyvendinti savo tėviškų pareigų, nerodo iniciatyvos susigrąžinti sūnų, pasirūpinti jo priežiūra, jį auklėti, ginti jo interesus. Aplinkybių, rodančių, kad situacija ateityje pasikeis, nėra, todėl tikslinga atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu ir priteisti sūnui išlaikymą, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį, iš atsakovės priteisti po 78 Eur, o iš atsakovo po 100 Eur kas mėnesį.

2019 m. liepos 1 d. įsakymu A. P. nustatyta laikinoji globa, o laikinąja globėja paskirta V. M.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, tikslinga nustatyti A. P. gyvenamąją vietą su laikinąja globėja V. M. tol, kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi, paaiškino, kad

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (teismo šaukimai įteikti kiekvienam asmeniškai), apie neatvykimo priežastis teismas neinformuotas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir personalo skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai yra nepilnamečio A. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimo, bylos medžiagos matosi, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė VĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ Moters ir vaiko klinikos akušerijos skyriuje pagimdė berniuką. (duomenys neskelbtini), kuomet vaikui buvo kiek daugiau nei vienas mėnuo amžiaus, vaikas vieną parą buvo paliktas prižiūrėti svetimiems asmenims, atsakovei tada nustatytas 0,95 promilių girtumas, o atsakovas vaiku pasirūpinti atsisakė, todėl vaikui nustatytas pirmasis grėsmės lygis, abiem atsakovams pradėtos teikti socialinės priežiūros – socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos. 2019 m. sausio 21 d. atsakovė savo vaiką paliko prižiūrėti nepilnamečiam asmeniui, pati namuose su draugų kompanija vartojo alkoholinius gėrimus, todėl vaiko teisių apsaugos specialistai, neradus artimųjų giminaičių, galinčių pasirūpinti vaiku, laikinai apgyvendino vaiką (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad gražinus vaiką tėvams, jie vaiko iš esmės neaugino ir juo nesirūpino: atsakovas buvo nuvežęs vaiką savo motinai, vėliau vaiką prižiūrėjo kiti asmenys, tėvai tuo metu girtavo, jei vaikas ir buvo su tėvais tai trumpai, ne kartą atsakovės namuose rasti kartu esantys pašaliniai asmenys, su kuriais atsakovė vartojo alkoholį( buvo atvejis kuomet atsakovei nustatytas 3,19 promilių girtumas). 2019 m. birželio mėnesį vaikas buvo paliktas atsakovės motinos priežiūrai, nepaliekant jokio maisto ir būtiniausių tokio amžiaus vaikui priežiūros priemonių. Įvertinus visas aplinkybes, tėvų elgesį vaikui nustatytas antrasis grėsmės lygis, o birželio 26 d. teismas davė leidimą paimti vaiką iš šeimos( civilinė byla Nr. eS2-8501-446/2019), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikui nustatyta laikinoji globa, o laikinąja globėja paskirta V. M..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustačius vaikui laikinąją globą, VTAS specialistai vaiko tėvams teikė intensyvią pagalbą, kad būtų galima vaiką grąžinti į šeimą, bet nei su vienu iš atsakovų specialistų darbas nevyko sklandžiai – nors būdavo sutariamas konkretus susitikimo laikas, atsakovai ne visada juose dalyvaudavo, buvo identifikuota atsakovės Ž. K. priklausomybė alkoholiui ir susiformavęs asocialų gyvenimo stilius, motinystės įgūdžių stoka, o atsakovui stebimos psichologinės problemos, suicidinė riziką, tėvystės įgūdžių stoką. Nors atsakovas siekė susitikti su sūnumi, bet į suorganizuotą susitikimą 2019 m liepos 31 d., atsakovas neatvyko, apie neatvykimą neinformavo. Susitikimas įvyko gruodžio 20 d., atsakovas buvo atvykęs į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko su sūnumi, atvežė jam dovanų. Susitikimo metu žaidė su vaiku, kalbino, nešiojo jį. Į kitą planuotą susitikimą, 2020 m. sausio 3 d. atsakovas vėl neatvyko. Atsakovė po laikinosios globos vaikui nustatymo dėl susitikimų su juo jokios iniciatyvos neparodė ir nesikreipė. Iš bylos medžiagos taip pat matosi, kad dėl pagalbos šeimai vyko atvejo vadybos posėdžiai, nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų nevykdė, į psichologą konsultuotis dėl priklausomybės alkoholiui savikontrolės, impulsų ir streso kontrolės – nesikreipė, socialinė darbuotoja nurodė, jog jai su E. P. pavyko susisiekti vos keletą kartų, apsilankymo šeimos namuose metu atsakovas nebuvo randamas, į telefono skambučius neatsiliepdavo, (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos centro organizuojamose priklausomybių ligų konsultanto konsultacijose nedalyvavo. Nors atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jaučia gėdą dėl to, kad nepakankamai lanko sūnų, pats pasiūlė į pagalbos planą įtraukti įsipareigojimus teikti sūnui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, tačiau susitikimas su sūnumi buvo tik vienas, o išlaikymas sūnui neteikiamas. Atsakovė vykusiuose atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė, siūlomos pagalbos nepriėmė, pas psichologą dėl konsultacijų nesikreipė, LR Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, o pas psichiatrą lankėsi vieną kartą (dėl suicidinių ketinimų buvo atvežta greitosios pagalbos automobiliu). Su atvejo vadybininke ar socialine darbuotoja nesusitinka, į telefono skambučius neatsiliepia, toliau vartoja alkoholinius gėrimus, sūnaus nė karto neaplankė, neteikia išlaikymo. Pažymėtina, kad atsakovei 2019 m. spalio 30 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia kito sūnaus atžvilgiu, be to, ji daugelį kartų bausta už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalyje (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose), 508 straipsnio 1 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas) ir kt. padarymą.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Anksčiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo manyti, kad atsakovai neužtikrino saugios aplinkos savo sūnui, kuris teismo leidimu iš šeimos yra paimtas ir iš anksčiau aptartų susiklosčiusių aplinkybių darytina išvada, kad nesistengia visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą, vykdyti savo kaip tėvų pareigas, tokiu būdu pripažintina, kad atsakovai piktnaudžiauja tėvų teisėmis ir vengia atlikti pareigas. Po vaiko paėmimo atsakovai nesistengia sukurti gerų santykių su vaiku, dėl vaiko susigrąžinimo į vaiko teisių apsaugos tarnybą nesikreipė, vaiku iš esmės nesidomi - tas akivaizdu ir iš atsakovų pozicijos nagrinėjant teisme bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, nes nei tėvas nei motina, būdami byloje atsakovais, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir savo nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo nepareiškė, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuojami netgi ne vieną kartą. Toks atsakovų elgesys rodo jų visišką abejingumą sūnaus likimui. Nors atsakovas ir aplankė vieną kartą savo sūnų, tačiau išlaikymo jam neteikia, į kitus organizuojamus susitikimus neatvyko ir svarbių priežasčių nenurodė, taigi jo siekis bendrauti su vaiku yra deklaratyvaus pobūdžio. Tuo tarpu atsakovė vaiku nesidomi visiškai ir tokiai išvadai padaryti byloje yra pakankamai įrodymų.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, abejingumo, iš esmės asocialaus gyvenimo būdo, jų nepilnametis sūnus liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsakovų sūnus gyvena su laikinąja globėja, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja, paskiriant ją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų išlaikymą jų sūnui A. P., nurodo, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, neturi kitų išlaikytinių, todėl yra pajėgus mokėti 100 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį, o atsakovė draudžiamų pajamų negauna, turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam pagal teismo sprendimą privalo mokėti išlaikymą, todėl iš jos dalis turi būti mažesnė, tai yra po 78 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, tokia prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė, tenkinanti tik mažą dalį pačių būtiniausių vaiko poreikių, bet kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi atsižvelgti ir į atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), tai iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovų priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai už reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteistinas 21,06 Eur ( 78 x 12 x 3% x 75%) žyminis mokestis ir iš atsakovo priteistinas 27 Eur ( 100 x 12 x 3% x 75%) žyminis mokestis; 20,42 Eur pašto išlaidos tarp atsakovų paskirstomos pusiau, priteisiant po 10, 21 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2020 m. vasario 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur ( vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2020 m. vasario 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš Ž. K. 31, 27 Eur ( trisdešimt vieną eurą 27 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš E. P. 37,21 Eur ( trisdešimt septynis eurus 21 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė