- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1-1162-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15916-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- P. U.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Advokatai
- Darius Karvelis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius
sekretoriaujant Robertai Jovaišienei, Ievai Paukštienei, Dianai Kirvelytei, Vaidai Jankūnienei, Gintarei Cicėnaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ankščiau teistas 9 kartus, paskutinį kartą teistas 2015-12-26 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str., 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. - 4 metų laisvės atėmimo bausme; 2020-05-26 paleistas iš pataisos namų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. U., 2021 m. gegužės 17 d. apie 18:00 val. duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, su ramentu du kartus sudavė į I. J. veido smakrą, padarydamas jai dešinio skruosto, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimus, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žando, apatinės lūpos muštinės žaizdas, 42, 41, 31, 32 dantų panirimus, vėliau šie dantys dėl patirto fizinio smurto iškrito, kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, norėdamas sutrukdyti I. J. kviesti pagalbą, sugriebė jai už dešinio peties, dešinės rankos, tuo padarydamas jai dešinio peties, dešinio žando poodinės kraujosruvas, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra P. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis P. U. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę neigė bei dėl įvykio parodė, kad praeitais metais tikslios datos neatsimena, vakare apie 18:00 val. jis buvo nuvažiavęs pas savo pažįstamą A. S., kurį jam pranešė, jog miršta jos tėvas, todėl paprašė jo kartu nuvažiuoti aplankyti jos tėvą. Tą dieną, tuo laikotarpiu, jam buvo lūžusi dešinė koja, naudojosi ramentais ir galėjo vaikščioti tik su ramentais. Prieš važiuojant tiek jis, tiek A. S. buvo blaivūs. Iškvietė taksi, bevažiuojant dar buvo sustoję prie parduotuvės, kur nusipirko 0.7 ltr. talpos brendžio butelį, nuvykę bei užėję į namą, kambaryje pamatė moterį, A. S. pabendravus su giminaičiais, jis suprato, jog jos tėvui viskas yra gerai. Jis planavo trumpam pabūti svečiuose, gal tik išgerti brendžio bei palaikyti kompaniją A. S.. P. U. teigimu jiems atvykus I. J. jau buvo neblaivi, ji svirduliavo, jai pynėsi liežuvis, iki tos dienos jis nukentėjusiosios nepažinojo. Namuose tarpusavyje bendravo, po to trise – jis, A. S. bei I. J.. Visi išgėrė po kelis stikliukus brendžio. Bekalbant I. J. susipyko su A. S., kaip jis suprato dėl A. S. tėvo priežiūros. Dėl išgerto brendžio jis apsvaigęs nesijautė. Išgėrus brendžio I. J. prasidėjo isterija, ji metė indus į A. S., rėkė, priekaištavo jai, kodėl jį atvežė dar ir jį (t. y. P. U.). A. S. tik šaukė ant nukentėjusiosios, jėgos nevartojo. Kai pamatė, kad iš A. S. rankos bėga kraujas, atsistojo bei jas išskyrė, atstumiant vieną nuo kitos. Sake A. S., kad „ davai važiuojame iš šito pritono“. Jau atrodė, kad viskas pasibaigė, jis su A. S. išeidinėjo iš namo, kai nukentėjusioji pradėjo vytis A. S.. Jis iškvietė taksi iš savo turimo telefono, kurio paskutiniai tris skaičiai yra (duomenys neskelbtini). Prieš atvykstant jis su tuo taksistu susitarė, kad jis juos nuvežtų atgal. Pasak kaltinamojo jis atsimena, kad nukentėjusioji pati susižalojo savo namuose, nes ji buvo užsikabinusi už kambaryje esančio staliuko, ji krisdama susitrenkė galvą, krito minkštai, krito su krūtine į tą staliuką. Kai nukentėjusioji atsikėlė, nebuvo jokio kraujo ar sumušimo žymių. Jam neteko matyti, kad nukentėjusioji kviestų pagalbą. Jis iš I. J. jos telefono neatiminėjo bei su savo turimais ramentais jos nemušė. Kai nukentėjusioji krito, ji trenkėsi krūtine, o galva su jokia kliūtimi nekontaktavo, tada nuo staliuko nusirideno savo vyrui tarp kojų į minkštą patalą. Po kritimo ji kažką dar šaukė, rėkė. Išvažiuojant ant stalo stovėjo brendžio butelis, jame buvo dar apie pusę butelio alkoholinio gėrimo. Kiek jam žinoma, I. J. yra labai geriantis žmogus, tokius sužalojimus ji galėjo pasidaryti kiekvieną dieną. A. S. į medikus nesikreipė, jai tik pirštas sužalotas buvo. Nukentėjusioji tikrai nieko nesakė, kad jai kažką skauda ar kažkas negerai. Neteko griebti jai už peties ir atiminėti jos telefono. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji I. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) gyvena karstu su savo sugyventiniu H. S., kuris yra neįgalus. Sekmadienį į svečius buvo atvažiavusi jos sugyventinio dukra A. S. ir su dar tuo metu jai nepažįstamu vyriškiu. Kaltinamąjį ji tada matė pirmą kartą. Tas vyras buvo su ramentais, jam buvo sugipsuota koja. Jos teigimu jau atvažiavęs tas vyras (P. U.) buvo išgėręs, neblaivi buvo ir A. S.. Atvažiavęs kaltinamasis atsisėdo ant sofos, A. S. atsisėdo į jos sugyventinio invalido vežimėlį, o sugyventinis gulėjo lovoje. Su savimi A. S. atvežė butelį alkoholio, tą alkoholį gėrė kaltinamasis bei A. S., ji alkoholio negėrė. Bendravo su A. S. arpusavyje, po to kaltinamasis užsinorėjo miegoti, bet A. S. jam neleido, jie norėjo važiuoti namo, bet A. S. pasakė, kad neturi pinigų, jie abu prašė jos paskolinti pinigų taksi, atsakė, kad pinigų neturi. Iš pradžių kaltinamasis prašė paskolinti pinigų, po to jis pradėjo šaukti ant jos. Vėliau jis atsikėlė nuo sofos ir su vienu ramentu priėjo prie jos ir pradėjo atiminėti iš jos telefoną, nes ji norėjo kviesti policiją. Kaltinamasis stipriai sugriebė jai už peties su savo kaire ranka, o dešine ranka griebė jos telefoną. Atėmė telefoną, jį atjungė. Kai sugriebė kaltinamasis jai už rankos jai tuo metu skaudėjo. Griebęs jai už peties kaltinamasis stipriai buvo suspaudęs, net liko pirštų pėdsakai po to. Atėmęs telefoną jis atsisėdo ant sofos, o ji stovėjo prie lovos, tada kaltinamasis su ramentu jai sudavė du kartus į skruostą. Nukentėjusioji parodė kaip kaltinamasis su savo ramentu, jo viršutine dalimi, rankenos sritimi, du karus sudavė jai į smakrą. Kaltinamasis jai su ramentu sudavė nieko nesakydamas, tylėdamas. Po pirmo suduoto ramentu smūgio jai skaudėjo, bet ne iki kraujo, o kai sudavė antrą kartą, pradėjo bėgti kraujas. Kraujas ištepė jos megztinį, jai tuo metu labai skaudėjo, ji negalėjo mėnesį valgyti, po savaitės iškrito 4 dantys. Iki to įvykio ji neturėjo jokių traumų, susijusių su dantimis. Ausį skaudėjo irgi, greičiausiai nuo suduoto smūgio. Taip pat, ant jos kairės rankos buvo mėlynė. Po įvykio kaltinamasis su A. S. išvažiavo, ji jiems pinigų nedavė. Po įvykio jos dukra paskambino policijai. Dukterėčia V. B. buvo atvažiavusi iš karto po šio įvykio pas ją į namus, dukterėčia matė ant jos kūno sumušimo žymes, buvo ištinusi, ji paskambino tuomet nukentėjusiosios dukrai, kurį kaip ir minėjo iškvietė policiją. Dukra atsiprašė iš darbo bei buvo atvažiavusi pas ją. Greitoji pagalba atvykusi nebuvo. Po įvykio pati kviesti policiją ji negalėjo, nes kaltinamasis prieš tai buvo atėmęs iš jos telefoną. Telefoną rado tik vėliau. Jai teko vykti pas medicinos ekspertus, ekspertizės metu ji papasakojo įvykio aplinkybes, pasakojo kokiu būdu jai buvo suduoti smūgiai, sąmonės ji praradusi nebuvo. Ji papasakojo savo dukrai kaip viskas vyko. Pasakojo, kad kaltinamasis jai su ramentu sudavė du kartus į skruostą. Jo sugyventinis yra neįgalus, gulintis lovoje, sugyventinis matė visą įvykį. Tą dieną ji alkoholio negėrė. Pasak nukentėjusiosios ji pati nebuvo užsikabinusi už kambaryje stovinčio staliuko, kaip sakė kaltinamasis, nebuvo parkritusi, kaltinamasis sako netiesą, jis pats su A. S. buvo išgėrę. Ji ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, juos palaiko visiškai. Po įvykio jai skaudėjo sumuštas vietas. Ji jokių indų į kaltinamąjį bei A. S. nemetė. Jos sugyventinis viską matė. Ji nematė kokiomis aplinkybėmis A. S. susižalojo savo pirštą. Tą dieną ji nebuvo agresyvi. To dienos vakare ji policijai neskambino, nes bijojo, kad kaltinamasis gali sugrįžti, buvo užsirakinusi namie. Su A. S. jokio konflikto nebuvo, ji tik rėkė. Kai P. U. sudavė jai su ramentu, ji buvo prie lovos, kur gulėjo H. S.. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad P. U. sėdėdamas su ramentu jai sudavė du kartus į veidą. Pirmą kartą sudavė, po to po 1,5 min. sudavė antrą kartą. Kaltinamasis sudavė su ramento viršutinė dalimi, nuo suduoto smūgio jai skaudėjo, verkė. Ramentai buvo mediniai, ji gerai tai matė. Jos sugyventinis H. S. matė, kad ji verkė, kad jai skaudėjo, jis matė, kad bėgo kraujas. Pasak nukentėjusiosios dukrą atvažiavo pas ją kitą dieną apie 16:00 val. Papildomai parodė, kad 4 dantys jai iškrito iki odontologo apžiūros, jai teko lankytis pas odontologą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, odontologas jai įstatė dantų plokštelę. Po šio įvykio ji pas odontologą apsilankė gal po vieno, ar po pusantro mėnesio. Dantų plokštelė jai buvo įstatyta 2022 m. sausio mėn. Kai iškrito dantys jai teko maitintis koše, skystu maistu. Iki to įvykio ji problemų su dantimis neturėjo. Nukentėjusios nurodė, jog ji matė, kad P. U. su A. S. buvo atvažiavę baltos spalvos automobiliu, kuris buvo privažiavęs prie pat jos gyvenamojo namo. Paaiškino, kad ramentai, kuriuos tą dieną su savimi turėjo P. U. buvo mediniai, ramentų viršutinės dalies jokio paminkštinimo nebuvo, ramentai buvo vien iš medžio, jokių metalinių detalių nebuvo.
Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo ji nepažįsta. I. J. yra jos giminaitė. Dėl įvykio parodė, kad nukentėjusiosios dukra negalėjo susisiekti su savo mama (I. J.), todėl paprašė jos nueiti pasižiūrėti, ar pas I. J. viskas gerai. Nuėjus, namo durys atidarė pati I. J., matėsi, kad I. J. yra labai ištinusi, ant jos veido matėsi kraujas. Į jos klausimą kas atsitiko, pastaroji papasakojo, kad buvo atvažiavusi jos sugyventinio H. S. dukra su ankščiau nematytu sugyventiniu. Bendraujant vyko konfliktas, kurio metu tas vyras su ramentu sudavė jai kelis kartus į veidą. Bendraujant su I. J., jos teigimu, pastaroji nebuvo neblaivi. I. J. veidas buvo ištinęs, ji sunkiai šnekėjo. Tai sužinojusi ji paskambino J. J. dukrai ir papasakojo, kad jos mamą rado sumuštą, ant veido kraujas. L. J. pasakė, kas bandys ankščiau užbaigti darbą bei atvykti pas mamą. Kartus su I. J. gyvena jos sugyventinis H. S., kuris yra invalidas, nevaikščiojantis, be kojos, guli lovoje. I. J. išskyrus ramentu sudavimą į veidą apie kitus sužalojimus jai nesakė.
Liudytoja L. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra nukentėjusiosios I. J. dukra. Su mama negalėjo susisiekti, todėl paprašė pusseserės nueiti bei pasižiūrėti ar viskas ten gerai. Po kiek laiko jai paskambino V. B. bei pasakė, kad rado jos mamą sumuštą, iš pasakojimo suprato, jog buvo atvykusi mamos sugyventinio dukra A. S. su vyru, kuris su ramentu sudavė mamai į veidą, bėgo kraujas. Pati mama negalėjo jai paskambinti, nes minėtas vyras buvo atėmęs iš mamos telefoną. Dėl šio įvykio ji iškvietė policiją. I. J. gyvena name kartu sugyventiniu H. S., kuris yra invalidas. Atsakant į proceso dalyvių užduotus klausimus, liudytoja parodė, kad tas vykis įvyko praeitais metais gegužės mėn. Kitą dieną po šio įvykio mama (I. J.) jai pasakojo, jog buvo atvažiavusi patėvio dukra A. S. aplankyti savo tėvą H. S.. A. S. buvo atvažiavusi ne viena, o su savo kažkokiu vyrų, atvyko jie jau būdami girti, be to, buvo atvežę dar alkoholio butelį. Mama apibūdino, jog vyras buvo aukštas, liesas, su savimi turėjo ramentus, nes jo koja buvo sugipsuota. Mama tą vyrą policijoje atpažino iš jai pateiktų nuotraukų. Iki tos dienos ji jo nepažinojo. Mama pasakojo, kad tas vyras bandė prisikabinti prie lovoje gulinčio neįgalaus H. S., o mama bandė H. S. apginti, kilo konfliktas, kurio metu tas vyras su ramentu jai sudavė/trenkė į veidą. Liudytojos teigimu ji dažnai aplankydavo mamą, paskutinį kartą buvo aplankiusi penktadienį, t. y. prieš kelias dienas iki įvykio. Tuo metu ant mamos veido jokių sumušimo žymių nebuvo. Mama problemų su dantinis iki tol taip pat neturėjo. Nuvykusi ji pati matė ant mamos veido sumušimus – ant dešinės pusės smakro mėlynę, mėlynes nuo pirštų ant jos rankos. Mama įvykio dieną buvo blaivi. Nurodė, jog mama pasakojo, kad A. S. ir tas vyras (P. U.) reikalavo pinigų taksi, tačiau mama pinigų nedavė. Kilus konfliktui, kaltinamasis su ramentu jai sudavė kelis kartus. Mama jai rodė savo dantis, liudytoja matė, kad mamos 4 dantys ant jos apatinio žandikaulio stipriai klibėjo, vos laikėsi vietoje, ji dar norėjo ją vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau jai mama po kelių dienų pasakė, kad tie 4 dantys jau iškrito. Mamai labai pūliavo toje vietoje kur iškrito dantys, pirko specialius vaistus. Mama nesakė, kad konflikto metu buvo parkritusi. Jai nuvykus pas mamą namie ant grindų sudužusių indų nematė. Liudytojai yra žinoma, kad jos mama (I. J.) gal po kokio mėnesio po šio įvykio buvo nuvykusi pas odontologą, kur jai buvo suteikta medicininę pagalbą. Jis atvykus į mamos namus ant stalo jokių alkoholio butelių nematė. Mama jai sakė, kad kaltinamasis su ramentu jai trenkė į veidą, buvo duobė skrostuose ir mėlynė ant veido.
Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) parodė, kad jis gyvena su I. J. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), jis yra neįgalus, paskutiniu metu nuolat guli lovoje po ištikto insulto. Nurodė, kad tą dieną į namus atėjo jo dukra A. S. su jam ankščiau nepažįstamu vyru. Minėtas vyras buvo neblaivus, su savimi jie atnešė brendžio butelį. Sėdėdami kambaryje jie gėrė tą alkoholį, kilus konfliktui mate, kaip tas vyras su ramentu, sudavė I. J. į veidą du kartus, tuos smūgius jis jai sudavė dėl to, kad I. J. nedavė pinigų ant taksi. Liudytojas patvirtino, kad jis gulėdamas lovoje gerai matė, kaip tas vyras (kaltinamasis) su ramentu sudavė jai į dantis (parodė prie dantų veido srityje), I. J. buvo prakirsta lūpa ir jai skaudėjo. Po tų smūgių jai pradėjo klibėti dantys. Dukra A. S. tuo metu sėdėjo ant neįgalaus vežimėlio, jokio konflikto tarp I. J. ir A. S. nebuvo. Kaltinamasis atėmė telefoną iš I. J.. Toje vietoje, kur kaltinamasis trenkė ramentu, bėgo kraujas, I. J. alkoholio nevartoja jau gal du metus. Kad I. J. būtų pati griuvinėjusi ar nukritusi liudytojas nematė. I. J. taip pat nemetė/nedaužė indų. I. J. šio įvykio metu nuo smurto nesigynė, tuo metu jis stovėjo prie jo lovos. Kaltinamasis sėdėjo ant sofos bei su savo ramentu sudavė I. J. į veidą. Tie smūgiai buvo vienas po kito, t. y. pirmas suduotas ir tada antras smūgis. Kaltinamasis I. J. sudavė ramento viršutine dalimi, smūgio metu tas vyras laikė ramentą dešinėje rankoje.
Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitais metais gegužės mėn. tikslios datos neatsimena jai paskambino I. J., jos tėvo sugyventinė ir pasakė, kad jos tėvui H. S. yra negerai, iš pokalbio suprato, kad jai reikės atvažiuoti aplankyti tėvą. Jai pasirodė, kad I. J. buvo tuo metu išgėrusi. Kadangi jos tėvas H. S. yra neįgalus, guli lovoje po insulto, ji nutarė aplankyti jį. Tą dieną ji kartu su savo pažįstamu P. U.. su taksi buvo nuvažiavę pas tėvą, su savimi jie tyrėjo butelį brendžio. Atvykus, juos pasitiko I. J., kuri buvo neblaivi, ant stalo matė stovintį butelį alkoholio ir užkandžių. Bendraujant, jos gėrė brendį, išgėrė po tris stikliukus. I. J. nepatiko, kad ji kalbėjo su tėvu, vyko žodinis konfliktas, ji pradėjo ją varyti iš namų, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, metė į ją indus, pataikė jai į ranką, bėgo kraujas. P. U. nepatiko toks I. J. elgesys, jis bandė jas išskirti. Su ramentu atstūmė I. J., bet su juo jai nesudavė. I. J. rankoje telefono nematė, nematė telefono ir P. U. rankoje. Ant I. J. veido, kraujo taip pat nematė. Pamena kaip I. J. pati nukrito, ji nugriuvo tarp stalo ir lovos, galėjo tada ir susižaloti. Ji nematė, kad P. U. būtų sugriebęs I. J. už rankos, pinigų iš jos taip pat niekas neprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertė V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai teko atlikti teismo medicininį tyrimą nustatant I. J. kūno sužalojimą. Praeitais metais gegužės 21 d. ji apžiūrėjo atvykusią I. J., nustatė jai dešinio skruosto, smakro nubrozdinimus, taip pat poodinės kraujosruvas, apatinės lūpos muštines žaizdas, dantų išnirimus. Iš byloje esančios I. J. odontologinės kortelės duomenų matyti, kad dantys yra sunumeruoti odontologiniu numeravimu. Dantų panirimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, šiuo atveju ramentu, tikrai galėjo būti padarytas toks kryptingas smūgis. Su ramentu galima išnarinti dantis. Visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atitinka nagrinėjamos veikos laikotarpį. Iš nukentėjusiosios I. J. parodymu girdėjo, kad dantys pradėjo kristi, reikia laiko, kad po to vėl įvertinti kaip tie dantys iškrito, gali keistis asmens sužalojimo mastas ir jeigu jai iškrito, tai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dantų panirimas, tai reiškia klibančios dantys. Atliekant I. J. apžiūrą jai (specialistei) nebuvo žinomi duomenys apie tai, kad dantys iškrito. Jeigu nukentėjęs asmuo visiškai netenka danties, pvz. 3-5 dantys reiškia sveikatos praradimas 10 procentų. Jeigu gausime medicininius išrašus, kad nukentėjusiajai dantys iškrito, tuomet būtų kvalifikuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertės teigimu, jei nukentėjęs asmuo netenka (arba iškrito) 3 ir daugiau dantų, tai jau vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. I. J. į veidą buvo suduotas mažiausiai vienas smūgis, į ranką mažiausiai trys smūgiai. Jei buvo su ramento viršutine dalimi, tai mažiausiai vienas smūgis suduotas į veidą. Oda nebuvo prakista, buvo apatinės lūpos gleivinėje ties 44 dantimi ir 32 dantimi. Kraujavimas galėjo būti iš burnos arba iš tų nubrozdinimų, iš burnos kraujuoja daugiau. Iš dantų galėjo kraujuoti ir iš žaizdų. Galėjo būti smūgis suduotas bet kokiu buku kietu daiktu, galėjo ir atsitrenkti į kažkur. Keturiems dantims buvo padaryti sužalojimai. Tie dantys vos laikėsi, rašydama turėjau omenyje, kad jie tikriausiai iškris, todėl ir išvada buvo tokia. Negaliu rašyti netekimo dantų, kol jie nėra iškritę. Buvo konstatuotas dantų panirimas apatinių vidurinių dantų. Lūpa sumušta ties 44 dantimi ir ties 32 dantimi. Ramentas nėra tolygus, gali būti, kad žaizdos atsiranda ten, kur vienu įsikišimai, o dantys kitoje vietoje. Lūpa prakirsta iš vidaus. Vian žaizda sutampa su dantimi.
Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju bei P. U. pažįsta kaip taksi klientą. P. U. kartais naudojasi jo taksi paslaugomis. Prisimena, kad praeitais metais tikslios datos neatsimena jis vežė P. U. su moterimi į (duomenys neskelbtini). Už suteiktą paslaugą sumokėjo grynais pinigais. Nuo taksi automobilyje važiavusių keleivių jis juto alkoholio kvapą, per daug išgėrę jie nebuvo, kalbėjo normaliai. Iki paties gyvenamojo namo jis privažiavęs nebuvo, nes ten yra blogas kelias, keleivius išleido kiek toliau prie asfaltuoto namo. P. U. buvo su ramentais, išlipdamas jis paprašė jo telefono numerio bei pasiūlė jam (liudytojui) susisiekus atvažiuoti, parvežti juos atgal namo. Tą vakarą jis sulaukė P. U. skambučio, buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini)pasiimti. Kai jis su ta pačia moterimi įsėdo į automobilį, alkoholio kvapo nejautė, nors automobilio langai buvo atidaryti, todėl galėjo pašalinis kvapas greitai išsivėdinti. Už grįžimą atgal į (duomenys neskelbtini) jam buvo sumokėta (mokėjo P. U.) grynais 12 Eur. Kol važiavo automobiliu, klientai tarpusavyje nesipyko. Jo automobilis yra „Toyota Prius“ modelio, kėbulo spalva juoda. Taip pat parodė, kad jis buvo sulaukęs P. U. telefoninio skambučio su prašymu jam nuvykti į teismą bei paliudyti apie tos dienos važiavimo taksi automobiliu aplinkybes. Jis sutiko paliudyti, P. U. prisimena. Pamena, kad tą dieną pastarasis buvo su ramentais.
Liudytojas E. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 22-os kuopos vyriausiojo patrulio pareigose. Atsimena, kad praeitais metais buvo gautas pranešimas apie sumuštą moterį. Nuvykus į nurodytą vietą, pareigūnus pasitiko neblaivi pranešėja, kurį minėjo, kad buvo atvažiavusi dukra su draugu. Pastarasis su ramentu jai sudavė į kažkurią jos kūno vietą, lygtai sudavė jai į veidą ar galvą, jautė fizinį skausmą. To smurtavusio asmens namie jau nebuvo, moteris buvo nuliūdusi, minėjo, kad jai skauda, ji jautė skausmą. Moteris nurodė, kad kartu su atvykusiais asmenimis vartojo alkoholį. Iš tos moters pasakojimo jis aiškiai suprato, jog smūgis ar smūgiai jai buvo suduoti su ramentu. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, E. U. patvirtino savo parodymų tikrumą, kad vyras jai sudavė su ramentu. Taip pat po apklausos teismui parodžius nukentėjusiosios iš karto po įvykio padarytą jos nuotrauką (b. l. 27, 1 tomas), liudytojas patvirtino, kad atsimena prie moters barzdos nubrozdinimą, nukentėjusi moteris tą nubrozdinimą jam rodė įvykio vietoje.
Specialistė J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai teko susipažinti su I. J. specialisto išvada. Kadangi burnos srityje buvo nebejotinas trauminis poveikis, po to buvo nustatytas keturių dantų paslankumas ar klibėjimas. Dantų iškritimas galėjo būti sąlygotas patirtos dantų traumos. Asmuo savo burnoje turi tam tikrą skaičių dantų. Medicininė dantų schema, kurioje nurodytas dantų išsidėstymas ir visi dantys yra sunumeruoti. Kiekvienos dantie numeris atitinka danties lokalizacija – vieta, kurioje jis yra burnoje. Abu žandikauliai – apatinis ir viršutinis – dalijami į dvi pusės – kairę ir dešinę. Kiekviena žandikaulio pusė turi atskirą numeraciją. Pavyzdžiui, dešinėje pusėje žandikaulyje esantys dantys yra numeruojami nuo 11-18, nes toje žandikaulio pusėje yra 8 dantys. Pirmas skaičius žymi tai, kad yra viršutinis žandikaulis, o antras skaičius žymi danties vietą pagal eiliškumą nuo vidurio linijos link žandikaulio galo. Pirmas skaitmuo žymi ar tai yra apatinis ar viršutinis žandikaulis kairės ar dešinės pusės, o dantys žymimi pagal eilės tvarką. 42, 41, 31, 32 yra pirmi keturi dantys esantys apatiniame žandikaulyje, tai pirminiai prekiniai dantys. Visi šie dantys yra vienas šalia kito. Du dantys iš kairės, du dantys iš dešinės. Pirminė išvada buvo tokia, kad sveikatos sutrikdymas I. J. buvo konstatuotas, kaip nežymus, o praėjus savaitei po įvykio iškrito 4 dantys. Tai normalus laikotarpis, pateisinamas, taip galėjo būti. Kai yra dantų paslankumas dėl traumos, dantys gali prigyti arba ne. Šiuo atveju neprigijo. Iškritimas po savaitės laiko nekelia abejonių. Remiantis papildomais duomenimis, t. y. pateikta nukentėjusiosios odontologinė kortelė, keturių dantų iškritimas keičia sveikatos sutrikdymo mastą ir sunkina sveikatos sutrikdymą. Jei yra vieno ar dviejų dantų netekimas – tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o jei yra trijų ar daugiau nuolatinių dantų netekimas – tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Danties panirimai yra skirtingo masto, gydytojai-odontologai pagal laipsnius išdiferencijuoja – nežymus, žymus ir pan. Nėra duomenų apie panirimą tipą šiuo atveju. Gydytojas odontologas gali tai konstatuoti. Mano kolegė nenurodė laipsnių. Ji pagal aprašymą nurodė, kad yra dantų paslankumas, dantys kliba ir vos laikosi. Iš to galima spręsti, kad tai yra didelio laipsnio paslankumas. Esant paslankumui yra vykdomas stebėjimas, procedūrų neatliekama. Jei dantys laikosi ant alveolų – turi būti skausmas, pabrinkimas. Po savaitės dantys iškrito, neprigijo. Jei gavus pirminę išvadą, prokuroras žinotų, kad po mėnesio nukentėjusioji kreipsis pas odontologą dėl keturių dantų, tai būtų turėję įtakos pirminei išvadai. Dantų netekimas yra trauminio pobūdžio. Specialistės teigimu šioje situacijoje užtenka jos teismo posėdyje duotos išvados apie sveikatos sutrikdymo masto konstatavimo. Galimą būtų ginčytis dėl žaizdelės, kurio buvo iškritusių dantų projekcijoje – jeigu nebūtų buvę tų žaizdelių, galėtumėme sakyti, kad gal iš vis nebuvo trauminio poveikio į burnos sritį, bet šiuo atveju konkretūs sužalojimai yra konstatuoti. Kartais odontologas deda žandikaulinius įtvarus, kuriais jie sutvirtina dantis ir juos sukabina. Bet ji nežino kokios įtakos tai turi dantų iškritimui ar prigijimui. Pagal specialistės minėtų žaizdelių lokalizacija atitinka. Viena žaizdelė buvo ties 44 dantimi – apatiniame žandikaulyje, dešinėje pusėje, 4 dantis. Šiek tiek atokiau nuo iškritusių dantų, jei buvo iškritęs 41, 42 dantys. Kita žaizdelė buvo ties 32 dantimi – kairėje pusėje, 2 dantis, apatiniame žandikaulyje, o 32 ir 31 dantys iškrito. Galėjo būti sumušti visi dantys, tik nesusiformavo žaizdelės. Nebūtinai formuojasi žaizdelės sumušimo vietoje. Gal dantys, kurių projekcijoje susiformavo žaizdelės, buvo atsikišę ar pakrypę ir dėl to traumavosi gleivinė. Kad nukentėjusioji būtų sirgusi kokiomis dantų ligomis tokių duomenų nėra.
Liudytojas T. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį P. U. jis pažįsta, jie yra kaimynai gyvena viename daugiabutyje. Pažįsta P. U. apie 10-15 metų. Praeitais metais, jam dirbant tekdavo vykti į komandiruotes, į užsienį. Kiek atsimena, praeitais metais gegužės mėn. jis buvo grįžęs namo, jam teko matytis su kaimynu P. U., susitikdavo porą kartų į savaitę. P. U. tuo metu buvo su sugipsuota koja, naudojosi ramentais, kurie buvo aliumininiai, šiais ramentais jis naudojasi gal kokį pusmetį. Nurodė, kad P. U. paprašė jo paliudyti teisme dėl šių ramentų.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-06 P. U. įtariamojo apklausos metu parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, su įtarimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta. Įtariamojo teisės ir pareigos jam išaiškintos, jas suprato. Parodymus duos valstybine lietuvių kalba. Psichinėmis ligomis nesirgo ir psichoneurologinėse gydymo įstaigose nesigydė. Galvos traumų neturėjo. Priklausomybės ligų centruose nesigydė, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Nori parodyti, kad 2021-05-17 apie 17.30 val. jis kartu su savo drauge A. S., atvažiavo su taksi automobiliu pas jos tėvą (gulintis ant patalo), adresu (duomenys neskelbtini), tikslu aplankyti jos sergantį tėvą. Tuo metu minėtame name buvo jos tėvas ir jos pamotė vardu I., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Jie atsivežė 0.7 litro talpos butelį brendžio "Tores", kurį jis, A. S. ir I. J. pradėjo vartoti. Jiems išgėrus po 2-3 stikliukus, I. J. prasidėjo ūmi alkoholinė psichozę, t. y. pradėjo priekaištauti A. S., kodėl ji jį atsivežė, nes jis nori neva atimti jos namą. Po to ji nuo stalo ėmė puodelius ir lėkštes ir pradėjo juos mėtyti į A. S., bei pataikė vieną kartą į jos dešinės rankos pirštus. Tuo metu jis iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė taksi automobilį. Tada I. J. ir A. S. pradėjo stumdytis, tačiau viena kitai smūgių nesudavė, tačiau I. J. neišlaikė pusiausvyros ir krito ant plastikinio staliuko pritaikyto invalidų poreikiams, bei nusirito į A. S. tėvo lovą. Jis suprasdamas, kad žodinis konfliktas tarp moterų nesibaigs, išvedė A. S. iš namo į gatvę, kur už 10 minučių atvyko taksi automobilis ir jie išvyko į A. S. namus (duomenys neskelbtini). Nori pažymėti, kad A. S. pamotės I. J. atžvilgiu jis jokių smurtinių veiksmų neatliko, atvykęs ant I. J. veido jokių smurto žymių nepastebėjo, tik iš jos veido suprato, kad ši moteris jau daug metų sistemingai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (apie tai jam pasakojo ir A. S.). Šio moterų žodinio konflikto liudytoju nėra. Taip pat nori pabrėžti, kad jis nesutinka su jam pareikštu įtarimu ir savo kaltės nepripažįsta. A. S. pamotės I. J. pareiškimą dėl jos sumušimo vertina, kaip ūmios alkoholinės psichozės pasekmę. Daugiau nieko parodyti negali (1 tomas, b. l. 115-118).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-15 P. U. įtariamojo apklausos metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, su juo nesutinka visiškai. Parodo, kad laikosi savo ankščiau duotų parodymų šiame ikiteisminiame tyrime, jų nekeičia, prašo jais vadovautis. Papildomai nurodo, kad visiškai neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, kadangi jis nenaudojo jokio smurto I. J. atžvilgiu - nesudavė jai su ramentu, nesugriebė jai už rankos. Dėl visų kitų aplinkybių yra pasisakęs. Nori parodyti, kad I. pati jam skambino du kartu, ji jį kvietė pas save į svečius, dėl ko nesakė. Jis padėjo ragelį, o antrą kartą nebekėlė. Tai buvo maždaug 2022 m sausio mėnesį tarp 10 ir 15 dienos. Kadangi jis nesmurtavo, jokios žalos neketina atlyginti. Mano, kad jį neteisingai apkaltino, nes nori pinigų I. J. dukra. Daugiau neturi ką nurodyti (2 tomas, b. l. 89-90).
