Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-693-245/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2017-06-29Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-15
Bylos Nr.
1A-693-245/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26229-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė, Kęstutis Dargužis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. D.
Nukentėjusysis
L. B.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-693-245/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26229-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 2.4.6.4.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistojo G. D. gynėjui Antanui Jarašiui,nukentėjusiajai L. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. B. ir nuteistojo G. D. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė 1/3 mažinta ir paskirta galutinė bausmė - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas; G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gegužė 28 d. iki 2017 m. liepos 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. D. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 28 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimos narei – sugyventinei L. B. tyčia delnu sudavė vieną kartą į veidą, kumščiu po vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į galvą ir krūtinę, du kartus spyrė L. B. į pilvą bei du kartus spyrė jai į nugarą, taip šiais veiksmais padarė L. B. poodines kraujosruvas kairiame klube, kryžmenyje, kairio šono sumušimą, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.Skirdamas bausmę Kėdainių rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą maksimalią bausmę, ją 1/3 mažinant ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus. Teismas kartu su bausme kaltinamajam paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji L. B. prašo sušvelninti G. D. paskirtą bausmę. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad jie su nuteistuoju augina tris mažamečius vaikus. Kol jos sugyventinis atlikinės bausmę, vienai jai auginti vaikus bus sunku, nes nuteistasis šeimai didelė parama.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas jam paskyrė griežčiausią bausmę. Nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nors apylinkės teismas padarė išvadą, kad jis nesigaili. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jo šeimai bus sunku, kadangi jis dirba ir šią aplinkybę paliudijo ūkininkas V. G.. Skunde nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau nuteistojo teigimu, problema yra alkoholio vartojimas, todėl pirmiausia jis turėtų būti gydomas nuo priklausomybės alkoholiui.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusioji taip pat prašė jos ir nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiosios L. B. ir nuteistojo G. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Apeliaciniuose skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis ir nukentėjusioji iš esmės prašo tik paskirti švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Nuteistasis ir nukentėjusioji skunduose prašo švelninti paskirtą bausmę ir nesutinka su teismo išvadomis nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą. Nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Apylinkės teismas vertindamas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuosprendžio motyvuose nurodė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tačiau teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesio priešistorę, į elgesį teisiamojo posėdžio metu ir sprendė, kad jo gailestis nenuoširdus. Apylinkės teismas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veiką padarė būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-68/2013). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę ir nurodė, kad gailisi, aiškiai nurodė veikos aplinkybes. 2017 m. liepos 3 d. teisiamojo posėdžio metu, iškart pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo apgailestavo (1 t., b. l. 166-170), nukentėjusiosios atsiprašė, nurodė veikos padarymo aplinkybes, apeliaciniame skunde jis nurodo, kad labai gailisi. Susipažinusi su teisiamojo posėdžio protokolais ir garso įrašais, iš nuteistojo pasisakymų turinio, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis iš tiesų gailisi dėl savo veiksmų ir kilusio konflikto, kurio metu jis sugyventinei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveiktą. Taigi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis pripažino kaltę visiškai savo noru, o ne verčiamas įrodymų ar kitokių aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apylinkės teismo nuomone, kad iš nuteistojo elgesio galima spręsti, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir taikė BK 64¹ straipsnį. BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privaloma sąlyga yra visiškas kaltės pripažinimas. Šiuo atveju, teismas darydamas išvadą, kad nuteistasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nepagristai sprendė, kad jo gailėjimasis yra nenuoširdus. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas G. D. nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visas kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui apylinkės teismas įvertino tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas net devyniolika kartų teistas, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, už analogišką nusikalstamą veiką prieš savo sugyventinę, baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, įrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą, pataisos namų charakterizuojamas tik patenkinamai. Tokios aplinkybės rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių normų ir darytina išvada, kad toks jo elgesys neabejotinai sukelia pavojų šeimos narių sveikatai. Nors skunde nurodoma, kad jis dirba pas ūkininką V. G., tačiau iš ūkininko parodymų matyti, kad jis pas ūkininką dirbo nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio, nuskalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pripažinus G. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau esant kitoms paminėtoms bausmės individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms, nustačius dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistajam bausmės tikslai negali būti pasiekti skiriant kitokios rūšies bausmę ar sutrumpinus laisvės atėmimo bausmės terminą. G. D. skunde nurodo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau apelianto nuomone, jam yra būtinas gydymas nuo alkoholio vartojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Be to, pažymėtina, kad asmenims turintiems priklausomybių, pataisos namuose yra sudaromos sąlygos ir galimybės dalyvauti atitinkamose reabilitacijos programose susijusiose su asmens priklausomybės ligomis ir lankyti alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus. Iš G. D. ir nukentėjusiosios skundo turinio matyti, kad jie prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog G. D. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nes G. D. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios pagrįstai nustatyta maksimali trukmė neprieštarauja teisingumo principui ir yra ne per griežta. Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nukentėjusiosios L. B. ir nuteistojo G. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pripažinti G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys