Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2015 m. balandžio 2 d., apie 17:55 val., Tilžės pl., Tauragėje, vairavo transporto priemonę „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis ( 1,32 promilės). Tokiais veiksmais V. Š. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

V. Š. posėdžio metu pripažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, jog buvo nuvežęs savo mamą pas gydytojus. Mama sunkiai serga, nuo įtampos jis ryte išgėrė, po to pamiegojo ir apie 17 val. važiavo atgal. Gailisi dėl pažeidimo, prašė skirti kuo švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be paties V. Š. paaiškinimo, administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – 2015-04-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 85P-28394241-15, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad V. Š. buvo nustatytas lengvas 1,32 promilių girtumo laipsnis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patrulio V. G. 2015-04-02 d. tarnybiniu pranešimu, Sodros duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, asmens duomenimis.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, skirdamas V. Š. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi galiojančią nuobaudą. Vertintina ir tai, kad V. Š. jau yra baustas už KET taisyklių pažeidimus 19 kartų.

Posėdžio metu V. Š. prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, pažeidimą padarė dėl susiklosčiusios situacijos, sunkios mamos ligos.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad V. Š. gailisi dėl padaryto pažeidimo, rūpinasi sergančia mama laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu ( Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014). P. V. Š. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. P. V. Š. paaiškino, jog ryte gėrė alkoholį, pamiegojo, o po to vakare važiavo. Taigi pažeidėjas suvokdamas, jog prieš kelias valandas yra gėręs alkoholio, lengvabūdiškai tikėjosi, jog neblaivumo nebus. Taip pat atkreiptina, jog 19 kartus yra baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų viena nuobauda yra galiojanti. Visos šios aplinkybės rodo, jog V. Š. nėra linkęs laikytis ir gerbti kelių eismo taisykles reglamentuojančių įstatymų. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos V. Š. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybes, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, V. Š. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² str.).

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teismas

nutaria:

V. Š. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 289 EUR ( du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. balandžio 27 d.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 str. nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.