2021-05-18 nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su savo sugyventiniu G. S., name, adresu (duomenys neskelbtini). G. S. yra neįgalus, guli ir nevaikšto. Jos sugyventinis G. S. turi dukra A. S., kuri gyvena atskirai nuo jų. Ji su G. S. bendrų vaikų neturi. 2021-05-17 apie 16.00 val. pas juos su G. S. į svečius atvažiavo G. S. dukra A. S. su jai nepažįstamu vyriškiu. Vyriškio anksčiau nėra mačiusi ir nepažįsta. Kokie A. S. ir nepažįstamo vyro santykiai ji nežino. Atvažiavusi A. S. su jai nepažįstamu vyru buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimu. Atvažiavę pas juos į svečius toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Nepažįstamas vyras kiek ji suprato buvo susilaužęs koją, nes vaikščiojo su ramentais. Nepažįstamas vyras stipriai apsvaigęs nuo alkoholio norėjo išvažiuoti namo, bet neturėjo pinigų užsakyti taksi paslaugos. Vyras pradėjo prašyti pas ją pinigų. Ji atsakė vyrui, kad pinigų neturi. Nepažįstamas vyras išgirdęs tokį jos atsakymą pasidarė agresyvus ir su ramentu sudavė du kartus į smakrą, dėl ko pajautė fizinį skausmą. Po smūgių jai buvo prakirsta smakro odą ir pradėjo bėgti kraujas. Ji norėjo iškviesti policiją, bet prie jos pribėgo nepažįstamas vyras ir atėmė iš jos telefoną, kad ji negalėtų iškviesti pagalbos. Atėmęs telefoną išjungė ir išnešė į virtuvę. Radusi telefoną virtuvėje nemokėjo jo įjungti, todėl policijos neiškvietė. Nepažįstamas vyras išjungęs telefoną iš karto pasišalino kartu su A. S.. A. S. prieš ją nesmurtavo. Būdama neblaivi prašė savo tėvo t. y. G. S., kad leistų jai gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kiek ji žino A. S. veda asocialų gyvenimo būdą, labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kur tiksliai gyvena A. S. ji nežino, bet sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nepažįstamas vyras, kuris sudavė jai smūgį yra aukšto ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. A. S. minėjo, kad jai nepažįstamas vyras gyvena kartu su A. S. socialiniame būste. Pamačiusi vyrą, kuris sudavė jai ramentu, atpažinti galėtų. Greitosios medicinos pagalbos šiuo metu jai nereikia. Pas medikus nesikreipė. Pablogėjus sveikatai iš karto kreipsis į medikus. Asmens duomenų pažymoje nurodyti kontaktiniai duomenys t. y. telefono Nr. ir elektroninis paštas yra jos dukros L. N., kuri perduos jai visą informaciją susijusią su šiuo ikiteisminiu tyrimu. Prašo surasti ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarką. Daugiau apie įvyki nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-31 nukentėjusioji I. J. papildomos apklausos metu parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato. Parodymus duos rusų kalba, nes valstybinės lietuvių kalbos nesupranta, todėl jai reikalingas vertėjas. Nori papildomai parodyti, kad vyrą, kuris 2021-05-17 apie 18.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), galėtų atpažinti. Taip pat nori parodyti, kad konflikto su vyru vardu P. (taip jį vadino jo draugė A. S.) metu, po dviejų smūgių su ramentu į jos apatinę veido dalį ir į dešinės pusės skruostą ir ausį (ramento šonine rankena), ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje skausmo intensyvumo skalėje vertina 8 (aštuoniais) balais ir jį juto apie vieną mėnesį laiko. Prieš tai P. U. iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną, t. y. sugriebė su savo kairės rankos pirštais už jos dešinio pečio, o su dešinės rankos pirštais sugriebė už jos dešinės rankos riešo, ko pasėkoje iš jos delno ištraukė jos mobilaus ryšio telefoną. Ant dešinio pečio ir dešinės rankos riešo vėliau ji pastebėjo paraudimus. Savaitės bėgyje po minėto konflikto ji neteko keturių apatinių priekinių dantų, nes po P. U. smūgių ramentu jie klibėjo ir iškrito. 2021-05-21 ji pagal išduotą užduotį kreipėsi į VTMT Vilniaus skyrių, dėl abdukcijos surašymo. Šiuo metu lankosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, dėl dantų protezavimo. Nori pažymėti, kad minėto konflikto metu niekas iš konflikto dalyvių jokių indų ar namų apyvokos daiktų nemėtė. P. U. ir A. S. į namą atvyko jau būdami girti, su savimi atsivežė butelį brendžio ir dviese pradėjo jį vartoti, tačiau ji su jais alkoholio negėrė ir buvo visiškai blaivi. Šio konflikto liudytojas yra jos sugyventinis G. S., kuris yra lovos ligonis ir viską matė. Nori pridurti, kad ji vėliau reikš civilinį ieškinį, dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau jai dar reikia pasikonsultuoti su advokatu. Konflikto priežastis buvo jos atsisakymas P. ir A. S. duoti pinigų išsikviesti taksi automobilį. Daugiau nieko papildomai parodyti nenori, (1 tomas, b. l. 54-56).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-28 nukentėjusioji I. J. apklausos metu parodė, kad laikosi savo ankščiau duotų parodymų šiame ikiteisminiame tyrime, jų nekeičia, prašo jais vadovautis. Papildomai nurodo, kad įvykio metu, t. y. 2021-05-17 su A. S. buvęs jai nepažįstamas vyras, po to kai ji atsisakė jam duoti pinigų, du kartus ramentu jai sudavė į smakrą, o būtent, ji stovėjo kambaryje prie lovos, o jis sėdėjo ant sofos, tarp jų buvo pusės metro atstumas. Sėdėdamas jis abiem rankom paėmė medinį ramentą ir jo viršutine dalimi sudavė jai į smakrą vieną po kito du kartus. Dėl to ji pajautė fizinį skausmą, iš prakirsto smakro bėgo kraujas, dėl šio įvykio ji neteko 4 dantų. Norėjo kviesti policiją, bet vyras iš jos atėmė telefoną, dėl to ant rankos buvo likusi mėlynė. Tą dieną ji alkoholio nevartojo. Tą dieną ji nebuvo nukritusi, tačiau po antrojo smūgio ramentu ji susverdėjo ir pritūpė šalia lovos viena ranka laikydamasi už lovos, tačiau nenugriuvo. Tuo metu kai susverdėjo ir pritūpė ji į nieką neatsitrenkė, šalia nebuvo daiktų už kurių galėtų užkliūti. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti ar nurodyti (2 tomas, b. l. 80-82).
Bylos duomenimis, I. J. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydyta (2 tomas, b. l. 76, 77).
2021-08-31 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji I. J. atpažino įtariamąjį, atpažįsta pagal veido bruožus, apie jį davė parodymus (1 tomas, b. l. 58-64).
2021-05-18 protokolas-pareiškimas, kuriuo pareiškėja I. J. pranešė, kad 2021-05-18 apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jai nepažįstamas asmuo žodinio konflikto metu, sudavė jai du kartus ramentu į smakrą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 14-16).
2021-05-18 L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. J. yra jos motina. Ji gyvena nuo motinos atskirai, adresu (duomenys neskelbtini). Motina gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu G. S.. 2021-05-18 apie 16.00 val. atvyko pas mamą I. J., į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo ant mamos smakro nubrozdinimą. Pamačiusi nubrozdinimą ant mamos veido iš karto paklausė kas atsitiko. Jai mama papasakojo, kad 2021-05-18 apie 18.00 val. jai nepažįstamas vyras, kuris atvyko su G. S. dukra A. S., ramentu sudavė du kartus į smakrą už tai, kad nedavė pinigų užsakyti taksį paslaugos. Taip pat mama paaiškino, kad negalėjo niekam paskambinti ir pranešti, kadangi jos telefoną, nepažįstamas vyras, išjungė, o mama pati telefono įjungti nemoka. Išgirdusi tokį mamos paaiškinimą iš karto pranešė policijai. A. S. labai dažnai su skirtingais asmenimis atvyksta aplankyti savo tėvą G. S.. A. S. pastoviai atvažiuoja apsvaigusi nuo alkoholio. Visus su ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus motinai padės spręsti ji. Pageidauja, kad būtų susisiekta su manimi, o ji praneš savo motinai. Kur šiuo metu gali būti A. S. ji nežino ir neįtaria. Daugiau apie įvyki nieko papasakoti negali (tomas 1, b. l. 67-69).
2021-10-13 L. N. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato. Parodymus duos valstybine lietuvių kalba. Nori papildomai parodyti, kad ji yra I. J. dukra ir dėl jos senyvo amžiaus jai padeda tvarkyti ūkinius, finansinius, medicininius, socialinius ir teisinius klausimus. Šiuo metu ji konsultuojasi su teisininkais dėl civilinio ieškinio parengimo, dėl I. J. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos. Artimiausiu metu pareiškimas dėl civilinio ieškinio nebus parengtas (surašytas), dėl didelio teisininkų užimtumo, todėl nori pranešti, kad I. J. pareiškimas dėl civilinio ieškinio bus pateiktas teismui, teisminio nagrinėjimo metu. Daugiau nieko papildomai parodyti nenori (1 tomas, b. l. 72-74).
2021-05-25 A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-18 apie 18.00 val. ji kartu su savo pažįstamu P. U., atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti savo sergančio ir nevaikštančio tėvo G. S., kuris kartu gyvena su savo sugyventine I. J.. Jie su savimi atsivežė alkoholinių gėrimu butelį brendžio ir kartu pasisėdėjo prie stalo su I. J., kadangi tėvas guli lovoje, nes jį yra ištikęs insultas ir jam yra amputuota koja. Po kurio laiko padauginusi alkoholio I. J. pradėjo prie jos kabinėtis, dėl įsisenėjusių šeimos problemų. P. U. užstojo ją ir klausė I. J., kodėl ji taip su ja kalba ir kad apsiramintų, kadangi jie atvažiavo pas jos tėvą, o ne pas ją. I. J. nuolatos P. U. sakydavo, kad jis čia yra niekas ir, kad nesikištų ne į savo reikalus. Tuomet ji dar labiau supyko ir įsiaudrino, norėjo ją išvaryti iš namų ir paėmusi nuo stalo lėkštes, taures ir kitus indus juos mėtė į ją. Ji slėpėsi, ir nenukentėjo. P. U. norėdamas ją apginti, su ramentu (kadangi šiuo metu jis yra susilaužęs koją) užsimojo ir atstūmė I. J., kad ji daugiau prie jos nelystu. Ji iš karto pasiėmus telefoną išsikvietė taksi ir kartu su P. išvažiavo namo. Po to karto ji daugiau nei su tėvu nei su I. J. nebendravo. Ar P. U. su ramentu galėjo sužaloti I. J. ji nematė (tomas 1, b. l. 77-79).
2021-07-22 liudytojas E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jam išaiškintos, jas suprato. Parodymus duos valstybine lietuvių kalba. Nori parodyti, kad 2021-05-18 nuo 07.00 val. iki 19.00 val. kartu su tyrėju A. Š. dirbo reagavimo patrulyje V1009. 2021-05-18 apie 16.45 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo radijo ryši gavo pranešimą, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) nepažįstamas asmuo I. J. su ramentu sudavė du kartus į smakro sritį. Jiems atvykus į įvykio vietą juos pasitiko I. J. dukra L. N., kuri jiems paaiškino, kad 2021-05-18 apie 18.00 val. atvykusi pas motiną I. J. į svečius, pastebėjo nubrozdinimą ant jos smakro. Motina nurodė, kad 2021-05-17 apie 18.00 val. pas jos sugyventinį G. S. atvyko jos dukra A. S. su draugu. Tarp jos ir A. S. draugo kilo žodinis konfliktas, nes ji nedavė pinigų užsakyti taksi iškvietimui, kurio metu nepažįstamas vyras jai su ramentu sudavė du kartus į veido smakro sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jiems atvykus į įvykio vietą A. S. ir jos draugas jau buvo pasišalinę. Prie jų VGMPS brigada atvykusi nebuvo, o nukentėjusioji neprašė organizuoti med. pagalbos suteikimą. Ant I. J. smakro matėsi nubrozdinimas. Po to jie surašė procesinius dokumentus, apžiūrėjo ir nufotografavome/nufilmavome įvykio vietą, nukentėjusiajai įteikė užduotį atlikti objektų (kūno) tyrimą. Vėliau jie išvyko į Vilniaus aps. VPK. Daugiau nieko parodyti negali (tomas 1, b. l. 92-95).
2021-10-12 liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Yra (duomenys neskelbtini), jam amputuota koja, yra patyręs insultą, todėl nevaikšto. Šiuo metu atmintimi nesiskundžia, aplinkoje orientuojasi gerai. Nori parodyti, kad 2021-05-17 apie 16.00 val. į I. J. namus, minėtu adresu atvažiavo jo dukra A. S. su savo sugyventiniu, kurio vardo nežino ir matė jį pirmą kartą. Jo atpažinti negalėtų. Jis buvo susilaužęs koją, todėl buvo su ramentu. Šis vyras buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 40-45 metų amžiaus, kalbėjo rusų kalba. Jie su savimi atsivežė butelį brendžio ir pradėjo jį vartoti (jis ir I. J. nevartojo). Apie 18.00 val. jie norėjo važiuoti namo, todėl A. S. sugyventinis iš I. J. pradėjo reikalauti pinigų taksi pavėžėjimo paslaugai. I. J. atsisakė duoti pinigų, dėl ko jis labai supyko. Žodinio konflikto metu, A. S. sugyventinis su mediniu ramentu sudavė du kartus į I. J. galvos smakro sritį. Tada I. J. iš savo mobilaus ryšio telefono norėjo iškviesti policijos pareigūnus, tačiau A. S. sugyventinis iš jos rankos paėmė jos telefoną ir jį išjungė, o vėliau paliko virtuvėje. Nori pažymėti, kad minėto konflikto metu tarp I. J. ir A. S. jokio fizinio kontakto nebuvo, indų ir namų apyvokos daiktų niekas nemėtė. Po to A. S. ir jos sugyventinis skubiai pasišalino iš I. J. namo. I. J. norėjo iškviesti policijos pareigūnus, tačiau nesugebėjo įjungti savo mobilaus ryšio telefono. Vėliau policijos pareigūnus iškvietė jos dukra L. N.. Daugiau nieko parodyti negali (1 t., b. l. 85-87).
2021-05-18 įvykio vietos - namo, (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas (1 tomas, b. l. 19-30).
2021-05-25 Tarnybinis pranešimas dėl nustatyto įtariamojo (tomas 1, b. l. 96).
2021-05-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: I. J. nustatyti dešinio skruosto, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimai, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žando, dešinio peties, dešinio žasto poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos muštinės žaizdos, 42, 41, 31, 32 dantų panirimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021-05-17). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes šiuo metu nėra duomenų, kad sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Paprastai poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių, o muštinės žaizdos sugyja jungiamojo audinio randu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų, I. J. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 34).
2021-12-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G p3269/2021 (01): I. J. nustatyti dešinio skruosto, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimai, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žando, dešinio peties, dešinio žasto poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos muštinės žaizdos, 42, 41, 31, 32 dantų panirimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021-05-17). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes šiuo metu nėra duomenų, kad sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Paprastai poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių, o muštinės žaizdos sugyja jungiamojo audinio randu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų, I. J. galėjo jausti fizinį skausmą (tomas 2, b. l. 63).
2022-01-11 specialisto V. D. paaiškinimų protokolas: neatmetama galimybė, kad beveik visi sužalojimai, kurie nustatyti I. J. ir išvardinti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dešinio skruosto, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimai, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žando, dešinio peties, dešinio žasto poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos muštinės žaizdos, 42, 41, 31, 32 dantų panirimai, galėjo būti padaryti ir pačiai tiriamajai griuvinėjant ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršium (paviršiais). Tačiau dešinio žasto poodinės kraujosruvos, kurios nustatyto I. J. ir nurodytos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), visumoje nėra būdingos griuvimui ir labiausiai tikėtina galėjo būti padarytos suimant tiriamajai dešinį žastą ranka. Šie sužalojimai taip pat pasiekiami tiriamosios kita, t. y. kaire, ranka (tomas 2, b. l. 65).
