- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- 2-1196-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00009-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- V. B., D. L. B.
- Atsakovas
- M. K., E. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Tatjana Kačegarova
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Bronei Matiukienei, Dangyrai Kanapienytei, Rasai Černiauskaitei - Drazdienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir D. L. B. patikslintą ieškinį atsakovams M. K. ir E. D. – K. dėl kelio servituto nustatymo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinus, teismo prašo nustatyti 189 m² kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. liepos 16 d. MB „Ginmesta“ matininko G. K. pasiūlymą dėl servituto nustatymo. Jie nurodė, kad 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 862-89 Vilniaus apskrities viršininko administracija patvirtino Vilniaus apskrities Širvintų rajono Bartkuškio kadastrinės vietovės į vienkiemius neišskirstyto Darkuškio kaimo žemėtvarkos projektą (toliau tekste Projektas). Projekte buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias, kuriuo buvo nustatytas privažiavimas iki sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas kelias ėjo per žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (paskutinis šiuo metu padalintas į du žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. vasario 3 d. matininkė J. V., ženklinant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas vietovėje preliminariais matavimais šio žemės sklypo abrise nurodė, kad bendro naudojimo kelias yra už šio sklypo ribos, tai yra skirtingai nei buvo nurodyta Projekte. Tuo tarpu žemės sklypo plane ta pati matininkė pateikė schemą, kurioje pažymėta, kad bendro naudojimo kelias eina per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Apskrities viršininkui patvirtinus Projektą, kuriame buvo numatytas bendro naudojimo kelias, Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti registruojami duomenys, neatitinkantys 1999 m. birželio 18 d. Įsakymo. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu padalintas į du žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) 1999 m. gruodžio 14 d. abrise ir tos pačios datos žemės sklypo plane bendro naudojimo kelias buvo pažymėtas taip, kaip tai nurodyta Projekte. Duomenys apie bendro naudojimo kelią viešam registrui buvo pateikti 2006 m. vasario 3 d. Registrų centras dėl nežinomų priežasčių duomenis apie kelius tvarkė J. V. abriso pagrindu ir viešame registre nenaudojo 1999 m. kovo 30 d. žemėtvarkos projekto duomenų. Atsižvelgiant į žemės sklypų ribas, Širvintų rajono savivaldybė patvirtino Darkuškio kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės ašinės linijos taškų koordinates. Atsakovų veiksmais sukurta faktinė ir teisinė padėtis labai apsunkina žemėtvarkos projekte nurodyto bendro naudojimo kelio atstatymą, todėl priimtiniausias sprendimas yra kelio servituto nustatymas žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai yra įsitikinę, kad daro pakankamą nuolaidą ir nereikalauja atstatyti bendro naudojimo kelio, kuris buvo numatytas Projekte, per atsakovų sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovams kiltų nuostolių bei nepatogumų, todėl kelio servitutas už naudojimąsi 189 m² žemės turi būti nustatytas neatlygintinai. Jei teismas spręstų, kad servitutas turi būti nustatomas atlygintinai, nuostoliai būtų apibrėžiami ta suma, kurią atsakovai sumokėjo už 189 m² žemės. Ieškovams ir atsakovams nesusitarus dėl kelio servituto, kelio servitutas turi būti nustatomas teismo sprendimu, nes tokio servituto nenustačius ieškovų žemės sklypas yra nepasiekiamas sunkiąja technika ir nelieka galimybės į sklypą atvežti statybines medžiagas, keliu privažiuoti gaisrinės automobiliams. Ieškovai turi privažiavimą servitutiniu keliu iki Musės upės. Tiltas per Musės upę yra skirtas tik pėstiesiems, todėl yra reikalingas privažiavimas per K. sklypą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad jų žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir atsakovų žemės sklypas, žemės sklypas 71) Projekte sutartiniais ženklais pažymėtas kaip „nuosava žemė“, kadangi jis projektu formuojamas nebuvo. Ieškovų 3872 m² ploto žemės sklypas buvo skirtas asmenims Širvintų rajono Janiūnų apylinkės viršaičio 1992-09-16 potvarkiu Nr. 346 namų valdai. 1999-05-05 buvo parengtas atsakovų žemės sklypo planas, 1999-05-19 žemės sklypas buvo paženklintas vietoje, o 1999-07-08 valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), asmenims buvo parduotas potvarkiu skirtas 3872 m2 ploto žemės sklypas. 1999-05-05 atsakovų žemės sklypo plane (toliau - ir atsakovų žemės sklypo planas, žemės sklypo 71 planas) įvažiavimas į atsakovų žemės sklypą numatytas per Musės upę, minėtas pravažiavimas egzistuoja ir dabar. Projektu ginčo žemės sklypas taip pat suformuotas nebuvo. Žemės sklypai, kurių kadastriniai adresai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atitinkamai toliau - ir žemės sklypas 207 bei žemės sklypas 208) suformuoti atlikus žemės sklypo, projektinis Nr. 373 (taip pat nėra suformuotas įsakymu patvirtintu projektu, ši teritorija projekte pažymėta kaip laisva valstybinė žemė, nėra nurodytas ir tarp projektuojamų žemės sklypų), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir žemės sklypas 82). Žemės sklypas 82 buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000-02-11 sprendimu Nr. 89-6277 (toliau - ir sprendimas), ir išregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-24 įsakymo Nr. 2.3-9389-(89) pagrindu (toliau - ir įsakymas). Šiame žemės sklype buvo įregistruotos kelio apsaugos zonos, bet ne kelio servitutai. Minėtų apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo, nustačiusių žemės sklypo 82 kadastro duomenis, ieškovai neginčija. Minėti sprendimas ir įsakymas, kaip ir projektą patvirtinantis įsakymas, yra viešojo administravimo aktai, ir sprendimas su įsakymu yra vėlesni, vadinasi, galioja vėlesni administraciniai aktai. Įsakymu nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, atsirado žemės sklypai 207 ir 208, tarp kurių suprojektuotas 4 m pločio kelias. Kelias suprojektuotas privažiuoti prie vienintelio ieškovų žemės sklypo, daugiau jis niekur neveda. Ilgą laiką, iki atsakovai sutvarkė pravažiavimą iki savo žemės sklypų, ieškovai visiškai nesinaudojo privažiavimu iš šiaurinės savo žemės sklypo pusės, o važinėjo per Musės upę. Atsakovams sutvarkius privažiavimą prie savo žemės sklypų, ieškovai savo pasirinktoje vietoje, nepaisydami teritorijų planavimo dokumentų, užsimanė išvažinėti pravažiavimą per privačią žemę. Ginčo vietoje jokio pravažiavimo nebuvo, tą įrodo ortofoto ir www.regia.lt informacija. Atsakovai savo žemės sklypo 208 savininkais tapo 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl nesuprantama, kokiais savo veiksmais jie apribojo ieškovų patekimo į žemės sklypą 71 galimybę per suprojektuotus kelią iš šiaurės ir servitutą iš pietų. Į žemės sklypą 71 šiuo metu yra suprojektuoti du įvažiavimai vienas iš pietų tiltu per Musės upę, naudojant kelio servitutą, ir iš šiaurės, naudojant 4 m pločio suprojektuotą kelią. Ieškovų pateikta schema yra netinkamas ieškinio tenkinimo pagrindas. Schemoje prašomas nustatyti servitutas įbraižytas kaip savarankiškas turtinis vienetas, nėra net parodytos žemės sklypo, kuriame jį prašoma nustatyti, išorinės ribos, jos nesuderintos su NŽT, be to joje nėra įbraižytas patekimas į ieškovų žemės sklypą, ieškovų žemės sklypas (kaip ir atsakovų žemės sklypas) apskritai neparodyti plane. Ieškovų žemės sklypų tinkamam naudojimui (patekimui į jų žemės sklypus) reikalingas privažiavimas yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose, ir jų prašomi nustatyti servitutai šiam tikslui nėra reikalingi. Ieškovai neįrodė, jog nenustačius servituto yra neįmanoma savininkams normaliomis sąlygomis naudotis jiems priklausančiu daiktu (žemės sklypu) pagal paskirtį. Vien tai, jog jie tiesiog nori važinėti per atsakovų žemės sklypą jų pasirinktoje vietoje, nepaneigia, kad galimi kiti alternatyvūs privažiavimo prie ieškovų žemės sklypo būdai, užtikrinantys ieškovams normalias sąlygas naudotis jiems priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovų šioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų pagrįsti prašomo nustatyti servituto būtinumą, atitinkamai neįrodė šios ieškinio tenkinimui būtinosios sąlygos. Jie tik dėsto, kad jų pageidaujamas pravažiavimas buvo nustatytas administraciniu aktu. Ieškovai teismo sprendimu nesuprantamais motyvais prašo nustatyti atsakovų žemės sklypui servitutą. Ieškovai savo ieškinyje nenurodo, neanalizuoja galimų atsakovų nuostolių dėl servituto nustatymo, todėl prašo nepriteisti jokio atlyginimo, arba jo dydžio nustatymą perkelia teismui.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kelio servitutas galėtų būti nustatytas ieškovų prašomoje vietoje, jeigu ieškovai byloje nurodytų aplinkybes, dėl kurių jie negali normaliomis sąnaudomis daikto, t. y. savo žemės sklypo, naudoti pagal paskirtį. Patikslintame ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių argumentų, dėl kurių kelio servitutas yra objektyviai būtinas, išskyrus deklaratyvų teiginį, kad „ieškovų žemės sklypas yra nepasiekiamas sunkiąja technika ir nelieka galimybės į sklypą atvežti statybines medžiagas, keliu privažiuoti gaisrinės automobiliams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad iki ieškovų žemės sklypo yra įteisinti du keliai, iš kurių vienas - bendro naudojimo kelias iš šiaurinės pusės ir kitas iš pietinės pusės per tiltą. Tuo tarpu, ieškiniui pagrįsti ieškovai nurodo visą eilę aplinkybių apie netinkamą žemės sklypų ribų ir kelių suformavimą ar netinkamai nustatytus kadastro duomenis, kurios niekaip nepagrindžia, kad kelio servitutas yra objektyviai būtinas ir kad ieškovai negali normaliomis sąnaudomis naudotis savo žemės sklypu. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra aišku, ar ieškovai, kaip žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. yra (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (T. I, b.l. 188-191). Į ieškovų žemės sklypą veda du įteisinti keliai, t. y. vienas iš pietinės sklypo pusės per tiltą, kurio keliamoji galia iki 2,5 tonos ir antrasis – bendro naudojimo kelias iš šiaurinės pusės. Bendro naudojimosi kelias suformuotas tarp atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimosi kelio plotis 4 m. Ieškovų teigimu, jie negali vykdyti statybų, nes per tiltą negali važiuoti krovininė technika dėl netinkamų tilto konstrukcijų, o tarp atsakovų žemės sklypų suformuotas bendro naudojimo kelias suformuotas stačiais kampais, todėl krovininis transportas juo pravažiuoti negali. Atsižvelgiant į tai, ieškovai prašo per atsakovų žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti 189 m² ploto kelio servitutą.
Dėl kelio servituto nustatymo.
Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.
Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kaip jau minėta, byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad į ieškovų sklypą yra suformuoti du privažiavimo keliai. Vienas kelias iš pietinės pusės per upę, o kitas iš šiaurinės per bendrąjį naudojimo kelią. Taigi, ieškovai neįrodė, kad kelio servitutas yra objektyviai būtinas, nes privažiavimas prie sklypo yra.
Nors ieškovai teigia, kad krovinis transportas nei vienu iš šių kelių privažiuoti prie ieškovų žemės sklypo negali, teismo vertinimu, šis ieškovų teiginys nėra įrodytas. Teismas sutinka, kad per tiltą krovininis transportas važiuoti negali, nes iš projekto aiškinamojo rašto ir ieškovo parodymais nustatyta, kad maksimali tilto keliamoji galia yra 2,5 tonos (T. I., 143-145). Tačiau byloje neįrodyta, jog bendro naudojimo kelias iki ieškovų žemės sklypo suprojektuotas netinkamai, t.y. jog neįmanoma juo pravažiuoti krovininiu transportu dėl stačių kelio kampų. Ieškovai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus paties ieškovo parodymus. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė priešingai, t. y., kad bandė bendro naudojimo keliu privažiuoti iki ieškovų žemės sklypo su kroviniu transportu, kurio ilgis apie 10 metrų ir jam nekilo jokių problemų. Taigi, byloje neįrodyta, jog bendro naudojimo keliu neįmanoma privažiuoti sunkiasvorei technikai iki ieškovų žemės sklypo. Juolab, kad atsakovas nurodė, jog iškasė šalia kelio pasodintus želdinius ir patraukė prie kelio posūkio stovintį akmenį, t.y. dar labiau palengvino ieškovams privažiavimą bendrojo naudojimo keliu.
Teismo vertinimu, ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas neproporcingai pažeidžia atsakovų teises. Sprendžiant šį ginčą, kelio vieta buvo apžiūrėta išvažiuojamajame teismo posėdyje, kurio metu šalys praktiškai susitarė ginčą spręsti taikiai, atsakovui sutikus leisti ties kelio linkiais važiuoti per jo žemę, t.y. toje vietoje nustatyti kelio servitutą, tačiau vėliau ieškovai persigalvojo ir teismo prašo nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje, minimaliai išnaudojant bendro naudojimo kelią, užimant ženkliai didesnį žemės plotą nei reikalingas galimai problemai išspręsti. Taigi, šiuo atveju ieškovai neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad nepagrįstai nebūtų apribotos atsakovų teisės ir interesai, nors turėjo galimybę minimaliai apribojant atsakovų teises, turėti norimą privažiavimą.
Nesudaro pagrindo priešingai išvadai aplinkybė, jog 1999 m. kovo 30 d. Darkuškio kaimo žemėtvarkos projekte bendro naudojimo kelias buvo pažymėtas kitoje vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad projekte kelias buvo pažymėtas laisvame žemės fonde, vėliau buvo suformuoti žemės sklypai, kuriuos dar vėliau nusipirko atsakovai ir buvusioje keliuko vietoje stovi vaikų žaidimo aikštelė, o ieškovams buvo nustatytas privažiavimas iki jų sklypo bendrojo naudojimo keliu šiek tiek kitoje vietoje. Atsakovų nusipirktuose žemės sklypuose kelio servitutai nėra nustatyti, jų kadastriniai duomenys galiojantys, nenuginčyti, todėl teismas vadovaujasi dabartine faktine situacija. Pažymėtina ir tai, kad iš ortofoto medžiagos matyti, kad 1999 metų projekte pažymėtas bendrojo naudojimo kelias nebuvo padarytas, buvo tik automobilių provėžos laukuose, kurį laiką juo visiškai nebuvo naudojamasi, šiuo metu jokio kelio iš viso nėra išlikę, o toje vietoje atsakovų pastatyta vaikų žaidimo aikštelė. Be to, darant kelią į ieškovų žemės sklypą tiek suformuotoje bendrojo naudojimo kelio vietoje, tiek ieškovų prašomoje vietoje reikiamos praktiškai analogiškos investicijos, nes abejose vietose sąlygos daryti kelią yra vienodos, todėl nesuprantamas ieškovų noras kelią daryti išimtinai tik jų norimoje vietoje ir tik per atsakovų žemės sklypą, visiškai neatsižvelgiant į atsakovų nuomonę, nesistengiant kelią nustatyti jų teises apribojant kuo mažiau.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, teismas dėl kelio servituto atlygintinumo nepasisako.
Taip pat teismas pažymi, kad atsakovai nepagrįstai nurodo, jog iš bylos medžiagos negalima spręsti ar ieškovai yra žemės sklypo, į kurį prašoma nustatyti kelio servitutą savininkai, nes byloje yra Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, jog žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. yra (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams (T. I, b.l. 188-191).
Taip pat teismas nesutinka su atsakovais, jog ieškovų pateikta kelio servituto schema yra netinkama nustatyti kelio servitutą (T. II, 71-72). Nustatant servitutą, servituto planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų peržengtos šio žemės sklypo išorinės ribos. Iš byloje pateikto plano aiškiai matyti kelio servituto taškai X – Y koordinačių sistemoje, matyti kokiame žemės sklype jie pažymėti, todėl kelią galima lengvai identifikuoti ir šiuos duomenis įregistruoti Registrų centre. Tą patvirtino teismo posėdžio metu ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad išnagrinėjus šią civilinę bylą ieškovų ieškinys yra atmestas. Atsakovai patyrė 3025 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatuose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovų atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla buvo pradėta nagrinėti pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl įpareigojimo pašalinti ant servitutinio kelio esančias kliūtis ir kelio dangos atstatymo. Bylos nagrinėjimo metu, kai buvo pateikti atsiliepimai į ieškinį ir įvyko parengiamasis teismo posėdis, ieškovai pateikė naują patikslintą ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, o pradinio ieškinio reikalavimų atsisakė. Taigi atsakovų atstovė susipažino tiek su pradinio, tiek su patikslinto ieškinio medžiagomis, teikė konsultacijas atsakovams, rengė atsiliepimus į ieškinius, atstovavo atsakovus parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, taip pat dalyvavo derybose dėl taikos sutarties sudarymo, parengė pasiūlymą taikios bylos baigties. Atsižvelgiant į atsakovų atstovės suteiktų paslaugų apimtį, mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Taip pat ieškinį atmetus, iš ieškovų valstybės naudai priteisiamos 3,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. D.- K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Išaiškinti ieškovams, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.