2021-05-26 tarnybinis pranešimas dėl nustatyto galimo įtariamojo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-15916-21.
Žemesnės instancijos teismas
2021-06-29 kitų objektų apžiūros protokolas, atlikta BPC skambučio apžiūra (1 t., b. l. 132-135).
2021-10-21 kitų objektų apžiūros protokolas, atlikta vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 123-127).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,
Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. U. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad kaltinamasis P. U. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją I. J., su ramentu du kartus sudavė nukentėjusiajai į veido smarką padarydamas jai dešinio skruosto, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimus, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žando, apatinės lūpos muštinės žaizdas, 42, 41, 31, 32 dantų panirimus, vėliau šie dantys dėl patirto fizinio smurto iškrito.
Dėl pareikšto kaltinimo P. U. savo kaltę neigė bei parodė, kad 2021 m. gegužės mėn. tikslios datos neatsimena jis su pažįstama A. S. jos prašymu buvo nuvykę aplankyti jos ligotą tėvą. Kaltinamojo teigimu į kaltinamajame akte nurodytą namą jie buvo nuvažiavę su taksi, užėjus į namus pamatė moterį bei lovoje gulinti vyrą. Tuos asmenis jis matė pirmą kartą. Pokalbio metu jis suprato, jog lovoje gulintis ligotas vyras yra pažįstamos A. S. tėvas, o tą moteris – I. J. yra to vyro sugyventinė. Kaltinamasis nurodė, kad I. J. jiems atvykus jau buvo neblaivi. Bendraujant buvo vartojamas alkoholis, po to kilo žodinis konfliktas, apsižodžiavimas tarp A. S. ir I. J., I. J. pradėjo elgtis neadekvačiai – metė bei daužė indus, reikalavo jiems išeiti iš namų. Tuo metu jis buvo sulaužęs koją, koja buvo sugipsuota, naudojosi ramentais. Kaltinamojo teigimu jis I. J. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, nestūmė, su ramentu sudavęs nebuvo, I. J. dėl girtumo buvo pati parkritusi namuose bei susižalojo.
Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, jo teigimu nukentėjusioji susižalojo pati krisdama savo namuose, tačiau tokie P. U. teiginiai vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Duodama parodymus teisme I. J. parodė, kad praeitais metais gegužės mėn., sekmadienį į svečius buvo atvažiavusi jos sugyventinio dukrą A. S. su dar tuo metu jai nepažįstamu vyriškiu. Kaltinamąjį ji tada matė pirmą kartą. Tas vyras buvo su ramentais, jam buvo sugipsuota koja. Jos teigimu, atvažiavęs P. U., jau buvo išgėręs, neblaivi buvo ir A. S.. Būdami jos namuose, kaltinamasis ir A. S. vartojo su savimi atsivežtą alkoholį, po kurio laiko jie susiruošė važiuoti namo ir P. U. pradėjo reikalauti pinigų. I. J. atsisakė, tuomet kaltinamasis stipriai sugriebęs I. J. už peties su savo kaire ranka, dešine ranka griebė jos telefoną. Atėmęs telefoną, jį atjungė. Po to, nieko nesakydamas, sėdėdamas ant sofos kaltinamasis ramento viršutine dalimi jai sudavė du kartus į skruostą. Po pirmo suduoto ramentu smūgio jai skaudėjo, bet ne iki kraujo, o kai sudavė antrą kartą pradėjo bėgti kraujas. Ramentai buvo mediniai, ji gerai tai matė. Jos sugyventinis H. S. matė, kad ji verkė, kad jai skaudėjo, jis matė, kad bėgo kraujas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos dukra atvažiavo pas ją kitą dieną, apie 16:00 val. Papildomai parodė, kad 4 dantys jai iškrito po savaitės iki odontologo apžiūros, jai teko lankytis pas odontologą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, odontologas jai įstatė dantų plokštelę.
Tai, jog I. J. atžvilgiu kaltinamasis buvo panaudojęs smurtinius veiksmus patvirtino liudytojai V. B., L. N., kurie parodė, jog kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis pas I. J. į namus buvo atvažiavusi A. S. su draugu P. U., namie jie abu vartojo su savimi turėtą alkoholį, norėdami grįžti namo pradėjo reikalauti pinigu iš I. J., gavus dėl pinigų neigiama atsakymą, kaltinamasis buvo atėmęs iš jos telefoną, nes pastaroji norėjo kviesti pagalbos, po to, P. U. su savimi turėtų ramentu, nes tuo metu jam buvo sugipsuota koja, du kartus sudavė jai į veidą į smarką. Liudytoja V. B. patvirtino, kad matė ant I. J. veido sumušimą, veidas buvo ištinęs, ji sunkiai šnekėjo, matėsi kraujas. Liudytojos L. N. teigimu, apie jos sumuštą mamą I. J. papasakojo giminaitė V. B.. Kitą dieną nuvykus į mamos namus pamatė ant I. J. veido akivaizdžius sumušimo žymės, mama skundėsi skausmais, dėl suduoto ramento į veidą jos 4 dantys klibėjo. Dėl dantų būklės liudytoja norėjo su mama nuvykti pas odontologą, tačiau po savaitė šie 4 dantys iškrito, tik šių metu pradžioje jai įstatyta dantų plokštelė. Apie patirtus J. J. sumušimus duodamas parodymus patvirtino ir liudytojas H. S., kurio teigimu, jam būnant namuose bei gulint lovoje, nes jis yra neįgalus, buvo atvažiavę jau apsvaigę A. S. bei kaltinamasis, kilus konfliktui dėl reikalaujamų pinigų. I. J. skaudėjo, po tų smūgių jai pradėjo klibėti dantys. Dukra A. S. tuo metu sėdėjo ant neįgalaus vežimėlio, jokio konflikto tarp I. J. ir A. S. nebuvo. Kaltinamasis atėmė telefoną iš I. J.. Toje vietoje, kur kaltinamasis trenkė ramentu bėgo kraujas, I. alkoholio nevartoja jau gal du metus. Kad I. J. butų pati griuvinėjusi liudytojas nematė, taip nebuvo, ji niekur negriuvinėjo bei nekrito. I. J. taip pat nematė/ nedaužė indų. I. J. šio įvykio metu nuo smurto nesigynė. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo ant sofos bei su savo ramentu sudavė I. J. į veidą. Tie smūgiai buvo vienas po kito, t. y. pirmas suduotas ir tada antras smūgis. Kaltinamasis I. J. sudavė ramento viršutine dalimi, smūgio metu tas vyras laikė ramentą dešinėje rankoje. Liudytojas E. U. parodė, kad gavus pranešimą apie sumušta moterį, buvo nuvykęs į nurodytą vietą, pareigūnus pasitiko pranešėja, kurį minėjo, kad buvo atvažiavusi dukrą su draugu, tas vyras su ramentu jai sudavė į kažkurią jos kūno vietą, lygtai sudavė jai į veidą ar galvą, moteris sakė, kad jai sudavė su ramentu, moteris jautė fizinį skausmą. To smurtavusio asmens namie jau nebuvo, moteris buvo nuliūdusi, liudytojas nepamena, ar nukentėjusioji apibūdino pati ramentą, ir, ar tai buvo vienkartinis smūgis, nepamena. Nukentėjusioji moteris minėjo, kad jai skauda, ji jaučia skausmą. Iš tos moters pasakojimo liudytojas aiškiai suprato, jog smūgis ar smūgiai jai buvo suduotas su ramentu, liudytojas matė ant nukentėjusiosios smakro sumušimo žymę.
Teismo medicinos ekspertė V. D. patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2021 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)padarytas išvadas. Ekspertė nurodė, kad nukentėjusioji buvo apžiūrėta tiesiogiai, išvada duota remiantis objektyviu tyrimu ir medicinos dokumentų duomenimis. V. D. parodė, kad jai teko atlikti teismo medicininį tyrimą nustatant I. J. kūno sužalojimą. Praeitais metais gegužės 21 d. ji apžiūrėjo atvykusi I. J., nustatė jai dešinio skruosto, smakro nubrozdinimus, taip pat poodinės kraujosruvas, apatinės lūpos muštinės žaizdas, dantų išnirimus. Iš byloje esančios I. J. odontologinės kortelės duomenų matyti, kad dantys yra sunumeruoti odontologiniu numeravimu. Dantų panirimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, šiuo atveju ramentu, tikrai galėjo būti padarytas toks kryptingas smūgis. Su ramentu galima išnarinti dantys.
Specialistė J. B. patvirtino, kad I. J. burnos srityje buvo neabejotinas trauminis poveikis, po to buvo nustatytas keturių dantų paslankumas ar klibėjimas. Dantų iškritimas galėjo būti sąlygotas patirtos dantų traumos. 42, 41, 31, 32 yra pirmi keturi dantys esantys apatiniame žandikaulyje, tai pirminiai prekiniai dantys. Visi šie dantys yra vienas šalia kito. Du dantys iš kairės, du dantys iš dešinės. Pirminė išvada buvo tokia, kad sveikatos sutrikdymas I. J. buvo konstatuotas, kaip nežymus, o praėjus savaitei po įvykio iškrito 4 dantys, todėl sveikatos sutrikdymo mastas keičiasi į nesunkų sutrikdymo mastą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai I. J. padaryti sužalojimai buvo nustatyti tiesiogiai jo apžiūros metu. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertė V. D. patvirtino, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, 3-5 dienų laikotarpyje iki apžiūros.
Vertinant teisiamajame posėdyje liudytojos A. S. duotus parodymus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, jog kilus konfliktui P. U. norėdamas apginti liudytoją, su ramentu (kadangi jis tuo metu buvo sulaužęs koją ir naudojo ramentus) užsimojo ir atstumė I. J., tas pačias aplinkybes ji patvirtino ir duodama parodymus teisme. Teismo vertinimu, tokie liudytojos parodymai netiesiogiai patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis su ramentu buvo užsimojęs bei su ramentu atstume I. J., kas patvirtina, jog kontaktas tarp kaltinamojo rankoje laikančio ramento bei nukentėjusiosios buvo, o tai, jog ši liudytoja nematė, kaip ji teigia, paties smūgio (-ių) į nukentėjusiosios veidą galima vertinti kaip jos pagalbą kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes bylos duomenimis kaltinamąjį bei liudytoją A. S. sieja draugiški santykiai.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai I. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatyta dešinio skruosto, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimus, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žando, apatinės lūpos muštinės žaizdas, 42, 41, 31, 32 dantų panirimus, vėliau šie dantys dėl patirto fizinio smurto iškrito). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 34) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l 63). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių specialisto išvadų teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Juolab, byloje esančiame bendroje pagalbos žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. 16:25 val. L. N. pranešė, kad 2021 m. gegužės 17 d. apie 18:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), I. J. nepažįstamas asmuo, žodinio konflikto metu, sudavė I. J. du kartus su ramentu į smakrą, taip sukeldamas jai skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Vakar pas pranešėjos motiną atėjo pažįstama A. S. su savo sugyventiniu, kurie reikalavo pinigų, atėmė telefoną, kad moteris niekur negalėtų paskambinti (bet telefoną nepavogė, tik išjungė) ir su ramentu trenkė į veidą (tomas 1, b. l. 9-10). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu po nukentėjusiosios apklausos pas tyrėją vyko asmens parodymų atpažinimas pagal nuotraukas bei iš šio procesinio veiksmo matyti, jog I. J. atpažino kaltinamąjį P. U., kaip asmenį, kuris būdamas jos namuose su savimi turėtu ramentu du kartus sudavė jai į apatinę veido dalį, (tomas 1, b. l.58-64).
Įvertinus specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies kaltinamojo, nukentėjusios parodymus, 2022 m. sausio 11 d. specialistės paaiškinimų protokole užfiksuotas aplinkybes (tomas 2, b. l. 65), taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad P. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė I. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Pasak kaltinamojo, I. J. pirma pradėjo konfliktuoti, metė bei daužė indus, pasak P. U. pati nukentėjusioji susižalojo pakrisdama namo kambaryje. Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai paneigti liudytoju H. S. parodymais, jog jam gulint namuose lovoje jis matė, kad gavus iš I. J. neigiamą atsakymą dėl reikalaujamų pinigų ant taksi, kaltinamasis supykęs su ramentu du kartus sudavė prie jo lovos stovinčiai I. J., pati I. J. namuose jokių indų nedaužė. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiajai nuo patirto smurto iš P. U. pusės dėl ramentu sudavimo į jos veido smakrą bei 4 dantų – 42, 41, 31, 32 panirimo, minėti dantys po savaitės iškrito. Pagal minėtų dantų išsidėstymą (lokalizacija) žmogaus burnoje dantys 41, 42, 31, 32 yra vienas šalia kito apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, du smūgiai ramentu buvo suduoti ramento viršutinę dalimi, kas teismo vertinimu atitinka specialistės duotos išvados, jog šių dantų panirimai buvo padaryti kietu buku daiktu, t. y. ramento viršutinę dalimi, turinčiu ribota paviršiu. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo išsakyta teiginį, jog jis nukentėjusiąją sužaloti (dėl dantų panirimo) ramentu negalėjo, nes patys ramentai buvo aliumininiai su jų viršutinės dalies, ties pažastimi, paminkštinimu. Tai, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu turėjo su savimi ramentus, pagamintus iš aliuminio bei su jų viršutinės dalies paminkštinimu, tokius parodymus jis davė jau teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminiame tyrime šios aplinkybės nebuvo minimos, o ir nukentėjusioji pabrėžė, kad kaltinamasis smurtavo naudojant ramentus, kurie buvo mediniai, be jokio ramentų viršutinės dalies paminkštinimo. Liudytojas H. S. patvirtino, kad nuo suduotų smūgiu į veidą ramentu I. J. skaudėjo, bėgo kraujas. Liudytojos V. B. teigimu iš karto po įvykio ji matė I. J., ant veido smakre matėsi sumušimo žymė, ji skundėsi skausmais kūno bei dantų srityje.
Kaltinamojo P. U. veiksmai, t. y. su savo rankoje laikomu ramentu suduodant du kartus į nukentėjusiosios smarką, tuo padarant apatinės lūpos muštinės žaizdas, 42, 41, 31, 32 dantų panirimus bei sugriebiant už dešinio peties, dešinės rankos, dešinio žasto poodinės kraujosruvos, neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, atliekant tokius smurtinius veiksmus, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Minėti kaltinamojo veiksmai (atsižvelgiant į jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą) nelaikytini atsitiktinio pobūdžio, kurie leistų teigti, kad jis neatsargiai sužalojo nukentėjusiąją.
Todėl byloje įrodyta, kad P. U., 2021 m. gegužės 17 d. apie 18:00 val. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, su ramentu du kartus sudavė į I. J. veido smakrą, padarydamas jai dešinio skruosto, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimus, dešinės ausies kaušelio, dešinio skruosto, dešinio žando, apatinės lūpos muštinės žaizdas, 42, 41, 31, 32 dantų panirimus, vėliau šie dantys dėl patirto fizinio smurto iškrito, kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, norėdamas sutrukdyti I. J. kviesti pagalbą, sugriebė jai už dešinio peties, dešinės rankos, tuo padarydamas jai dešinio peties, dešinio žando poodinės kraujosruvas, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu
P. U. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad padaręs šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas - laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas P. U. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. U. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas; 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį.
P. U. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. U. teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (tomas 2, b. l. 5-21), administracine tvarka nebaustas (tomas 2, b. l. 22), dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. U. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 8 mėnesiai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei sankcijoje nustatyta, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti P. U. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nors nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamasis buvo teistas, tačiau paskirtą bausmę pilnai atliko, taip pat dėl jo nėra pradėta ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. P. U. dirba, atlygino civilinei ieškovei padarytą žalą. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji I. J. kaltinamajam pretenzijų neturi, ji su P. U. susitaikė bei atlygino jai žalą. Nenustatyta, kad kaltinamasis yra pavojingas visuomenės narys. P. U. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, P. U. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
VI. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
Nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės ir 4000 Eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (2 tomas, b. l. 49-50), kurį teisiamajame posėdyje pareiškė, kad P. U. atlygino jai padarytą žalą yra atlygintas ir pretenzijų kaltinamajam jį neturi (2 tomas, b. l. 191). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinio ieškovo I. J. civilinio ieškinio nutrauktinas, pareikštas ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
P. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 119-121). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
kompaktinis diskas voke prie bylos viršelio su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti P. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios I. J. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas voke prie bylos viršelio su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti P. U., kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;
2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;
3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.